BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Įvykusios viešosios konsultacijos

Konsultacijų ciklas dėl asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo 

Kontekstas. Teisingumo ministerija surengė konsultacijų dėl asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo ciklą. Diskusijų metu su tikslinių grupių atstovais (duomenų valdytojais, duomenų tvarkytojais, duomenų subjektais bei juos atstovaujančiomis asociacijomis, priežiūros institucijomis) peržiūrėtas galiojantis nacionalinis duomenų apsaugos reguliavimas, išsiaiškintos tikslinėms grupėms kylančios esamo asmens duomenų apsaugos reguliavimo taikymo problemos, išgryninti galimi problemų sprendimo būdai. Atsižvelgiant į konsultacijų rezultatus, Vyriausybei bus pateikti siūlymai dėl galimo reguliavimo keitimo.  

2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio nuostatos didžiąja dalimi yra tiesiogiai teisiškai privalomos visiems ES subjektams. Šaliai specifinius BDAR įgyvendinimo aspektus reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ). Nuo įsigaliojusio reguliavimo praėjo beveik ketveri metai, todėl  šiuo metu svarbu įvertinti, ar yra poreikis ADTAĮ ir kituose įstatymuose specifiškai reglamentuoti tam tikras asmens duomenų tvarkymo sritis, kada ir kiek tai leidžia BDAR. Konsultacijų su suinteresuotomis šalimis metu aptarti klausimai dėl BDAR taikymo žurnalistinei veiklai, taip pat diskutuota dėl vaizdo stebėjimo, biometrinių duomenų, teistumo duomenų tvarkymo bei asmens duomenų tvarkymo moksliniais tikslais.  
 
Tikslas – kartu su suinteresuotomis tikslinėmis grupėmis peržiūrėti galiojantį nacionalinį duomenų apsaugos reguliavimą, išsiaiškinti kylančias duomenų apsaugos taikymo problemas, išgryninti galimus jų sprendimo būdus, ir, atsižvelgiant į konsultacijų rezultatus, pateikti Vyriausybei siūlymus dėl galimo reguliavimo keitimo ar kitų priemonių. 

Konsultacijų ciklo renginiai.

  • Kovo 24 d. įvyko pirmoji apskrito stalo diskusija „Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas žurnalistinei veiklai ir galimos nacionalinio reguliavimo korekcijos“.  

Susitikime diskutavo žurnalistai, juos vienijančių asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, politikos formuotojų, universitetų, asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijų atstovai.

Diskusijoje žurnalistų bendruomenės atstovai indikavo svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria siekdami gauti duomenis, reikalingus informuoti visuomenę. Aptarti klausimai, susiję su Lietuvos registrų atvėrimu, Visuomenės informavimo įstatymo koregavimu, duomenų valdytojų atsakomybės, kai atsisakoma teikti duomenis žurnalistams, stiprinimu. 

Taip pat renginyje akcentuota būtinybė šviesti duomenų valdytojus, bendromis priežiūros institucijų, žurnalistų bendruomenės ir asmens duomenų apsaugos ekspertų pastangomis rengti metodinę medžiagą ir mokymus.  

  • Balandžio 12 d. įvyko viešoji konsultacija dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo peržiūros. Susitikime buvo diskutuojama dėl poreikio papildomai reglamentuoti vaizdo stebėjimą.                                                                     

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pastebėjo, kad gaunami skundai dėl vaizdo stebėjimo sudaro didelę visų inspekcijoje gaunamų skundų dalį, o daugiausia šių skundų susiję su fizinių asmenų atliekamu vaizdo stebėjimu. Inspekcijos manymu, verta pagalvoti apie bendrųjų reikalavimų vaizdo stebėjimui nuostatas įstatyme.

Policijos atstovai pasigedo reguliavimo dėl vaizdo stebėjimo specialiame teisėsaugos institucijų atliekamą asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiame įstatyme.

Susitikimo metu nei verslo asociacijų, nei kitų valstybės institucijų atstovai neįvardijo aiškaus poreikio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatyti konkretesnes taisykles dėl vaizdo stebėjimo, nors diskusijos metu ir nuskambėjo pasvarstymų dėl vaizdo duomenų saugojimo termino apibrėžimo galimybės ar galimybės įvardinti vietas, kuriose vaizdo stebėjimas apskritai būtų draudžiamas.

