Civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija)

Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, tačiau svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija).

Mediacijoje taikomi savanoriškumo, neutralumo, nešališkumo ir kiti principai. Mediacijos įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus jau minėtas išimtis.

Mediacijos paslaugas gali teikti tik asmenys, atitinkantys Mediacijos įstatyme numatytus kvalifikacinius reikalavimus (plačiau žr. skiltį ,,Informacija asmenims, norintiems tapti mediatoriais“) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją.

Taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Be to, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.

Svarbu pažymėti, kad pradėjus mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.

Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.

Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (plačiau žr. skiltį ,,Privalomoji mediacija“).

Skaitykite:
 
 
 
 
Klausykite radijos laidos:
 
 
 

 

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.

Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, jei tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvai, prieš kreipdamiesi į teismą, turi pabandyti šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį, todėl, jei, pavyzdžiui, kyla ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo, toks ginčas iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima, taigi privalomoji mediacija tokiais atvejais taip pat netaikoma.

Pažymėtina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą privalomas yra mediacijos inicijavimas – bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją inicijuojant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme.

Civilinio proceso kodekse numatyta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, nustatęs didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu, tai taip pat laikytina privalomosios mediacijos atveju. Šioje skiltyje pateikiama informacija tik apie neteisminę privalomąją mediaciją.

Privalomosios mediacijos vykdymui taikomos bendrosios nuostatos dėl mediacijos, išskyrus atvejus, kai Mediacijos įstatyme nustatyti konkretūs privalomosios mediacijos ypatumai. Pavyzdžiui, net ir privalomosios mediacijos atveju bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos bet kuriuo momentu, nenurodydama pasitraukimo priežasčių, taip pat taikomas konfidencialumo principas ir pan.

Kaip inicijuoti privalomąją mediaciją?

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai kreipiasi abi ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parenka mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Kai kreipiasi viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydama, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą.

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą turi būti pateikti šie dokumentai:

1) bendras abiejų ginčo šalių prašymas arba vienos ginčo šalies prašymas, kuriame turi būti nurodyta: ginčo dalykas, kiekvienos ginčo šalies vardas, pavardė, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, taip pat nurodomas kiekvienos ginčo šalies telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys (jei turimi ir žinomi); bendrame ginčo šalių prašyme gali būti nurodomas pageidaujamas paskirti konkretus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytas mediatorius;

2) prašymą teikiančios šalies (-ių) asmens dokumentas (dokumento originalas arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtinta kopija) ir jo kopija.

Prašymai gali būti pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tiesiogiai, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (tokie prašymai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu). Jei prašymai siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu būdu, pateikiama ginčo šalies (-ių) asmens dokumento kopija. Kilus abejonių dėl asmens dokumento kopijos tikrumo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę prašyti ginčo šalies, pateikusios asmens dokumento kopiją, pateikti dokumento originalą arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtintą kopiją.

Kas apmoka privalomosios mediacijos paslaugas?

Kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys bendrame prašyme nurodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pageidaujamą konkretų mediatorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jį paskiria, tokia mediacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Tai reiškia, kad valstybė iš biudžeto lėšų finansuoja galimybę pabandyti mediaciją, jai skiriant iki 4 valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis.

Privalomosios mediacijos paslaugos nebus apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kai:

  1. ginčo šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai. Tokiu atveju už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.
  2. ginčo šalys iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pačios pasirinka mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją ir jis nėra skiriamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Tokiais atvejais mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu, o mediacijos paslaugos apmokamos ginčo šalių lėšomis.
  3. privalomoji mediacija vyksta ilgiau kaip keturias valandas. Tokiu atveju už papildomas mediacijos valandas apmokama ginčo šalių lėšomis, mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.

Kur vykdoma privalomoji mediacija?

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose.

Kokios galimos pasekmės teikiant ieškinį teismui nepasinaudojus privalomąja mediacija?

Teismas, nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija, atsisako priimti ieškinį (žr. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje nurodo, kur pareiškėjui reiktų kreiptis ir kokia išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka pareiškėjui privaloma pasinaudoti. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (žr. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalį). Pažymėtina, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui (žr. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnį).

Kada bus laikoma, kad tinkamai pasinaudojau privalomąja mediacija?

