Bendros iniciatyvos stiprinti teismų profesionalumą ir veiksmingą teisingumą

Data

2020 05 27

Įvertinimas
0
486_b65cf0d02faf00ec478b9a29bbac55a6.png

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi ir aptarė galimybes efektyviau organizuoti teisinių ginčų sprendimą bei teisės pažeidimų nagrinėjimą.

„Įvairių grandžių teismams tenka nevienodas krūvis, dalis jų apkraunami teismams nebūdingomis funkcijomis. Dėl to užsitęsia bylų nagrinėjimas, kartais nukenčia ir sprendimų kokybė. Pokyčių šioje srityje laukia ir teisėjų bendruomenė, ir plačioji visuomenė“, – sakė šalies vadovas.

Teisingumo ministro E. Jankevičiaus teigimu, su Prezidento parama tikimasi sparčiau įgyvendinti jau pradėtas ir naujas teisėkūros iniciatyvas, kurios leis sumažinti apylinkių teismams priskirtas funkcijas, dalį nagrinėjamų klausimų perduoti, neteisminėms institucijoms, racionaliau paskirstyti bylas teismų grandims. „Mūsų bendras tikslas – sudaryti visas sąlygas, kad bylos būtų nagrinėjamos daug sparčiau, kad didėtų žmonių patikėjimas teismais ir veiksmingu teisingumu“.

Teisingumo ministras Prezidentui pristatė ministerijos parengtus įstatymų pataisų projektus. Lietuvos teismai pagal gaunamų civilinių bylų skaičių yra vieni labiausiai apkrautų teismų Europos Sąjungoje. Tai iš dalies susiję ir su nacionalinio teisinio reguliavimo ypatumais. Nors teismas, visų pirma, – ginčų sprendimo institucija, galiojantys įstatymai pareigą kreiptis į teismą nustato net ir tais atvejais, kai ginčo nėra. Tokio perteklinio bylinėjimosi kaina – didelės laiko ir finansų sąnaudos žmonėms bei valstybei. Be to, šiuo metu įstatymuose nustatytos bylų teismingumo taisyklės neleidžia tinkamai paskirstyti bylų krūvio apylinkių ir apygardų teismams ir taip užtikrinti operatyvaus sudėtingų civilinių bylų nagrinėjimo bei teisėjų darbo krūvio tolygumo. Visa tai nedidina teismų sistemos veikimo efektyvumo ir nelemia geresnių pasitikėjimo teisingumo vykdymo sistema rodiklių. Reaguodama į šias visuomenės ir teismų sistemos išsakomas problemas, Teisingumo ministerija parengė įstatymų pataisų, kurios leistų dalies apylinkių teismų funkcijų atsisakyti, o dalį šių teismų nagrinėjamų klausimų perduoti aukštą pasitikėjimą turinčioms neteisminėms teisinėms institucijoms, atliekančioms valstybės deleguotas funkcijas - notarams, taip pat veiksmingiau paskirstyti bylas teismų grandims bei sutrumpinti sudėtingų civilinių bylų nagrinėjimo laiką, paketą.

Apylinkių teismuose dirba 466 teisėjai, apygardų teismuose – 155 teisėjai. Vienas apylinkės teismo teisėjas išnagrinėja vidutiniškai 33 bylas per mėnesį. Nors pastaraisiais metais nuosekliai mažėjo apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių ir baudžiamųjų bylų, didžiausią bylų dalį sudaro civilinių bylų kategorijai priskirtinos bylos. 2019 m. apylinkių teismuose išnagrinėtos 155 683 bylos, iš kurių 60 448 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, 12 025 bylos dėl teismo leidimų nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu sutuoktiniai (pareiškėjai) turi nepilnamečių vaikų, 7 729 bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Daugiau nei 50 proc. apylinkių teismų 2019 m. išnagrinėtų bylų sudarė nesudėtingos bylos, kuriose teismai nesprendė teisinio ginčo. Kartu pastebėtina, kad darbo krūvis apylinkių teismuose, palyginti su 2018 metais, mažėjo dvigubai greičiau nei apygardų teismuose.

„Išlaisvindami apylinkių teismus nuo funkcijų, kurios sėkmingai galėtų būti vykdomos kitų teisinių profesijų atstovų, suteikiame daugiau laiko teisėjams labiau įsigilinti į ginčo bylų esmę, taip pat – daugiau garantijų, kad bylos šalys greičiau sulauks teismo sprendimo“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.“

Atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų nuolat siūlo ir teismų bendruomenė. Todėl parengtais projektais siekiama atsisakyti teismo dalyvavimo, kai nepilnamečių vaikų neturintys sutuoktiniai bendru sutarimu nutraukia santuoką, kai kuriais tėvystės pripažinimo atvejais, kai tarp šalių nėra ginčo. Teismo leidimo taip pat nebereikėtų keičiant vedybų sutartį ar sudarant nekilnojamojo daikto – šeimos turto sandorius, pavyzdžiui, parduodant butą, kai yra nepilnamečių vaikų. Teismo nedalyvavimas šių kategorijų bylose leistų sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį beveik 10 proc.

Ministro teigimu, šios iniciatyvos atitinka Vyriausybės programos tikslą visas teismams nebūdingas funkcijas, tiesiogiai nesusijusias su teisingumo vykdymu, perduoti kitoms valstybės institucijoms arba valstybės deleguotas funkcijas atliekantiems notarams ir antstoliams.