  • Balandžio 14 d. įvyko diskusija, kurios metu diskutuota dėl poreikio papildomai reglamentuoti biometrinių duomenų, kuriais siekiama konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, tvarkymą.

Diskusijos metu buvo pabrėžta biometrinių duomenų tvarkymo svarba ir privalumai įvairiose srityse – tiek užtikrinant, kad į tam tikras patalpas patektų tik tam teisę turintys asmenys, tiek tikrinant darbuotojų, dirbančių su sudėtingais įrenginiais ar vairuojančių transporto priemones, blaivumą, tiek įsitikinant asmens tapatybe nuotoliniu būdu.

Dauguma diskusijos dalyvių pasisakė už poreikį papildomai reglamentuoti biometrinių duomenų tvarkymą, nustatant platesnes biometrinių duomenų panaudojimo galimybes.  

Dalies renginio dalyvių nuomone, papildomas reglamentavimas turėtų ne sugriežtinti, o suteikti daugiau galimybių tvarkyti biometrinius duomenis, aiškiai nustatant atvejus, kai tai leidžiama.

Diskutuojant apie papildomo biometrinių duomenų tvarkymo reglamentavimo galimybę, išsakytas poreikis įvertinti sektorius, kuriems būtų aktualus biometrinių duomenų tvarkymas.

Taip pat kalbėta apie būtinybę laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio sąlygų, keliamų teisėkūros priemonėms, bei 9 straipsnio sąlygų.

Finansinių paslaugų sektoriaus atstovai teigė, kad tam tikrais atvejais biometrinių duomenų tvarkymas galėtų būti grindžiamas svarbiu viešuoju interesu – pinigų plovimo prevencijos tikslais.

Diskutuojant apie galimybę darbdaviams tvarkyti biometrinius darbuotojų duomenis, pvz., patekimo į patalpas tikslais, akcentuotas darbuotojo sutikimo, kaip tinkamo teisinio pagrindo, klausimas.

Išsakyta nuomonė, kad svarbu būtų žinoti ir priežiūros institucijos poziciją dėl sąlygų, kurioms esant darbuotojo sutikimas vis tik galėtų būti laikomas tinkamu pagrindu tvarkyti jo biometrinius duomenis.

Taip pat Informatikos ir ryšių departamento atstovai iškėlė klausimą dėl galimybės Gyventojų registre surinktus biometrinius duomenis naudoti kitais tikslais.

  • Balandžio 28 d. įvyko apskrito stalo diskusija dėl teistumo duomenų tvarkymo, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar yra poreikis tvarkyti teistumo duomenis ne tik tais atvejais, kai konkretūs teisės aktai nustato nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, dėl kurių būtina įsitikinti, ar kandidatas į atitinkamas pareigas nėra teistas už konkrečius nusikaltimus.

Dauguma diskusijos dalyvių pripažino, kad toks poreikis egzistuoja: dažniausiai tai susiję su organizacijų veiklos pobūdžiu (pvz., veikla finansų srityje), taip pat toks poreikis kyla atsižvelgiant į užsienio investuotojų (tarptautinių įmonių grupių) taikomus standartus ar gerąją praktiką įdarbinant tam tikrų pozicijų darbuotojus.

Pastebėta, kad siekiant įtvirtinti bendresnio pobūdžio nuostatas, numatančias darbdavio teisę tvarkyti teistumo duomenis teisėto intereso pagrindu, reiktų įtvirtinti ir tam tikrus kriterijus atliekamo darbo pobūdžiui (pvz., užimamos aukštos vadovaujančios pareigos, veikla, susijusi su pinigų plovimo prevencija, rizikos prisiėmimu).

Diskusijų metu taip pat kilo klausimai, kaip tokios galimybės darbdaviui suteikimas derėtų su Konstitucijoje įtvirtinta teise į darbą, kaip reikėtų išvengti galimo diskriminavimo.

Susitikimo metu sutarta pratęsti šio klausimo svarstymą su tikslinėmis grupėmis, siekiant įvertinti visas reguliavimo galimybes ir pasekmes bei rasti optimalų būdą atliepti darbdavių poreikius.

