Įsigaliojo EŽTT sprendimas – kova prieš Lietuvos partizanus pripažinta genocidu

Data

2019 09 10

Įvertinimas
1
EZTT.jpg

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę, kad jis  prisidėjo vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus, pritaikė platesnę šio  nusikaltimo sampratą, kuri, neva, neatitiko tarptautinėje teisėje taikomo apibrėžimo.  

„Gavome svarbią žinią, kad atmetus pareiškėjo skundą, įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos Lietuvių tautos dalies, genocidą, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. –  Tokiu būdu pripažinta, kad dalyvavimas Sovietų Sąjungos represijose prieš reikšmingą lietuvių tautos dalį gali būti laikomas genocidu. Toks Sovietų represijų įvertinimas tarptautiniame teisme ypač svarbus ne tik įvykdyto nusikaltimo aukoms, tačiau ir Lietuvos visuomenei“.

Komisijos, kurią sudaro Teismo pirmininkas ir rotuojami du Teismo skyrių pirmininkai bei du kitų skyrių teisėjai, sprendimo motyvai pagal Teismo reglamentą nėra pateikiami.

Atmetus pareiškėjo prašymą, EŽTT sprendimas, priimtas   2019 m. kovo 12 d. byloje Drėlingas prieš Lietuvą, tapo galutiniu 2019 m. rugsėjo 9 d. ir nebegali būti skundžiamas.

2019 m. kovo 12 d. EŽTT paskelbė sprendimą byloje, kuriuo pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė savo teiginį, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Toks naikinimas turėjo aiškų tikslą daryti įtaką lietuvių tautos demografiniams pokyčiams, jos išlikimui. Taigi Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai buvo reikšminga lietuvių tautos kaip saugomos nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši nacionalinės, etninės grupės dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo išvadą, kad Lietuvos partizanų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę (Genocido konvencijos II straipsnį), tiek pagal BK 99 straipsnį vertintinas kaip genocidas.