Tobulinama nemokamos teisinės pagalbos sistema – valstybės lėšos bus panaudojamos tikslingiau ir veiksmingiau

Data

2020 02 05

Įvertinimas
0

„Išanalizavus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką, paaiškėjo, kad jos apimtys nuolat didėja. Tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar tikslingai panaudojamos biudžeto lėšos, ar dėl to nenukenčia paslaugų kokybė. Be to, nustatyta atvejų, kai asmenys piktnaudžiauja teise bylinėtis, nes proceso išlaidos apmokamos ne iš savo kišenės. Valstybė teisinę pagalbą turi garantuoti tik tiems asmenims, kuriems ji iš tikrųjų yra reikalinga“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Teisingumo ministerija parengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siekiama gerinti valstybės garantuojamos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šiai sričiai skiriamą finansavimą. Šiandien šiems pasiūlymams buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.

„Racionaliau naudojant valstybės lėšas, teisinės paslaugos būtų kokybiškesnės, atsirastų galimybė didinti apmokėjimą valstybės skirtiems advokatams,“ – sako teisingumo ministras E. Jankevičius.

Projekte siūloma, kad kai kurias paslaugas, kurias šiandien teikia valstybės skirti advokatai, žmogus galės gauti miestų ir rajonų savivaldybėse, apsilankę pas pirminės teisinės pagalbos specialistus. Jie galėtų surašyti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašymą dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo ir prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo. Tokiu būdu teisinė pagalba bus greitesnė ir patogesnė gyventojams.

Antrinė teisinė pagalba būtų teikiama atsižvelgiant ne tik į asmens, prašančio nemokamai skirti advokatą, turtą, bet ir į visos šeimos turtą. Taip siekiama skatinti žmones objektyviai įvertinti kitas alternatyvas ginčui išspręsti – pavyzdžiui, pasinaudoti mediacija.

Patikslintos advokato būtino dalyvavimo nuostatos baudžiamosiose bylose, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Nemokantiems lietuvių kalbos advokatas būtų skiriamas tik tuomet, kai jie yra užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės. Taip pat sumažėtų atvejų, kuomet advokatas būtų privalomai skiriamas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Patikslintos ir advokato skyrimo taisyklės, kuomet asmuo laikinai sulaikomas. Tokiam asmeniui valstybė garantuotų advokatą tik tada, kai sulaikytasis nepasinaudojo teise pačiam pasirinkti gynėją, tačiau norėtų, kad gynėjas dalyvautų atliekant procesinius veiksmus.  

Be to, numatyta, kad, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, iš pripažinto kaltu asmens būtų galima išieškoti valstybės patirtas išlaidas būtinajam gynėjui užtikrinti.

Šiemet biudžete skirta 5,3 mln. eurų valstybės skirtų advokatų paslaugoms apmokėti. 2019 m. šiam tikslui buvo numatyta 3,8 mln. eurų.