  • Gegužės 5 d. ir gegužės 31 d. įvyko dvi viešosios konsultacijos dėl poreikio papildomai reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą mokslinių ir istorinių tyrimų tikslais.

Diskusijose dalyvavę universitetų, mokslo institutų, sveikatos priežiūros srityje mokslinius tyrimus atliekančių institucijų atstovai išsakė problemas, su kuriomis susiduria naudodami asmens duomenis mokslinių tyrimų tikslais.

Akcentuota, kad dalis kylančių problemų yra tapačios visų sričių mokslininkams (duomenų subjekto sutikimo gavimas, mokslinių tyrimų duomenų atvėrimo reikalavimai), tačiau sveikatos mokslų sektorius susiduria ir su specifinėmis problemomis, kadangi jų atliekamų tyrimų metu tvarkomi jautrūs, t. y. sveikatos duomenys, o tyrimams taikomi ne tik asmens duomenų apsaugos, bet ir bioetikos reikalavimai.

Dalyviai išsakė lūkesčius, kad liepos 1 d. įsigaliosiantis Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas, kuriame nustatytos pakartotinio sveikatos duomenų panaudojimo taisyklės bei apibrėžtos duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės ir išimtys, sukurs naujas galimybes prieigai prie sveikatos duomenų.

Birželio 7 d. įvyko baigiamasis renginys „Asmens duomenų apsaugos iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje“, kurio metu apibendrintos viso viešųjų konsultacijų ciklo ižvalgos. Renginio programą rasite čia.

Renginio metu aptarta, kad atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų rezultatus, numatoma parengti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimai dėl teistumo duomenų tvarkymo, svarstyti galimus Visuomenės informavimo bei kitų įstatymų pakeitimus, skatinti priežiūros institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, parengti gaires dėl asmens duomenų teikimo žurnalistams, kuriomis vadovautųsi tiek duomenų valdytojai ir tvarkytojai, tiek ir žurnalistai, taip pat vykdyti suinteresuotų grupių informavimo veiklą, pvz., organizuojant mokymus, teikiant konsultacijas ir pan. Šias priemones numatoma parengti jau šio rudens pradžioje. Taip pat pristatyta viso viešųjų konsultacijų ciklo ataskaita

__________________

Viešųjų konsultacijų metodas – apskrito stalo diskusijos.  

Tikslinės grupės: duomenų valdytojai, duomenų tvarkytojai, duomenų subjektai bei juos atstovaujančios asociacijos, priežiūros institucijos. 

Viešųjų konsultacijų ciklo laikas – iki 2022 metų III ketvirčio.  

Pastabų ir pasiūlymų laukiame el. paštu: [email protected] 

Viešųjų konsultacijų metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik informacijai sužinoti ir valdyti.

Rezultatai. Su viešųjų konsultacijų ataskaita galima susipažinti čia.
 

Pirmą kartą rengiama privačių teismo ekspertų apklausa padės atskleisti veiklos tobulinimo kryptis.

Kodėl tai svarbu?

Teisingumo ministerija kartu su Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba inicijuoja privačių teismo ekspertų apklausą. Tai svarbus žingsnis siekiant glaudesnio ir veiksmingesnio bendradarbiavimo teisinės ekspertizės srityje. Ši priemonė ne tik padės sužinoti teismo ekspertų nuomonę apie Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos veiklą bei dalyvavimo joje svarbą, bet ir pasitarnaus numatant teismo ekspertizės veiklos tobulinimo kryptis bei įgyvendinimo priemones ateinantiems metams.

Tikslas – siekiama atskleisti teisėsaugos institucijų, teismo ekspertizės ir kitų ekspertinius tyrimus atliekančių įstaigų, taip pat privačių teismo ekspertų interesus bei lūkesčius teismo ekspertizės srityje.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame: [email protected] bei telefonu: +370 5 263 85 77.

Daugiau informacijos apie Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą galima rasti čia. 

Viešosios konsultacijos laikas – iki gegužės mėn.

Metodas – elektroninė apklausa.

Viešosios konsultacijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik informacijai sužinoti ir valdyti.

