Seimas pradeda diskusijas dėl kompensacijų asmenims, kurie buvo suimti, bet teismo išteisinti

Data

2020 06 02

Įvertinimas
0
498_f8976156bf4378deb3df8a739cfb2ffc.png

Valstybė be jokių bylinėjimusi įsipareigoja sumokėti kompensaciją už patirtą žalą, jeigu žmogui iki teismo buvo pritaikytas suėmimas, tačiau byloje jam buvo panaikinti visi įtarimai. Išteisintiems asmenims nebereikės dar kartą kreiptis į teismą ir prašyti priteisti kompensaciją. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius antradienį pristatė Seimui svarstyti ministerijos parengtas pataisas, nustatančias žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo tvarką.

„Demokratinė valstybė turi pagarbiai elgtis su žmonėmis. Jeigu teismas nusprendžia, kad žmogus yra nekaltas, nėra jokio reikalo vėl grįžti į teismą dėl kompensacijos už suėmimo laiką, – sako ministras E.Jankevičius. – Gali būti, kad griežčiausia kardomoji priemonė buvo taikoma pagrįstai, atsižvelgus į tuo metu byloje susiklosčiusias aplinkybes, turimus įrodymus. Bet žinant galutinį teismo žodį, išteisinantį suimtąjį, iš karto jam galima atlyginti už nelaisvėje patirtą moralinę, finansinę žalą“. 

Teismų duomenimis, 2017 m. buvo išteisinti 63 asmenys, kuriems buvo skirtas suėmimas, 2018 m. – 25, o pernai – 10. Pastaraisiais metais suėmimų skaičius Lietuvoje ženkliai mažėja: jeigu 2015 m. suėmimas buvo skirtas 1202 asmenims, tai 2019 m. – 580.

Šiuo metu Lietuvoje suimtų asmenų 100 tūkst. gyventojų skaičius yra mažesnis (21), negu ES vidurkis (26).

Taip pat siūloma didinti įmokas – nuo 10 MGL iki 250 MGL (500-12 500 eurų) – į Nukentėjusiųjų asmenų fondą  į fondą, iš kurio atlyginama žala nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų.