• Svarbi informacija vartotojams ir verslininkams nuo liepos 1 d. 1
    • 1.

      Kokie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimai įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d.?

      Siekiant užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir išvengti galimo jų klaidinimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė rekomendacijas verslininkams apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimus, susijusius su kainų ir nuolaidų nurodymais, kurie įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d.

      Atsisiųsti PDF formatu.

      Atnaujinta: 2021 06 09

  • Bendrieji klausimai 8
    • 1.

      Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?

      Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba ir antrinė teisinė pagalba.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 2.

      Kas yra pirminė teisinė pagalba? Kur kreiptis norint gauti pirminę teisinę pagalbą ir kam ji teikiama?

      Pirminė teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

      Pirminė teisinė pagalba teikiama miestų, rajonų savivaldybėse pagal asmens gyvenamąją vietą, ją nemokamai gauti gali KIEKVIENAS Lietuvos gyventojas.

      Išsamesnė informacija: http://vgtpt.lrv.lt/.

       

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 3.

      Kokie antstolio įgaliojimai teikiant paslaugas?

      Antstolis gali teikti tik Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme išvardytas paslaugas:

      • saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
      • konstatuoti faktines aplinkybes;
      • perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
      • teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
      • aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
      • tarpininkauti vykdant turtines prievoles;
      • teikti bankroto administravimo paslaugas.

      Dėl paslaugos į bet kurį veikiantį antstolį gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys. Atlyginimo už paslaugą dydis yra paslaugą užsakančiojo asmens ir antstolio susitarimo dalykas. 

      Skirtingai, nei vykdydamas vykdomuosius dokumentus (teismo sprendimus, teismo patvirtintas taikos sutartis, notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir kt.), antstolis asmenims negali taikyti jokių priverstinio vykdymo priemonių.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 4.

      Kokiais būdais gali būti priimtas palikimas ir koks yra palikimo priėmimo terminas?

      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir  kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.


      Pirmuoju būdu įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys į palikimo priėmimą pagal apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą minėtu būdu, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Kitu atveju įpėdinis atsako visu savo turtu. Minėtu būdu palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsakys solidariai visu savo turtu, todėl įpėdiniams būtina pasidomėti palikėjo turtu, jo skolinėmis teisėmis ir pareigomis.   

      Įpėdinis priimti palikimą gali ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai labiausiai paplitęs palikimo priėmimo būdas. Būtina žinoti, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

      Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.  Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 5.

      Ar paveldėjimo bylą gali tvarkyti ne palikimo atsiradimo vietos notaras?

      Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad palikimas priimamas ir paveldėjimo byla užvedama pas palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsnio 1 dalis).

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481, 4.9 punktu, suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgdamas į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams.

      Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimai pavesti ar perduoti paveldėjimo bylą tvarkyti kitam notarui (priklausomai nuo to ar paveldėjimo byla jau yra užvesta ar ne) yra priimami tik išimtiniais atvejais.

      Išimtiniais atvejais laikoma:

      • atvejai, kai notarą, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinį sieja giminystės ryšiai;
      • konfliktinės situacijos tarp notaro, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinio;
      • kiti atvejai, pripažinti išimtiniais Lietuvos notarų rūmų prezidento ar jį pavaduojančio viceprezidento.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 6.

      Kaip įsteigti politinę partiją?

      Politinė partija steigiama vadovaujantis Politinių partijų įstatymu. Išsamesnės informacijos dėl partijų steigimo ir registravimo ieškokite: http://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/politiniu-partiju-steigimas-ir-registravimas

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 7.

      Kada politinė partija Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo narių sąrašą?

      Politinės partijos Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus teikia elektroniniu būdu per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d. imtinai.

       

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 8.

      Kaip įvykdyti teismo sprendimą, kai atsakovas gyvena užsienyje?

      Lietuvos teismų sprendimai (dėl skolos, išlaikymo ar tėvų pareigų) savaime neįgyja teisinės galios už valstybės ribų ir negali automatiškai būti pradėti vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Kad Lietuvos teismo sprendimas būtų pradėtas vykdyti kitos valstybės (kurioje gyvena atsakovas arba kurioje jis gauna pajamas ar turi turto) teritorijoje, būtina viena iš šių procedūrų:

      • Lietuvos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti užsienio valstybės teritorijoje arba
      • Lietuvos teismo sprendimo pateikimas vykdyti kitai valstybei (jeigu tam yra atitinkamos sąlygos).

      Pastaba: kai kuriems teismų sprendimams pripažinimo procedūra  siekiant juos vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra reikalinga.

      Sprendimų pripažinimo ar vykdymo tvarką nustato:

      • Europos Sąjungos teisės aktai;
      • tarptautinės daugiašalės sutartys (konvencijos);
      • tarptautinės dvišalės sutartys;
      • valstybių nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys tarptautinį civilinį procesą.

      Atkreipiame dėmesį: Lietuvos institucijų tarpininkavimas pateikiant prašymus į užsienio valstybes dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo numatytas tik pagal dvišales sutartis, taip pat pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo). Visais kitais atvejais sprendimo vykdymu suinteresuoti asmenys prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo kartu su reikiamais dokumentais turi pateikti tiesiogiai šiuos prašymus nagrinėjančioms kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms (paprastai tai būna teismai). Daugiau informacijos apie teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą Europos Sąjungos valstybėse, kompetentingas institucijas, kurioms pateikiami vykdomieji dokumentai galima rasti Europos e. teisingumo (e-Justice) portale: https://e-justice.europa.eu.

      Kai kuriais atvejais siekiant sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje gali būti tikslinga pasinaudoti praktikuojančių teisininkų (advokatų) paslaugomis. Jei Jūsų finansinė padėtis sunki, Jūs turite galimybę kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos užsienyje.

       

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl antstolių veiklos 10
    • 1.

      Kas kontroliuoja antstolio procesinę veiklą, kam pateikiamas skundas dėl antstolio taikytų priverstinio vykdymo priemonių (procesinių veiksmų)? 

      Antstolių procesinę veiklą kontroliuoja teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti paduodamas išieškojimą vykdančiam antstoliui (įstatymas nustato ikiteisminę skundo nagrinėjimo procedūrą). Minėtas skundas paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skolininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 2.

      Ar karantino laiku sustabdytas sprendimų vykdymas?

      Karantino laiku sprendimų vykdymas nėra sustabdytas.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 3.

      Ką daryti, jei antstolis neteisėtai pardavė turtą iš varžytynių?

      Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Jei asmuo mano, kad antstolis neteisėtai pardavė turtą iš varžytynių, jis turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. 

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 4.

      Kaip išieškoti skolą iš kelių atsakovų?

      Jeigu pagal teismo sprendimą nuspręsta skolą išieškoti iš kelių (solidarių) atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra atsakovų. Pagal kiekvieną antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra užvedama vykdomoji byla. Civilinio kodekso 6.6 straipsnyje nustatyta, kad solidarioji bendraskolių prievolė gali baigtis tik visiškai įvykdyta. Kol prievolė nėra tinkamai įvykdyta, kreditorius gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui. Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Civilinio Kodekso 6.9 straipsnyje nustatyta, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė suteikia jam teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą (kreiptis į teismą su ieškiniu) kitam bendraskoliui. Tai reiškia, kad jis iš kito bendraskolio gali reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 5.

      Ar pagal vykdomuosius dokumentus galima išieškoti iš pinigų sumų, priteistų asmeniui už netinkamas kalinimo sąlygas? 

      Pinigų sumos, iš kurių draudžiama išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, apibrėžtos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje. Sumos, priteistos už netinkamas kalinimo sąlygas, minėtame straipsnyje nepriskirtos pinigų sumoms, iš kurių draudžiama išieškoti.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 6.