Individualiai vertinant bus laikoma, kad mediacija pasinaudota tinkamai keliais atvejais:

  • Kai viena iš ginčo šalių arba abi šalys inicijuoja mediaciją, joje sėkmingai dalyvauja bei pasiekia susitarimą. Tokiu atveju mediatorius išduoda pažymą dėl mediacijos įvykdymo;
  • Kai viena iš ginčo šalių arba abi ginčo šalys inicijuoja mediaciją, joje dalyvauja, tačiau mediacija nutraukiama nepasiekus susitarimo vienos ginčo šalies rašytiniu pareiškimu apie pasitraukimą iš mediacijos, abiejų ginčo šalių rašytiniu pareiškimu dėl mediacijos pabaigos arba mediacija nutraukiama mediatorius rašytiniu pareiškimu. Tokiu atveju mediatorius išduoda pažymą dėl mediacijos įvykdymo;
  • Kai viena iš ginčo šalių inicijuoja mediaciją, tačiau kita ginčo šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje, t. y. aiškiai raštu, el. paštu ar kitaip išreiškia nesutikimą dalyvauti mediacijoje. Tokiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išduoda pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo;
  • Vienai iš ginčo šalių kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba mediatorių dėl privalomosios mediacijos su prašymu paskirti mediatorių arba vykdyti mediaciją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatoriui išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu su prašymu nurodant, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu per nurodytą terminą sutikimas negaunamas, laikoma, kad šalys gali kreiptis tiesiai į teismą, nes nebuvo abipusio sutarimo dėl privalomosios mediacijos. Tokiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išduoda pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo.

Kokius kvalifikacinius reikalavimus turiu atitikti norėdamas tapti mediatoriumi?

Asmuo, norintis teikti mediacijos paslaugas, privalo būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediacijos įstatymas numato tam tikrus reikalavimus tam, kad asmuo galėtų būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą:

  • asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
  • asmuo turi būti išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos;
  • asmuo būti išlaikęs mediatorių kvalifikacinį egzaminą;
  • asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos (žr. Mediacijos įstatymo 7 straipsnį).

Reikalavimai būti išklausius ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą dienos ir išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą netaikomi teisėjams, turintiems trejų metų teisėjo darbo patirtį ir išklausiusiems ne trumpesnius kaip 16 akademinių valandų įvadinius mokymus mediacijos tema, ir socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie per paskutinius trejus metus iki kreipimosi dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą vedė mokymus mediacijos tema, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip 100 akademinių valandų, taip pat asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos paslaugas.

Reikalavimas išlaikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą netaikomas advokatams, antstoliams ir notarams, turintiems trejų metų atitinkamai advokato, antstolio arba notaro darbo patirtį.

Noriu laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Ką turiu daryti?

Egzaminą turi teisę laikyti bet kuris asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir nustatyta tvarka pateikęs dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Egzaminą sudaro dvi dalys: raštu ir žodžiu. Egzamino raštu dalyje tikrinamas asmenų teorinis pasirengimas teikti mediacijos paslaugas, taip pat mediatorių profesinės etikos žinios, o egzamino žodžiu dalyje tikrinamas asmenų gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai.

Asmenys, norintys laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turi pateikti:

  • laisvos formos prašymą leisti laikyti egzaminą;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • duomenis, patvirtinančius valstybės rinkliavos už egzamino laikymą sumokėjimą (rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita) įmokos kodu 5710, rinkliavos dydis – 16 Eur).

Dokumentus galima pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tiesiogiai, siųsti registruotu laišku (adresu Odminių g. 3, Vilnius) arba elektroniniu būdu (el. p. teisinepagalba@vgtpt.lt). Pateiktas prašymas leisti laikyti egzaminą elektroniniu būdu turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

Jei dokumentai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikiami tiesiogiai, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija sutikrinama su originalu, kuris grąžinamas asmeniui dokumentų priėmimo metu. Jei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dokumentai siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu būdu, pateikiamos minėtų dokumentų kopijos. Tokiu atveju asmuo privalo pateikti dokumentų originalus egzamino dieną. Asmens pateikti originalūs dokumentai iki egzamino pradžios sutikrinami su registruotu laišku ar elektroniniu būdu gautomis dokumentų kopijomis ir grąžinami asmeniui.

Mediatorių kvalifikacinis egzaminas organizuojamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paskutinio prašymo laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą gavimo dienos tuomet, kai yra gauta ne mažiau kaip 10 prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą. Kai yra gauta mažiau kaip dešimt prašymų laikyti mediatorių kvalifikacinį egzaminą, mediatorių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per vienus metus.

Kokius dokumentus ir kam turiu pateikti, siekdamas būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą?

Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia:

  • prašymą įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir jame nurodo savo vardą, pavardę, profesinę kvalifikaciją, adresą korespondencijai, telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir (ar) kitus kontaktinius duomenis, specializaciją (specializacijas), veiklos teritoriją (teritorijas);
  • dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka keliamus reikalavimus t. y. turi aukštąjį išsilavinimą, yra išklausęs ne trumpesnius kaip 40 akademinių valandų mokymus mediacijos tema, yra išlaikęs mediatorių kvalifikacinį egzaminą, yra nepriekaištingos reputacijos, arba dokumentus, įrodančius aplinkybes, dėl kurių tam tikrų profesijų atstovams taikomos atitinkamos išimtys (žr. Mediacijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį.);
  • gyvenimo aprašymą;
  • savo pasirašytą patvirtinimą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą;
  • duomenis, patvirtinančius valstybinės rinkliavos už įrašymą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą sumokėjimą, išskyrus teisėjus (rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita) įmokos kodu 5710, įmokos dydis – 19 Eur);
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją.

Prašymus įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitus dokumentus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai asmenys gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, siųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (prašymas bei pasirašytas patvirtinimas, kad atitinkate nepriekaištingos reputacijos reikalavimus turi būti pasirašyti elektroniniu parašu) arba kreipdamiesi tiesiogiai į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą asmenys įrašomi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima sprendimą įrašyti asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir įrašo asmenį į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo prašymo įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, įrodančių, kad asmuo atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, gavimo dienos.

Informacija mediatoriams, norintiems teikti valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos ir (ar) privalomosios mediacijos paslaugas

Mediatoriai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, norintys teikti valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos ir (ar) privalomosios mediacijos paslaugas, raštu informuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos su pranešimą pateikusiu mediatoriumi sudaro sutartį dėl valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos ir (ar) privalomosios mediacijos paslaugų teikimo.

„Mediatoriaus vadovas“ parengtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai vykdant projektą „Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtra“. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę „Teisingumo sistemos veiksmingumo didinimas“.

Šiame leidinyje aprašomi dažniausiai mediatoriams užduodami klausimai ir atsakymai į juos, kalbama apie prielaidas ginčo mediacijai, mediacijos principus ir procesą, mediatoriaus vaidmenį ir įrankius. Taip pat aptariama šeimos ginčų mediacija, kitų ginčų mediacijos ypatumai ir informacinių technologijų naudojimas mediatoriaus veikloje.

Mediatoriaus vadovą galite atsisiųsti čia.

Nuo 2018 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su projekto partneriais – Nacionaline teismų administracija, VĮ Registrų centru ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sėkmingai įgyvendina projektą ,,Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtra“. Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto ,,Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ priemonę ,,Teisingumo sistemos veiksmingumo didinimas“.  Iš viso projektui skirta beveik milijonas eurų.

Šiuo metu jau yra atlikti reikšmingi Mediacijos įstatymo pakeitimai, numatantys kvalifikacinius reikalavimus mediatoriams, mediatorių sąrašo sudarymą, privalomąją mediaciją šeimos ginčuose.

Projekto veiklomis siekiama informuoti visuomenę apie galimybę ginčus spręsti mediacijos būdu, taip pat nuo kitų metų įsigaliosiančią privalomąją mediaciją šeimos ginčuose (iš projekto lėšų finansuojamais lankstinukais, straipsniais spaudoje ir portaluose, reklamjuostėmis, radijo laidomis, numatomais reportažais televizijoje), užtikrinti patogų ir sklandų naudojimąsi mediacijos paslaugomis.

Vienas pagrindinių projekto tikslų yra užtikrinti sklandų ir kokybišką mediatoriaus parinkimo procesą – sukurti patogų naudojimui informacinės sistemos įrankį – Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Siekiant užtikrinti tinkamą mediatorių žinių ir gebėjimų patikrinimą, projekto metu buvo sukurta mediatorių kvalifikacinio egzamino programa.

Siekiant pasisemti gerosios praktikos ir ją įgyvendinti Lietuvoje atlikti pažintiniai vizitai į Suomiją, Norvegiją ir Nyderlandus, o  vykdant projektą bus organizuojama tarptautinė konferencija, kurios metu bus pristatyta pažintiniuose vizituose įgyta patirtis, vykdant kitas projekto veiklas identifikuotos efektyviausios priemonės mediacijos sėkmei ir sklaidai didinti.

Iš projekto lėšų numatoma pilnai pritaikyti privalomajai mediacijai septynias patalpas įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat sukurti metodinį leidinį – mediatoriaus vadovą bei užtikrinti kuo platesnį kvalifikuotų mediatorių sąrašą. Todėl ketinama apmokyti mediatorių mokymuose 150 teisėjų ir 420 kitų asmenų.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-01-15