Privalomoji mediacija

Privalomoji mediacija – mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl ginčo sprendimo.

Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; taip pat gali būti taikoma kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, jei tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvų kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, vaiko tėvai, prieš kreipdamiesi į teismą, turi pabandyti šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį, todėl, jei, pavyzdžiui, kyla ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo, toks ginčas iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima, taigi privalomoji mediacija tokiais atvejais taip pat netaikoma.

Pažymėtina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą privalomas yra mediacijos inicijavimas – bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją inicijuojant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme.

Civilinio proceso kodekse numatyta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, nustatęs didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu, tai taip pat laikytina privalomosios mediacijos atveju. Šioje skiltyje pateikiama informacija tik apie neteisminę privalomąją mediaciją.

Privalomosios mediacijos vykdymui taikomos bendrosios nuostatos dėl mediacijos, išskyrus atvejus, kai Mediacijos įstatyme nustatyti konkretūs privalomosios mediacijos ypatumai. Pavyzdžiui, net ir privalomosios mediacijos atveju bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos bet kuriuo momentu, nenurodydama pasitraukimo priežasčių, taip pat taikomas konfidencialumo principas ir pan.

Kaip inicijuoti privalomąją mediaciją?

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kai kreipiasi abi ginčo šalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parenka mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Kai kreipiasi viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydama, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, o privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą.

Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.

Kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą turi būti pateikti šie dokumentai:

1) bendras abiejų ginčo šalių prašymas arba vienos ginčo šalies prašymas, kuriame turi būti nurodyta: ginčo dalykas, kiekvienos ginčo šalies vardas, pavardė, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai ginčo šalis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, taip pat nurodomas kiekvienos ginčo šalies telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir (ar) kiti kontaktiniai duomenys (jei turimi ir žinomi); bendrame ginčo šalių prašyme gali būti nurodomas pageidaujamas paskirti konkretus į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašytas mediatorius;

2) prašymą teikiančios šalies (-ių) asmens dokumentas (dokumento originalas arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtinta kopija) ir jo kopija.

Prašymai gali būti pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tiesiogiai, atsiųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (tokie prašymai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu). Jei prašymai siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu būdu, pateikiama ginčo šalies (-ių) asmens dokumento kopija. Kilus abejonių dėl asmens dokumento kopijos tikrumo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę prašyti ginčo šalies, pateikusios asmens dokumento kopiją, pateikti dokumento originalą arba notaro ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens patvirtintą kopiją.

Kas apmoka privalomosios mediacijos paslaugas?

Kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Šiais atvejais iš valstybės biudžeto lėšų apmokama tik už vieno mediatoriaus teikiamas mediacijos paslaugas. Jei šalys bendrame prašyme nurodo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pageidaujamą konkretų mediatorių ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jį paskiria, tokia mediacija bus finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Privalomosios mediacijos paslaugos, už kurias apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, gali būti teikiamos iki keturių valandų. Tai reiškia, kad valstybė iš biudžeto lėšų finansuoja galimybę pabandyti mediaciją, jai skiriant iki 4 valandų. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar nepasiektas, ginčo šalys gali toliau savanoriškai tęsti mediaciją ginčo šalių lėšomis.

Privalomosios mediacijos paslaugos nebus apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kai:

  1. ginčo šalys pageidauja, kad privalomąją mediaciją vykdytų keli mediatoriai. Tokiu atveju už kitų mediatorių teikiamas mediacijos paslaugas apmokama ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.
  2. ginčo šalys iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo pačios pasirinka mediatorių, kuris vykdys privalomąją mediaciją ir jis nėra skiriamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Tokiais atvejais mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu, o mediacijos paslaugos apmokamos ginčo šalių lėšomis.
  3. privalomoji mediacija vyksta ilgiau kaip keturias valandas. Tokiu atveju už papildomas mediacijos valandas apmokama ginčo šalių lėšomis, mediacijos paslaugų kaina nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.

Kur vykdoma privalomoji mediacija?

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi skirti patalpas privalomajai mediacijai vykdyti. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose.

Kokios galimos pasekmės teikiant ieškinį teismui nepasinaudojus privalomąja mediacija?

Teismas, nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija, atsisako priimti ieškinį (žr. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą). Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį, kurioje nurodo, kur pareiškėjui reiktų kreiptis ir kokia išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka pareiškėjui privaloma pasinaudoti. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (žr. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalį). Pažymėtina, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui (žr. Civilinio proceso kodekso 87 straipsnį).

Kada bus laikoma, kad tinkamai pasinaudojau privalomąja mediacija?

Individualiai vertinant bus laikoma, kad mediacija pasinaudota tinkamai keliais atvejais:

  • Kai viena iš ginčo šalių arba abi šalys inicijuoja mediaciją, joje sėkmingai dalyvauja bei pasiekia susitarimą. Tokiu atveju mediatorius išduoda pažymą dėl mediacijos įvykdymo;
  • Kai viena iš ginčo šalių arba abi ginčo šalys inicijuoja mediaciją, joje dalyvauja, tačiau mediacija nutraukiama nepasiekus susitarimo vienos ginčo šalies rašytiniu pareiškimu apie pasitraukimą iš mediacijos, abiejų ginčo šalių rašytiniu pareiškimu dėl mediacijos pabaigos arba mediacija nutraukiama mediatorius rašytiniu pareiškimu. Tokiu atveju mediatorius išduoda pažymą dėl mediacijos įvykdymo;
  • Kai viena iš ginčo šalių inicijuoja mediaciją, tačiau kita ginčo šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje, t. y. aiškiai raštu, el. paštu ar kitaip išreiškia nesutikimą dalyvauti mediacijoje. Tokiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išduoda pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo;
  • Vienai iš ginčo šalių kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba mediatorių dėl privalomosios mediacijos su prašymu paskirti mediatorių arba vykdyti mediaciją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatoriui išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu su prašymu nurodant, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Jeigu per nurodytą terminą sutikimas negaunamas, laikoma, kad šalys gali kreiptis tiesiai į teismą, nes nebuvo abipusio sutarimo dėl privalomosios mediacijos. Tokiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba išduoda pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąją mediacija įvykdymo.
Paskutinė atnaujinimo data: 2019-12-17