      Kodėl antstoliai skirtingai skaičiuoja vykdymo išlaidas, išieškodami tokio pat dydžio skolas? 

      Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Minėtoje instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos indeksuojamos, jeigu ketvirčio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indeksas nuo 2015 m. sausio 1 d. yra didesnis negu 110. Galutiniam vykdymo išlaidų dydžiui visais atvejais turi įtakos antstolio taikytos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui individualiu atveju, jų apimtis, taip pat terminai, per kuriuos buvo išieškotos visos išieškotinos pinigų sumos, bei skolininko pozicija vykdymo procese – bendradarbiavimas su antstoliu. 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, kuriais atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų skaičiavimo vykdomosiose bylose, pradėtose po minėtos datos, jose apskaičiuotos vykdymo išlaidos gali būti santykinai mažesnės, negu iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėtose vykdomosiose bylose apskaičiuotos vykdymo išlaidos.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 7.

      Kaip vykdomas išieškojimas iš banko sąskaitoje esančių lėšų?

      Išieškojimas iš banko sąskaitoje esančių lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, pateikiant antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolis nurodo išieškoti vykdomajame dokumente nurodytą sumą (skolą) ir vykdymo išlaidas. Jeigu į areštuotą banko sąskaitą yra pervedamos sumos, iš kurių išieškoti draudžiama (pvz., įvairios socialinės pašalpos, išmokos, kompensacijos, vaiko pinigai ir pan.) arba sumos, iš kurių turi būti daromos išskaitos įstatyme nustatyta tvarka (pvz., darbo užmokestis, senatvės pensija, netekto darbingumo pensija), arba likusi piniginių lėšų, iš kurių jau padarytos išskaitos, dalis, skolininkas per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos turi informuoti apie tai antstolį ir pateikti jam banko sąskaitos išrašą arba pažymą iš darbovietės ar kitos įstaigos, kurioje gauna pajamas. Tuomet antstolis teikiamame nurodyme šią sumą nurodo, kaip laisvai disponuojamą ir skolininkas kiekvieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti nurodytomis lėšomis. Nurašytas iš sąskaitos pinigines lėšas, iš kurių išieškoti draudžiama, antstolis privalo grąžinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų gavimo.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 8.

      Kaip gauti iš antstolio dokumentus elektroniniu būdu?

      Proceso dalyvių patogumui numatyta galimybė pateikti antstoliui prašymą procesinių dokumentų kopijas pateikti asmens nurodytu elektroniniu paštu. Šiuo atveju, prašymą pateikusio asmens nurodytu elektroniniu paštu pateikiamas pranešimas apie jam adresuotą naują procesinį dokumentą, nuoroda į dokumentą Antstolių informacinėje sistemoje ir šio dokumento kopija pdf formatu.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 9.

      Kaip susipažinti su elektronine vykdomąja byla?

      Nuo 2020 m. liepos 1 d. antstoliai naujas vykdomąsias bylas, taip pat naujus procesinius dokumentus anksčiau užvestose vykdomosiose bylose tvarko elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje, o dauguma procesinių dokumentų skolininkui ir išieškotojui įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Proceso dalyviai, norėdami susipažinti su jiems skirtais procesiniais dokumentais, ar kita vykdomosios bylos medžiaga, taip pat norėdami sužinoti, kokius veiksmus ir kada atliko antstolis, gali šią informaciją gauti prisijungę prie Antstolių informacinės sistemos ir pasirinkę konkrečią juos dominančią vykdomąją bylą. Prisijungimui prie savo vykdomųjų bylų pakaks savo tapatybę patvirtinti elektroninės bankininkystės pagalba (elektroninis parašas ar mobilusis parašas nėra būtinas).

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 10.

      Kaip nuo 2021 m. sausio 1 d. pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti?

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo (įskaitant išlaikymo (alimentų) išieškojimą ir išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto) antstoliams pateikiami šia tvarka:
      – elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai antstoliui turi pateikti per Antstolių informacinę sistemą, prie kurios prisijungti galima interneto svetainėje www.antstoliai.lt savo tapatybę patvirtinus elektroniniu parašu arba mobiliuoju parašu. Pateikiant elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti Antstolių informacinėje sistemoje reikia užpildyti prašymą, kuriame nurodomi skolininko ir jo gyvenamosios vietos duomenys, skolos dydis ir kita aktuali informacija, taip pat prie prašymo reikia prisegti elektroninio vykdomo dokumento failą.
      – rašytinius (popierinius) vykdomuosius dokumentus išieškotojai turi pateikti Lietuvos antstolių rūmams (Konstitucijos pr. 15, Vilnius, LT-09319). Šis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas.
      Į Antstolių informacinę sistemą pateikti vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirstomi automatiniu būdu, užtikrinant proporcingą vykdomųjų dokumentų paskirstymą visiems tos pačios veiklos teritorijos antstoliams, taip pat užtikrinant, kad visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Skirstant vykdomuosius dokumentus bus atsižvelgiama tik į vykdomuosius dokumentus, kurie buvo pateikti vykdyti po 2021m. sausio 1 d., ir nebus vertinama, kurie antstoliai ir kiek vykdomųjų dokumentų vykdė iki 2020 m. gruodžio 31 d.
      Vykdomuosius dokumentus dėl ne piniginio pobūdžio išieškojimo (laikinųjų apsaugos priemonių, bendravimo su vaiku, daiktų perdavimo ir kt.) išieškotojai ir toliau galės tiesiogiai pateikti savo pasirinktam antstoliui.
       

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl dokumentų teikiamų Teisingumo ministerijai steigiant politinę partiją arba pasikeitus politinės partijos steigimo dokumentui ir Juridinių asmenų registro duomenims 1
    • 1.

      Kokie dokumentai turėtų būti pateikti Teisingumo ministerijai, jeigu keičiamas politinės partijos steigimo dokumentas ir/arba Juridinio asmens registro duomenys?

      Teisingumo ministerijai teikiami dokumentai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinto Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant politines partijas, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų steigimo dokumentus ir registro duomenis, jas reorganizuojant bei pertvarkant, sąrašą. Teisingumo ministerijos Įsakymą rasite čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/72bf7c3098f611ea9515f752ff221ec9/asr

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl galimybės fiziniam asmeniui pasitikrinti narystę politinėje partijoje internetu paslaugos 1
    • 1.

      Kaip fizinis asmuo gali pasitikrinti narystę politinėje partijoje internetu? 

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, politinės partijos kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. ir ne vėliau kaip iki spalio 1 d. Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo politinės partijos narių sąrašą. Sąrašas Teisingumo ministerijai teikiamas elektroniniu būdu Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos pagalba. Šioje informacinėje sistemoje suinteresuoti piliečiai tarp pateiktų politinių partijų narių sąrašų gali patikrinti ir nustatyti savo narystę politinėje partijoje paspaudus nuorodą: https://www.epaslaugos.lt/portal/providers/165?searchId=89407e27-17e0-4fa3-ac64-613201bcb029.

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų prašymų formų steigiant politinę partija, keičiant jų steigimo dokumentus ir registro duomenis 1
    • 1.

      Kokios prašymų formos turėtų būti pateikiamos Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui, jeigu keičiamas politinės partijos steigimo dokumentas ir/arba Registro duomenys bei kur galima rasti Registro tvarkytojui pateikiamų prašymų formas?

      Registro tvarkytojui pateikiamų prašymų formos priklauso nuo to, kokie Registro duomenys yra keičiami. Tuo pačiu pažymėtina, kad prašymų formos yra skelbiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojo – valstybės įmonės Registrų centro – interneto svetainėje adresu: www.registrucentras.lt, skiltyje Juridiniai asmenys, pasirinkus Juridinių asmenų registras – Prašymų ir pranešimų formos.

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų 1
    • 1.

      Nesutinkate su gautu valstybės įmonės Registrų centro – Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu jam kaip Nekilnojamojo turto teritoriniam registratoriui registruojant Nekilnojamojo turto registro objektus, tvarkant  (ar keičiant) registro duomenis. Kam ir kokia tvarka  apskųsti tokį sprendimą?

      Teisingumo ministerija nėra įgaliota vertinti ir negali pakeisti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo registratorių priimtų sprendimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, teritorinio registratoriaus sprendimai skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (detali skundo pateikimo informacija pateikiama valstybės įmonės Registrų centro tinklalapyje adresu: https://info.registrucentras.lt/node/252).

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl notarų veiklos 10
    • 1.

      Ar karantino metu galima notarą išsikviesti į namus?

      Karantino metu notariniai veiksmai atliekami tik notaro biuro patalpose, o notarų darbas, kiek tai įmanoma, organizuojamas nuotoliniu būdu (tai reiškia, kad visi formalumai tvarkomi telefonu ar el. paštu, su dokumentais šalys supažindinamos iš anksto ir pan.).

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 2.

      Ar testamentą galima sudaryti bet kuriame notaro biure ar išimtinai pas palikimo atsiradimo vietos notarą?

      Testamentą galima sudaryti pas bet kurį notarą. Testamento patvirtinimas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, galimas pas bet kurį notarą ir tam nebūtina kreiptis į konkretų notarą, kuriam paskirta aptarnauti tam tikrą teritoriją paveldėjimo atveju.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 3.

      Ar galima palikimą priimti/atsisakyti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis?

      Negalima palikimą priimti ar jo atsisakyti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis, t. y. arba įpėdinis priima visą palikimą arba atsisako nuo viso palikimo.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 4.

      Į ką kreiptis dėl paveldėjimo bylos perdavimo vesti kitam notarui (jeigu norima, kad paveldėjimo bylą vestų kitas notaras nei priskirta pagal aptarnaujamą teritoriją)?

      Paveldėjimo bylų perdavimas vesti kitam notarui ir kitų su paveldėjimo bylų perdavimu susijusių klausimų sprendimas priskirtas Lietuvos notarų rūmams. Lietuvos notarų rūmų prezidentas ar jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui. Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Lietuvos notarų rūmus telefonu (8 5) 261 47 57 arba elektroniniu paštu: rumai@notarai.lt.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 5.

      Į kurį notarą kreiptis dėl turto paveldėjimo ir kokiu terminu?

      Dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje www.notarurumai.lt nurodžius miestą/rajoną ir įvedus gatvę/seniūniją bus nurodyta, į kurį notaro biurą reikia kreiptis dėl turto paveldėjimo.
      Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
      Įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą gali pateikti ir bet kuriam kitam Lietuvos Respublikoje dirbančiam notarui. Tokiu atveju jo pareiškimas yra persiunčiamas notarui, kuriam paskirta aptarnauti teritoriją paveldėjimo atveju.
       

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 6.

      Kokie subjektai gali gauti pažymas ar dokumentus apie atliktus notarinius veiksmus?

      Vadovaujantis Notariato įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, o pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Jokie tretieji asmenys, išskyrus teisėjus, prokurorus ar ikiteisminio tyrimo pareigūnus, neturi teisės gauti pažymų apie notarinius veiksmus ar dokumentų. Pažymėtina, kad netgi minėtiems pareigūnams duomenys ir dokumentai teikiami tik dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 7.

      Kokiais atvejais notaras gali imti atlyginimą už sandorio projekto parengimą?

      Vadovaujantis Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo 33 punktu, notaro atlyginimas už sandorio projekto parengimą gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai projektas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug notaro darbo. Notaras negali imti atlyginimo už sandorio projekto parengimą, kai sandoryje numatomos standartinės, paprastai taikomos sąlygos, įprastai notarinėje praktikoje naudojamos sandorio formos.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 8.

      Kokia tvarka ir terminais skundžiamas notaro atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas jį atlikti?

      Vadovaujantis Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 straipsnio 3 dalį, skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 9.

      Ką daryti, kai notaras atsisako atlikti notarinį veiksmą?

      Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras turi parengti per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 10.

      Ar galima kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad įvertintų notaro atliktą veiksmą?

      Teisingumo ministerija pagal kompetenciją nevertina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo. Notariato įstatymo 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra, o Notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, jog Teisingumo ministerija nagrinėja skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu. Konstatuoti, ar atliktas notarinis veiksmas teisėtas, gali tik teismas.

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl prašymų išbraukti iš politinės partijos narių sąrašo 1
    • 1.

      Ar galima Teisingumo ministerijai pateikti prašymą išbraukti iš politinių partijų narių sąrašų?

      Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų daryti pakeitimus ir braukti narius iš Teisingumo ministerijai pateiktų politinių partijų narių sąrašų, nes už jų pateikimą ir duomenų teisingumą atsako politinės partijos pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas. Pažymėtina, kad asmuo, norėdamas nutraukti narystę politinėje partijoje, su prašymu turėtų kreiptis į partijos pirmininką ar įgaliotą atstovą. Taip pat Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje paspaudus nuorodą: https://www.epaslaugos.lt/portal/providers/165?searchId=89407e27-17e0-4fa3-ac64-613201bcb029 fiziniams asmenims yra suteikiama teisė patiems elektroniniu būdu pateikti prašymą nutraukti narystę partijoje.

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl religinių bendruomenių ir bendrijų 3
    • 1.

      Pasikeitė mūsų religinės bendruomenės vadovas / adresas / įstatai. Kaip įregistruoti pakeitimus?

      Pakeisti religinės bendruomenės buveinės adresą religinės bendruomenės gali pateikdamos prašymą tiesiogiai Registrų centrui arba Teisingumo ministerijai. Pasikeitus bendruomenės valdymo organui (vadovui arba kolegialiam organui) prašymas dėl duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre teikiamas per Teisingumo ministeriją. Taip pat daroma pasikeitus religinės bendruomenės įstatams (Juridinių asmenų registre registruojami tik tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių įstatai). 
      Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“. Šie reikalavimai skirtingi tradicinėms ir kitoms religinėms bendruomenėms.
       

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 2.

      Kaip įtraukti į Juridinių asmenų registrą tradicinę religinę bendruomenę?

      Tradicinių religinių bendruomenių atveju dokumentus dėl jų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą paprastai teikia šių religinių bendruomenių aukštesnioji vadovybė. Teisingumo ministerijai pateikiamas laisvos formos pranešimas apie religinės bendruomenės įsteigimą su pagrindiniais jos duomenimis (pavadinimu, buveinės adresu, duomenimis asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius bendruomenės vardu), kompetentingos vadovybės sprendimas įsteigti bendruomenę, nustatyti jos buveinės adresą, paskirti vadovą ir kiti dokumentai, kurių sąrašas yra patvirtintas teisingumo ministro. Pvz., katalikų bažnyčios parapijos atveju Teisingumo ministerijai pateikiamas vyskupo pasirašytas laisvos formos pranešimas apie įsteigtą parapiją su jos adresu ir klebono duomenimis, vyskupo dekretas dėl parapijos įsteigimo, jos vadovo paskyrimo ir būstinės adreso nustatymo, vyskupo ir klebono asmens dokumentų kopijos, asmens (ar asmenų), kuriam priklauso patalpos, kuriose norima registruoti buveinę, sutikimas dėl buveinės registravimo. Gavusi tradicinės religinės bendruomenės dokumentus Teisingumo ministerija patikrina jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir, jei dokumentai reikalavimus atitinka, pateikia prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir išvadą dėl teikiamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“.