Viešosios konsultacijos rezultatai. Įvertinusi gautus pasiūlymus, 2021 m. gegužės 26 d. posėdyje Taryba pritarė, esant poreikiui, komunikuoti su teismais dėl ekspertinių tyrimų srities tobulinimo, pagal poreikį organizuoti susitikimus su privačiais teismo ekspertais siekiant aptarti ekspertinių tyrimų atlikimo procese kylančią problematiką ir kitus susijusius klausimus, pasiekus susitarimą tarp teismo ekspertų ir kvalifikaciją atitinkamoje srityje suteikiančių institucijų atstovų, apibrėžti audito ekspertizės sprendžiamus uždavinius. Be kita ko, Taryba posėdyje pritarė privačių teismo ekspertų pasiūlymams teikti rekomendacijas dėl teismo ekspertizių priskyrimo konkrečioms statybos srities teismo ekspertizių rūšims kriterijaus bei dėl teismo eksperto nešališkumo klausimų. Taryba taip pat nutarė komunikuoti su Nacionaline teismų administracija siekiant vykdyti konkrečių teismo ekspertizių teismų praktikos monitoringą bei pritarė siūlymams interneto svetainėje: http://www.ltec.lt/lt/teismo-ekspertu-veiklos-koordinavimo-taryba, informuoti teismo ekspertus apie jų veiklai svarbius klausimus, skelbti aktualius teismų praktikos apibendrinimus ir/ar metodinius nurodymus bei informaciją apie skundų nagrinėjimo Taryboje tvarką. Kiti privačių teismo ekspertų pasiūlymai nebuvo vertintini, nes nepateko į Tarybai suteiktų įgaliojimų ribas arba atsakiusiųjų aktyvumas buvo per mažas, jog galėtų iliustruoti generalinės visumos poreikį. Dalį šių pasiūlymų Taryba nutarė perduoti kitoms valstybės ir asocijuotoms institucijoms įvertinti pagal kompetenciją.

Viešosios konsultacijos ataskaitą rasite čia. 
 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija parengė ir pateikė viešosioms konsultacijoms Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gaires.

Kodėl tai svarbu?

Neretai kyla klausimų, ar tam tikri prašymai dėl asmens duomenų teikimo gali būti vykdomi, kokiais kriterijais reiktų vadovautis, vertinant prašymų teisėtumą ir pagrįstumą, kokia informacija prašyme turi būti nurodyta, kaip duomenų valdytojui užtikrinti asmens duomenų paslapties išsaugojimą, kad asmens duomenys nebūtų atskleisti asmenims, neturintiems teisinio pagrindo su jais susipažinti. Taigi, gairėse aptariami pagrindiniai aspektai, į kuriuos turėtų atsižvelgti prašymus gavę duomenų valdytojai ir tvarkytojai.

Tikslas – padėti duomenų valdytojams ir tvarkytojams geriau suprasti, kaip reiktų vertinti gaunamus prašymus dėl asmens duomenų teikimo.

Kviečiame susipažinti su Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo projektu.

Viešosios konsultacijos laikas – iki rugsėjo 13 d.

Metodas – elektroninė apklausa.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame – el. p. [email protected]

Viešosios konsultacijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik informacijai sužinoti ir valdyti.

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos metu gauti geriausi pasiūlymai bus panaudoti rengiant Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gaires.
 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija parengė ir pateikė viešosioms konsultacijoms Įmonei privalomų taisyklių patvirtinimo tvarkos aprašą.

Kodėl tai svarbu?

Šiuo tvarkos aprašu siekiama aprašyti procesą, kaip organizacijos turi kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, norėdamos pasinaudoti Bendrojo duomenų apsaugos reglamente įtvirtintu asmens duomenų perdavimo iš Europos Sąjungos į trečiąsias valstybes mechanizmu – įmonei privalomomis taisyklėmis, ir kaip šios taisyklės yra tvirtinamos.

Tikslas – gauti pasiūlymus kaip organizacijos turi kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, norėdamos pasinaudoti asmens duomenų perdavimo iš ES į trečiąsias valstybes mechanizmu.

Kviečiame susipažinti su teisės akto projekto nuoroda Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Laikas – iki rugpjūčio 18 d.

Metodas – elektroninė apklausa.

Pastabų ir pasiūlymų laukiame – el. p. [email protected]

Viešosios konsultacijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik informacijai sužinoti ir valdyti.

Rezultatų panaudojimas – viešosios konsultacijos metu gauti geriausi pasiūlymai bus panaudoti rengiant Įmonei privalomų taisyklių patvirtinimo tvarkos aprašą.

Teisingumo ministerija inicijuoja viešąją konsultaciją ketindama gauti tikslinių grupių bei visuomenės nuomonę apie vartojimo sutarčių dėl skaitmeninio turinio teikimo bei prekių pirkimo-pardavimo teisinio reguliavimo aspektus.

Šiuo metu vartojimo sutartys dėl skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimo nėra atskirai reglamentuotos nei Civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose. Civiliniame kodekse yra tik apibrėžta vartojimo sutarties samprata ir reglamentuojami šių sutarčių ypatumai, taip pat komercinės garantijos ir jų suteikimo sąlygos, vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai.

Lietuva iki liepos 1 dienos turi ES Direktyvų 2019/770 ir 2019/771, nustatančių vartotojų apsaugos reikalavimus skaitmeninio turinio teikimo ir prekių pirkimo-pardavimo srityse, nuostatas perkelti į  nacionalinę teisę. 

O nuo 2022 m. sausio 1 d. šios nuostatos jau turi būti pradėtos taikyti. 

Šiose ES direktyvose yra reglamentuoti vartotojų apsaugos reikalavimai, kai sudaromos sutartys su vartotojais dėl: 

  • skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikimo, reglamentuojant verslo subjektų atsakomybę vartotojams, kai skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos nepateikiami arba pateikiami su trūkumais, verslo subjekto teisę vienašališkai pakeisti skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, apimant ir tuos atvejus, kai vartotojui skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas nekainuoja ir jis tik pateikia savo asmens duomenis;
  • prekių pirkimo – pardavimo, reglamentuojant prekių kokybės reikalavimus (atitiktį sutarčiai), pardavėjo atsakomybę už prekių trūkumus, pardavėjo atsakomybės terminus, įrodinėjimo naštos paskirstymą, vartotojų teises, kai prekė yra netinkamos kokybės, komercines garantijas. 

Skaitmeninis turinys – tai skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys. Jis apima kompiuterines programas, taikomąsias programas (apps), vaizdo rinkmenas, garso rinkmenas, muzikos rinkmenas, skaitmeninius žaidimus, e. knygas ar kitus e. leidinius. Taip pat skaitmeniniu turiniu laikomos ir  skaitmeninės paslaugos, kurias teikiant galimas duomenų kūrimas, tvarkymas, prieiga ar saugojimas skaitmenine forma, pavyzdžiui, dalijimąsi vaizdo ir garso rinkmenomis, tekstų tvarkymas socialiniuose tinkluose ir pan. 

Prekės sąvoka apima ir skaitmeninių elementų turinčias prekes, t. y. prekes su integruotu skaitmeniniu turiniu, pavyzdžiui, programine įranga.

TIKSLAS

Viešosios konsultacijos tikslas – sulaukti tikslinių grupių: visuomenės, vartotojų asociacijų ir verslo organizacijų nuomones dėl direktyvose apibrėžtų klausimų, kurie gali būti reglamentuoti nacionalinėje teisėje.

METODAS

Elektroninė apklausa.

TRUKMĖ

Iki  2021 m. vasario 28 d.

KAIP DALYVAUTI

Apklausos klausimus rasite čia.

Sutarčių dėl skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo svarbiausių aspektų, kurie gali būti reglamentuoti nacionalinėje teisėje, sąrašą rasite čia.

Sutarčių dėl prekių pirkimo – pardavimo svarbiausių aspektų, kurie gali būti reglamentuoti nacionalinėje teisėje, sąrašą rasite čia.

Viešosios konsultacijos metu renkami asmens duomenys bus naudojami tik informacijai sužinoti ir valdyti.

REZULTATŲ PANAUDOJIMAS

Į viešosios konsultacijos rezultatus bus atsižvelgta perkeliant ES direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę. 

PAPILDOMA INFORMACIJA 

Papildomos informacijos prašome kreiptis el. paštu: [email protected]

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-08-12