E. Jankevičius: teisininkų luomo atvirumas – tiltas į didesnį visuomenės pasitikėjimą

Data

2019 09 09

Įvertinimas
0
dokumentas1.jpg

„Lietuvos advokatų, antstolių, notarų bendruomenėms reikia labiau atsiverti visuomenei, kad jų veikloje būtų daugiau viešumo, daugiau žinomumo, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Norėdami didinti pasitikėjimą mūsų teisine sistema, teikiame įstatymų pataisas, kad į jų garbės teismus būtų įtraukiami ir nepriklausomi visuomenės atstovai – panašiai, kaip tai daro teisėjų bendruomenė“.

Pasak ministro, valstybė šių teisės sričių profesionalams išskirtinai delegavo atlikti advokatūros, antstolių ir notariato funkcijas. „Todėl visuomenė turi teisę žinoti, kaip atstovaujami jos interesai, ir dalyvauti, kad užtikrintų garbės teismų nuomonių įvairovę, objektyvumą ir labiau pasitikėtų jų darbu“.

Vyriausybei pateiktame įstatymų projektų pakete siūloma į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį įtraukti nepriklausomus visuomenės atstovus. Tai galėtų būti visuomeninių organizacijų atstovai, universitetų profesūra, žiniasklaidos atstovai, žymūs teisininkai bei kiti atitinkamos profesinės patirties turintys asmenys. Tokiems garbės teismų nariams būtų taikomi aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Įstatymų projektuose numatyti garbės teismai iš penkių narių, iš kurių du – visuomenės atstovai. Po vieną visuomenės atstovą skirtų teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Garbės teismo nariais paskirti atstovai galėtų būti dvi kadencijas iš eilės. Šių kadencijų trukmę visų trijų profesijų garbės teismuose siūloma suvienodinti iki ketverių metų.

Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant jų veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl jais nuolat gali būti renkami tie patys asmenys.