      Atnaujinta: 2021 02 02

    • 3.

      Kaip įregistruoti religinę bendruomenę?

      Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą religinę bendruomenę gali įsteigti 15 pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių. Įsteigus religinę bendruomenę (steigiamajame susirinkime patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendruomenės vadovą ar kolegialų valdymo organą) bendruomenės steigiamojo susirinkimo protokolas, steigėjų sąrašas, bendruomenės įstatai ir kiti dokumentai, kurių sąrašas yra patvirtintas teisingumo ministro, yra pateikiami Teisingumo ministerijai. Gavusi dokumentus Teisingumo ministerija patikrina jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir, jei dokumentai reikalavimus atitinka, pateikia prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir išvadą dėl teikiamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Religinė bendruomenė įregistruojama, kai jos steigėjai sumoka registravimo mokestį pagal iš Registrų centro gautą sąskaitą. Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“.

      Atnaujinta: 2021 02 02

  • Dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo 4
    • 1.

      Ar kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą visais atvejais reikia pateikti antstolio surašytą dokumentą, kad žala neišieškota? 

      Teikiant prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą privaloma pateikti antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala, neviršijanti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota, išskyrus atvejus kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Pažymėtina, kad jeigu už žalą atsakingų asmenų yra daugiau nei vienas, antstolio surašytas aktas, ar kitas dokumentas turi būti pateikiamas dėl kiekvieno už žalą atsakingo asmens, iš kurio teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 

      Atnaujinta: 2021 02 22

    • 2.

      Kokius dokumentus reikia pateikti, jei kreipiamasi dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo?

      1. Nustatytos formos Prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo forma galima rasti https://tm.lrv.lt/lt/paslaugos)
      2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
      3. įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, arba teismo patvirtintos sutarties dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo nuorašą;
      4. antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs;
      5. vykdymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
      6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

      Atnaujinta: 2021 02 21

    • 3.

      Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu?

      1. Nustatytos formos Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo formą galima rasti https://tm.lrv.lt/lt/paslaugos)
      2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
      3. turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus;
      4. nutarimą ar nutartį, kuria asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą ar teismo nuosprendį, kuriuose konstatuota viena iš toliau nurodytų aplinkybių:
      4.1. smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
      4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 
      4.3. padarytas smurtinis nusikaltimas ir nukentėjusiam asmeniui yra priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas;
      5. išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia nuo smurtinio nusikaltimo mirusio asmens išlaikytinis;
      6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

      Atnaujinta: 2021 02 21

    • 4.

      Per kiek laiko įvykdomas sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą?

      Sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą įvykdomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu smurtinis nusikaltimas, dėl kurio atlyginama žala, padarytas iki 2019-06-30 – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

      Atnaujinta: 2021 02 21

  • Dėl valstybės įmonės Registrų centro taikomų įkainių dydžių 1
    • 1.

      Kas nustato ir kuo pagrįsti atlyginimo, kurį reikia mokėti už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų objektų registravimą ir/ar duomenų teikimą, dydžiai?

      Atlyginimo dydžiai už Nekilnojamojo turto, Adresų, Gyventojų, Testamentų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų, Neveiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Juridinių asmenų) objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 ,,Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų objektų registravimą, šių registrų ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“. 
      Šiuos dydžius galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1b0ff90c2a911ea9815f635b9c0dcef/asr 
             - Valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų valstybės informacinių sistemų, išskyrus Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, duomenys teikiami neatlygintinai. Atlyginimo už naudojimąsi Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1R-278.
      Šiuos dydžius galite rasti čia: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/f61cbd80e83911ea9342c1d4e2ff6ff6
                   - Atlyginimo dydžiai už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų objektų registravimą ir/ar duomenų teikimą apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 ,,Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. 
      Šį aprašą rasite čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/eb741f50fab511e78bcec397524184ce 
       

      Atnaujinta: 2021 02 02