Veiklos sritys

Siekdama sukurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos teisinę patirtį, Teisingumo ministerija rengia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, teisės aktų nustatyta tvarka teikia teisines išvadas dėl įstatymų koncepcijų, įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, taip pat išvadas dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei.
Teisingumo ministerija prižiūri civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą, duoda leidimus pakeisti vardą, pavardę, tautybę, teikia metodinę pagalbą civilinės metrikacijos įstaigoms, aprūpina jas civilinės būklės aktų registravimo liudijimų ir aktų įrašų blankais, kontroliuoja, kad jie būtų tinkamai apskaitomi ir naudojami.

Teisingumo ministerija metodiškai vadovauja Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos adresų registro, Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos hipotekos registro, Turto arešto aktų registro, Sutarčių registro, Vedybų sutarčių registro ir Testamentų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Įgaliojimų registro, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, Lietuvos Respublikos patentų registro ir Lietuvos Respublikos dizaino registro tvarkytojams. Teisingumo ministerija koordinuoja minėtų registrų tvarkytojų darbą, atlieka registrų duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, kontroliuoja, kaip vykdomi metiniai ir perspektyviniai registrų tvarkytojų biudžetai. Ministerija užtikrina, kad visi registrai būtų tvarkomi vadovaujantis įstatymais ir registrų nuostatais, taip pat atlieka kitas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Susiję teisės aktai
Papildoma informacija

Teisingumo ministerija nagrinėja politinių partijų steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, programų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia išvadas Juridinių asmenų registrui dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės.
 


 

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymas, kuriuo siekiama skatinti ir efektyvinti mediacijos taikymą civiliniuose ginčuose, įtvirtinti vieningą mediacijos sistemą.

Mediacija – civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).

 Mediacija taikoma ginčo šalių rašytiniu susitarimu. Gali būti susitariama taikyti mediaciją tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Ginčo šalys kartu skiria mediatorių arba bendru ginčo šalių prašymu mediatorių kandidatūras gali pasiūlyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Pagrindinė mediatoriaus užduotis – padėti ginčą išspręsti taikiai. Būtent tas aspektas, kad ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, o ne trečiajam asmeniui (arbitrui), skiria mediaciją nuo kitų alternatyvių ginčų sprendimo būdų (pavyzdžiui, arbitražo ir kt.).

Mediacijos paslaugas nuo 2019 m. sausio 1 d. gali teikti tik tie asmenys, kurie yra išlaikę specialų egzaminą (su tam tikromis išimtimis), atitinka kitus įstatyme nustatytus reikalavimus (nepriekaištingos reputacijos, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išklausę mokymus mediacijos tema) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje. Mediatoriui taip pat keliami nešališkumo, profesionalumo reikalavimai. Priklausomai nuo susitarimo, mediatorius savo paslaugas teikia atlygintinai arba neatlygintinai. Ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl ginčo sprendimo būdo ir tvarkos. Bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Svarbu pažymėti, kad pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.

Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.

Įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui. Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus jau minėtas išimtis.

Ginčo šalims renkantis alternatyvų ginčo sprendimo būdą – mediaciją – turėtų sumažėti teismų darbo krūviai. Be to, taikant mediaciją, civiliniai ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Dėl minėtų privalumų mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, yra skatinama ir populiarinama daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

 
Skaitykite:
 
 
 
Klausykite radijos laidos:
 
 
 

 

Teisingumo ministerija dalyvauja formuojant valstybės politiką pramoninės nuosavybės apsaugos srityje, taip pat dalyvauja organizuojant valstybinę pramoninės nuosavybės apsaugos sistemą.

 

Teisingumo ministerija dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertų veiklos srityse, tvarko Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.

Teismo ekspertų sąrašas (atnaujinta 2019 10 18)


Teismo ekspertizės įstaigose atliekami ekspertiniai tyrimai:

Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ar iš jo išbraukti, kitus su teismo eksperto statusu susijusius prašymus (pratęsti Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo terminą, sustabdyti teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, panaikinti teismo eksperto kvalifikacijos galiojimo sustabdymą, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą įgijus kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes, pakeisti asmens ar kontaktinius duomenis) asmuo gali pateikti tiesiogiai Teisingumo ministerijai, siųsti paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį, taip pat elektroninėmis ryšio priemonėmis per elektroninius valdžios vartus (https://www.epaslaugos.lt/portal/).
 
Skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba. Skundai (pranešimai) Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai pateikiami šiuo adresu: Lietuvos teismo ekspertizės centras, Lvovo g. 19. Vilnius LT-09313.


Susiję teisės aktai
Papildoma informacija

Teisingumo ministerija įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos stebėseną.

 

Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką vartotojų apsaugos srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.

 

Teisingumo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos smurtiniai nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas, priima ir nagrinėja prašymus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo.

Teismo įsiteisėjusių sprendimų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą.

Sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas)
Gavėjas: LR teisingumo ministerija
Juridinio asmens kodas: 188604955
Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą)

Saugos tyrimo tikslas – ateityje išvengti avarijų ir incidentų, o ne nustatyti, kas kaltas ar atsakingas. Saugos tyrimas yra nepriklausomas nuo jokio teisminio ar administracinio proceso, kuriuo siekiama nustatyti, kas kaltas ar atsakingas, su juo nesusijęs ir neturi jam poveikio.

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ir kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.

Korupcija yra vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei.

Teisingumo ministerija teikia pasiūlymus dėl ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų kovos su korupcija programų projektų, korupcijos prevencijos ir kontrolės ministerijos veiklos srityje, analizuoja ir apibendrina ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įvertinimą.

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos kovos su korupcija priemones, Teisingumo ministerija dalyvauja Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatų bei priemonių derinime, pagal kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos priemones bei teikia kovos su korupcija apibendrinimus ir ataskaitas, kontroliuoja atitinkamų priemonių įgyvendinimą Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose.

Jeigu norite pranešti apie korupcijos apraiškas Teisingumo ministerijoje ar jos valdymo srities institucijose, įstaigose ar pateikti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių tobulinimo, prašome siųsti juos el. pašto adresu marius.vainauskas@tm.lt. Anoniminius pranešimus taip pat galima siųsti el. pašto adresu pasitikejimas@tm.lt.

Taip pat apie korupcijos atvejus galite pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu. Už tokius veiksmus nustatyta atsakomybė.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau - Atstovas) pareigybė buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 929 patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatus (Žin., 1995, Nr.56-1413 Nr. 2002, Nr. 123-5569; 2008, Nr. 110-4195), po to, kai 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikai įsigaliojo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija). Atstovas yra įgaliotas valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei Europos Žmogaus Teisių Teismo procesuose. Atstovą skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministro ir užsienio reikalų ministro bendru teikimu.

Atstovo veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą vykdo Teisingumo ministerija. Atstovui įgyvendinti jo teises ir pareigas padeda specialiai tam įsteigtas Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyrius.​

Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme tinklalapis

Vadovaujantis ES reikalų koordinavimo taisyklėmis, Teisingumo ministerijai yra pavesta vykdyti šias ES reikalų koordinavimo funkcijas:

  • koordinuoti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo bei Europos Komisijos paklausimų ir ES teisės pažeidimo procedūrų procesus,
  • atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos teisminėse institucijose.

Šias funkcijas Teisingumo ministerijoje vykdo Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas. Toliau pateikiama informacija tiek apie vykdomas funkcijas, tiek apie ES lėšomis finansuotus projektus, vykdytus Europos teisės departamento.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-08-30