Šiam tikslui pasiekti Seimui pateiktas Teisingumo ministerijos parengtas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektas, numatantis beveik visus administracinius nusižengimus perduoti nagrinėti institucijoms, kurių pareigūnai rašo protokolus. Teismams pavedama kontroliuoti šių institucijų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą iškilus ginčui. Pažymėtina, kad 2019 m. apylinkių teismuose išnagrinėta 22 250 administracinių nusižengimų bylų, tai yra 16 proc. daugiau nei 2018 m.

Teismų statistiniai duomenys atskleidžia socialinio gyvenimo tendencijas, kai, mažėjant civilinių bylų ir gerėjant ekonominiams valstybės rodikliams, atitinkamai mažėja smulkių bei daugėja sudėtingų ir brangiai kainuojančių ginčų. O tai sąlygoja didesnį apygardų teismų darbo krūvį ir ilgesnius bylų šios grandies teismuose nagrinėjimo terminus. Antai, remiantis 2019 m. duomenimis, civilinė byla apygardos teisme išnagrinėjama vidutiniškai per 231 dienas, o apylinkės teisme – per 95 dienas. Todėl Teisingumo ministerija siūlo pastebimai sumažinus apylinkių teismų darbo krūvį, jiems priskirti nagrinėti šiuo metu apygardų teismuose nagrinėjamas civilines bylas, kuriose ginčo suma neviršija 100 tūkst. eurų. 2019 m. duomenimis, apygardų teismuose išnagrinėti 546 ginčai, kurių suma buvo nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Taigi priėmus šias pataisas apylinkių teismų darbo krūvis labai nepadidėtų, tačiau tai leistų sutrumpinti bylų nagrinėjimo terminus. Pavyzdžiui, vien Vilniaus apygardos teisme dėl tokios pataisos 12 proc. sumažėtų pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, o tai sąlygotų spartesnį procesą nagrinėjant bylas tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija.

Teisingumo ministerijos atlikta kelių pastarųjų metų baudžiamosios politikos veiklos analizė parodė, kad nors baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė mažėja, su didžiausiais iššūkiais susiduria apygardų teismai. 2019 m. vidutinė baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmė apygardų teismuose pirmąja instancija buvo 252 dienos (apeliacine tvarka – 103 dienos), o apylinkių teismuose – 119 dienų. Daug metų trunkanti situacija, kai laukti teisingumo sudėtingose, rezonansinėse bylose tenka net keletą metų, diskredituoja visą teisingumo vykdymo sistemą, neleidžia pasiekti baudžiamojo proceso tikslų ir lemia pralaimėtas bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Todėl ministerija rengia teismingumo taisyklių baudžiamajame procese pataisų projektą, pagal kurį apygardų teismams pirmąja instancija būtų priskiriamos nagrinėti baudžiamosios bylos išimtinai tik dėl labai sunkių ir pačių pavojingiausių sunkių nusikaltimų. Šie pakeitimai leistų paspartinti didžiausią žalą valstybei darančių nusikalstamų veikų nagrinėjimą ir sustiprintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema.

Apygardos teismų grandžiai priskirtinos nagrinėti bankroto bylos. Nors pastaraisiais metais tokių bylų nuosekliai mažėja, jau šiandien akivaizdu, kad pasaulį apėmusios COVID-19 pandemijos padariniai, nepaisant valstybės dedamų pastangų išsaugoti verslo gyvybingumą, turės įtaką ekonomikai ir verslui, daugės bankroto atvejų. Teisingumo ministerija parengė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma grįžti prie taisyklės, įtvirtintos Įmonių bankroto įstatyme, galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d., pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis apygardos teismas perimdavo tik tas civilines bylas, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Dabar visi ginčai, kuriuose dalyvauja nemokus juridinis asmuo, nukreipiami į vieną apygardos teismą. Grąžinus buvusią tvarką, sumažėtų apygardų teismų darbo krūvis, bylos būtų tolygiau paskirstomos apylinkių ir apygardų teismams. Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į teismų bendruomenės išsakytą nuomonę.

Teismų darbo efektyvumas ir visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema didinimas yra vienas iš Teisingumo ministerijos prioritetų. Šiam tikslui pasiekti parengtos ir Seime jau svarstomos įstatymų pataisos, numatančios plačiau taikyti mediaciją administraciniuose ginčuose. Seimą pasiekė darbo grupės parengtas įstatymų paketas, kuriuo plečiamas privalomosios išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos taikymas administraciniuose ginčuose, – tai leistų bent trečdaliu sumažinti administracinių teismų krūvį. Taip pat Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtam Baudžiamojo kodekso pataisų projektui, kuriuo sistemiškai persvarstomi ekonominių, finansinių, turtinių nusikalstamų veikų kriminalizavimą lemiantys ekonominiai rodikliai. Šios pataisos, perskirstant nusikalstamoms veikoms atskleisti, tirti ir nagrinėti skirtus resursus pačioms pavojingiausioms ir didžiausią žalą visuomenei bei valstybei darančioms veikoms, pakoreguotų tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, tiek teisėjų darbo krūvį.

Preliminariais Teisingumo ministerijos skaičiavimais, atsisakius kai kurių teismų nagrinėjimų ne ginčo bylų, apylinkių teismų nagrinėjamų civilinių bylų krūvis sumažėtų maždaug 10 proc. Didžiąją dalį administracinių nusižengimų perdavus nagrinėti institucijoms, kurių pareigūnai rašo protokolus, apylinkių teismuose administracinių nusižengimų bylų sumažėtų apie 60–70 proc. Pakeitus teismingumo taisykles, apygardų teismų krūvis nagrinėjant civilines bylas pirmąja instancija sumažėtų maždaug 9 proc., o jiems nagrinėjant baudžiamąsias bylas pirmąja instancija - iki 30 proc.