Teisingumo ministras E.Jankevičius: “Tobuliname teisinę sistemą, kad geriau apgintume Lietuvos žmonių teises, stiprintume savo valstybę“

Data

2020 05 14

Įvertinimas
0
488_2cfbcdc593d0a456233bdb73b8b33d98.png

Teisinių ginčų alternatyvų plėtra – priimamų sprendimų veiksmingumas ir operatyvumas, žmogaus teisių gynimas, baudžiamosios politikos peržiūra, pritaikant ją prie šalies naujos ekonominės realybės, pažangių metodų įtvirtinimas bausmių vykdymo sistemoje – stipri pagalbos ranka nusižengusiam žmogui, teisinių institucijų teikiamų paslaugų patogumas ir skaidrumas – pagrindinės Teisingumo ministerijos veiklos kryptys 2019 metais. Šie darbai atsispindėjo ir Seimui pateiktoje Vyriausybės ataskaitoje.

„Per praėjusius metus visas pastangas sutelkėme, kad duotume postūmį sisteminiams pokyčiams ir žmonės pajustų jų poveikį, naudą savo ir visuomenės gyvenime, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Užtikrindami asmens teisių apsaugą, veiksmingą ir skaidrų teisinių institucijų darbą, žmonių saugumą, stipriname žmonių pasitikėjimą savo valstybe ir kartu Lietuva“.

Tvirtinamos piliečių konstitucinės teisės

Svarbus etapas Lietuvos teisinės sistemos raidoje – konstitucinės teisės tobulinimas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengti įstatymų pakeitimai, įteisinantys individualų konstitucinį skundą. Žmonės jau aktyviai naudojasi nauja teise – Konstitucinis Teismas jau yra gavęs 189 pareiškimus, iš kurių 4 priimti nagrinėti.

Praėjusiais metais bendradarbiaujant su Seimo nariais, parengtos Konstitucijos pataisos ir įstatymų projektai, numatantys visuomenės atstovų – tarėjų dalyvavimą teismuose. Tai padės  užtikrinti didesnį teismų veiklos atvirumą, skaidrumą, platesnį visuomenės įsitraukimą į teisingumo vykdymo  procesą.

Peržiūrėti rinkimų įstatymai, kad būtų sudarytos visos sąlygos rinkimuose balsuoti negalią turintiems rinkėjams. Rūpinantis rinkėjų saugumu rinkimuose, rengiamas dar vienas Seimo rinkimų įstatymo pakeitimas. Siūloma nustatyti, kad jei rinkimai vyktų panašiomis, kaip dabar ekstremaliomis sąlygomis, būtų ilginamas balsavimo laikas iš anksto. Vyriausiajai rinkimų komisijai būtų suteikta galimybė plėsti išankstinio balsavimo vietų skaičių.

Lengvesnė teisminių bylų krūvio našta – greitesnis teisingumo vykdymas

Pasiruošta privalomajai mediacijai  – šeimos ginčus spręsti taikiu susitarimu. Tai leis leis kasmet be teismo išspręsti apie 8000 šeimos ginčų. Iš daugiau kaip 800 ginčų, perduotų kvalifikuotiems mediatoriams, 363 jau įvyko mediacija. Kitas žingsnis – mediacijos, kaip alternatyvos teismui, įteisinimas administraciniuose ginčuose.

Parengti įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plačiau taikyti paprastesnę ir greitesnę ikiteisminę administracinių, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Lietuvos administracinių ginčų ir Mokestinių ginčų komisijose. Tai užtikrins efektyvią ir greitą pažeistų teisių gynybą,  trečdaliu  sumažins administracinių teismų darbo krūvį (viso apie 3500 bylų).

Planuojama, kad apylinkių teismai administracines bylas nagrinės tik apeliacine tvarka, ir tokiu būdu bus mažinamas jų darbo krūvis.

