Vadovaujantis Advokatūros įstatymu, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. 

Lietuvos advokatūra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja advokatų veiklą.

Lietuvos advokatūros kontaktai.
 

Atnaujinta: 2022 08 12

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija.

Daugiau informacijos ČIA.

Kreiptis:

• dėl pirminės teisinės pagalbos – į savivaldybę.
• dėl antrinės teisinės pagalbos ir valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos – į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba jos teritorinius skyrius.
   

Atnaujinta: 2022 08 12

Siekiant užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir išvengti galimo jų klaidinimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė rekomendacijas verslininkams apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimus, susijusius su kainų ir nuolaidų nurodymais, kurie įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d.

Atsisiųsti PDF formatu.

Atnaujinta: 2023 02 13

Antstolis gali teikti tik Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme išvardytas paslaugas:

• saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
• konstatuoti faktines aplinkybes;
• perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
• teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
• aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
• tarpininkauti vykdant turtines prievoles;
• teikti bankroto administravimo paslaugas.

Dėl paslaugos į bet kurį veikiantį antstolį gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys. Atlyginimo už paslaugą dydis yra paslaugą užsakančiojo asmens ir antstolio susitarimo dalykas. 

Skirtingai, nei vykdydamas vykdomuosius dokumentus (teismo sprendimus, teismo patvirtintas taikos sutartis, notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir kt.), antstolis asmenims negali taikyti jokių priverstinio vykdymo priemonių.

Atnaujinta: 2021 02 02

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir  kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

Pirmuoju būdu įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys į palikimo priėmimą pagal apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą minėtu būdu, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Kitu atveju įpėdinis atsako visu savo turtu. Minėtu būdu palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsakys solidariai visu savo turtu, todėl įpėdiniams būtina pasidomėti palikėjo turtu, jo skolinėmis teisėmis ir pareigomis.   

Įpėdinis priimti palikimą gali ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai labiausiai paplitęs palikimo priėmimo būdas. Būtina žinoti, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.  Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

Atnaujinta: 2021 02 02

Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad palikimas priimamas ir paveldėjimo byla užvedama pas palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481, 4.9 punktu, suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgdamas į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimai pavesti ar perduoti paveldėjimo bylą tvarkyti kitam notarui (priklausomai nuo to ar paveldėjimo byla jau yra užvesta ar ne) yra priimami tik išimtiniais atvejais.

Išimtiniais atvejais laikoma:

• atvejai, kai notarą, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinį sieja giminystės ryšiai;
• konfliktinės situacijos tarp notaro, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinio;
• kiti atvejai, pripažinti išimtiniais Lietuvos notarų rūmų prezidento ar jį pavaduojančio viceprezidento.

Atnaujinta: 2021 02 02

Lietuvos teismų sprendimai (dėl skolos, išlaikymo ar tėvų pareigų) savaime neįgyja teisinės galios už valstybės ribų ir negali automatiškai būti pradėti vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Kad Lietuvos teismo sprendimas būtų pradėtas vykdyti kitos valstybės (kurioje gyvena atsakovas arba kurioje jis gauna pajamas ar turi turto) teritorijoje, būtina viena iš šių procedūrų:

• Lietuvos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti užsienio valstybės teritorijoje arba
• Lietuvos teismo sprendimo pateikimas vykdyti kitai valstybei (jeigu tam yra atitinkamos sąlygos).

Pastaba: kai kuriems teismų sprendimams pripažinimo procedūra  siekiant juos vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra reikalinga.

Sprendimų pripažinimo ar vykdymo tvarką nustato:

• Europos Sąjungos teisės aktai;
• tarptautinės daugiašalės sutartys (konvencijos);
• tarptautinės dvišalės sutartys;
• valstybių nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys tarptautinį civilinį procesą.

Atkreipiame dėmesį: Lietuvos institucijų tarpininkavimas pateikiant prašymus į užsienio valstybes dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo numatytas tik pagal dvišales sutartis, taip pat pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo). Visais kitais atvejais sprendimo vykdymu suinteresuoti asmenys prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo kartu su reikiamais dokumentais turi pateikti tiesiogiai šiuos prašymus nagrinėjančioms kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms (paprastai tai būna teismai). Daugiau informacijos apie teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą Europos Sąjungos valstybėse, kompetentingas institucijas, kurioms pateikiami vykdomieji dokumentai galima rasti Europos e. teisingumo (e-Justice) portale: https://e-justice.europa.eu.

Kai kuriais atvejais siekiant sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje gali būti tikslinga pasinaudoti praktikuojančių teisininkų (advokatų) paslaugomis. Jei Jūsų finansinė padėtis sunki, Jūs turite galimybę kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos užsienyje.

Atnaujinta: 2021 02 02