Atlikta sisteminė Baudžiamojo kodekso peržiūra, siekiant baudžiamąją politiką grįsti realiais šalies ekonominiais rodikliais ir nustatyti adekvačias bausmes už nepavojingas nusikalstamas veikas. Teisėsaugos ir teismų resursai būtų sutelkti tirti ir nagrinėti pačias sudėtingiausias nusikalstamas veikas.

Modernizuojama bausmių vykdymo sistema

Optimizuotas bausmių vykdymo įstaigų tinklas. Įgyvendinta tai, ko nepavyko padaryti buvusioms Vyriausybėms – iš Vilniaus centro iškeltas ir uždarytas seniausias ir prastomis laikymo sąlygomis pagarsėjęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Šešios laisvės atėmimo įstaigos sujungtos į tris. Sumažėjo administracinė struktūra, daugiau pareigūnų tiesiogiai dirba su nuteistaisiais. Pertvarkius sveikatos priežiūros sistemą, atsirado galimybė padidinti atlyginimus pataisos įstaigų medikams.

Parengtos įstatymų pataisos, pagal kurias bus galima dar plačiau taikyti alternatyvas laisvės atėmimo bausmes. Pasiūlyta iš esmės pertvarkyti nuteistųjų resocializacijos procesą, kad bausmę atlikę asmenys geriau integruotųsi į visuomenę. Tikimasi, kad šie pokyčiai leis sumažinti kalinių skaičių beveik 30 procentų.

IT priemonės ir mažesnės paslaugų kainos

Sprendžiama neproporcingai didelių antstolių paslaugų įkainių problema – atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų. Teisingumo ministerijos iniciatyva daugiau įkeitimo sandorių ir įgaliojimų žmonės ir verslas galės sudaryti informacinių technologijų priemonėmis. Norint išregistruoti hipoteką ar panaikinti įgaliojimą, nebereikės notaro paslaugų.

Siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus įtraukti nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovus. Tai numatyta  parengtuose Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymų pakeitimuose.

Pertvarkoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema, kad būtų racionaliau naudojamos valstybės lėšos. Laikomasi principo, kad  nemokamos paslaugos būtų teikiamos tiems, kuriems jos sunkiau prieinamos –  mažas pajamas gaunantiems, socialiai pažeidžiamiems asmenims.

Siekiant gerinti nemokamų teisinių paslaugų kokybę ir plėsti šias paslaugas teikiančių advokatų ratą, nuo 13 iki 16 eurų padidintas jų darbo valandinis įkainis.

Veiksmingos asmenų teisių gynimo formos        

Priimti Civilinio proceso kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, leidžiantys lengviau ir paprasčiau teikti grupės ieškinį, greičiau nagrinėti ginčus.  Taip pat sudarytos sąlygos vartotojų asociacijoms organizuoti vartojimo ginčų komisijų veiklą ir taip sumažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos krūvį. Stiprinant vartotojų apsaugą, Tarnybai suteikti nauji įgaliojimai – atlikti kontrolinius pirkimus, blokuoti interneto svetaines.

2019 m. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo perduotos vykdyti turizmo paslaugų teikėjų, reklamos priežiūros funkcijos.

Korupcija traukiasi 

Lietuvoje gerėja antikorupcinė aplinka, auga visuomenės nepakantumas korupcijai. 2019 m. „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrimas rodo, kad mažėja gyventojų, manančių kad kyšis padeda spręsti problemas. Nuo 2016 m. šis rodiklis sumažėjo 7 procentiniais punktais. 2019 m. pradėjo veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, pagal kurį pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, o pagal jų pranešimus pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai.

Sausio 13-ios klausimas – tarptautinėje darbotvarkėje 

Teisingumo ministerija aktyviai siekė, kad Europos Sąjungos institucijose būtų  iškeltas klausimas dėl trečiųjų valstybių pradėto neteisėto persekiojimo prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, tyrusius ir nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą. Šiuo klausimu buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija, smerkianti Rusijos vykdomus tarptautinės teisės principų pažeidimus,  buvo išreikštas protestas prieš tokius Rusijos valdžios institucijų politizuotus veiksmus ir pareikalauta juos nutraukti.