Kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus atranka

Vyriausybė, gavusi Respublikos Prezidento ir Seimo pritarimą, priėmė nutarimą dėl šių trijų kandidatūrų siūlymo (pagal pavardes abėcėlės tvarka): 

  1. JAKULEVIČIENĖS Lyros;
  2. SAGAČIO Gedimino;
  3. ŽIOBIENĖS Editos.

Vienas iš Lietuvos pasiūlytų 3 kandidatų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos bus išrinktas EŽTT teisėju. Tačiau, visų pirma, Lietuvos pateiktą 3 kandidatų sąrašą dar vertins ET Ministrų Komiteto rezoliucija įsteigta patariamoji ekspertų kolegija. Be to, prieš balsavimą ET Parlamentinėje Asamblėjoje Lietuvos pasiūlyti kandidatai taip pat bus vertinami ir Parlamentinės Asamblėjos Teisėjų atrankos komitete. Naujasis Lietuvos deleguotas teisėjas pakeis šiuo metu pareigas einantį teisėją Egidijų Kūrį, atsižvelgiant į jo kadencijos pabaigą. 
__________

EŽTT teisėjams keliamus reikalavimus atitinkančiais pripažinti ir į sąrašą įrašyti šie kandidatai (abėcėlės tvarka):

  1. JAKULEVIČIENĖ Lyra;
  2. SAGATYS Gediminas;
  3. VILČINSKAITĖ Solveiga;
  4. ŽIOBIENĖ Edita.

Sąrašas bus teikiamas Ministrei Pirmininkei, kad ji, įvertinusi kandidatūras, Vyriausybei galėtų pateikti motyvuotą siūlymą dėl 3 kandidatų į EŽTT teisėjus. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į EŽTT teisėjus konsultuojasi su Seimu.
__________

Kandidatais į EŽTT teisėjus pretenduoja tapti šie asmenys (abėcėlės tvarka):

  1. BAKAVECKAS Audrius (gyvenimo aprašymas);
  2. BEINORAVIČIUS Darijus (gyvenimo aprašymas);
  3. FOMIČIOVA Sigita (gyvenimo aprašymas);
  4. JAKULEVIČIENĖ Lyra (gyvenimo aprašymas);
  5. LIMANTĖ Agnė (gyvenimo aprašymas);
  6. SAGATYS Gediminas (gyvenimo aprašymas);
  7. SATKAUSKAS Rytis (gyvenimo aprašymas);
  8. VILČINSKAITĖ Solveiga (gyvenimo aprašymas);
  9. ŽIOBIENĖ Edita (gyvenimo aprašymas).
     

Skelbiama kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) teisėjus, kuriuos į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, atranka.  

 

Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 22 straipsniu, teisėjus nuo kiekvienos valstybės, Konvencijos dalyvės, renka Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja dalyvaujančių narių balsų dauguma iš trijų kandidatų sąrašo, kurį pateikia atitinkama valstybė.  

 

Nacionalinė atrankos procedūra vykdoma vadovaujantis Vyriausybės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 106 patvirtintu Kandidatų į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus atrankos tvarkos aprašu (toliau – Aprašas).

 

Nacionalinė procedūra, per kurią turi būti sudarytas trijų kandidatų, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai teikiamų nuo Lietuvos Respublikos, sąrašas, pradedama nuo pretendentų atrankos, kurią vykdys Ministro Pirmininko 2023 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. 58 sudaryta darbo grupė.  Darbo grupės sudėtis:

  1. Gintaras Goda – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas (darbo grupės pirmininkas);
  2. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė;
  3. Erika Leonaitė – Seimo kontrolierė, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė;
  4. Vytautas Nekrošius – Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos teisininkų draugijos narys;
  5. Sigita Rudėnaitė – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkė;
  6. Kęstutis Švirinas – advokatas, Advokatų tarybos narys;
  7. Skirgailė Žalimienė –  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė.

Reikalavimai EŽTT teisėjams, kuriuos turi atitikti pretendentai, dalyvaujantys atrankoje, yra nustatyti Konvencijos 21 straipsnyje:

Reikalavimai teisėjams

1. Teisėjai yra aukštos moralės ir privalo turėti kvalifikaciją, kurios reikia aukštoms teisminėms pareigoms užimti, arba būti pripažintos kompetencijos teisininkai.

2. Kandidatų į teisėjus amžius tą dieną, iki kurios pagal 22 straipsnį Parlamentinė Asamblėja paprašo pateikti jai trijų kandidatų sąrašą, turi būti ne didesnis nei 65 metai.

<...>.

Šie reikalavimai detalizuoti 2004 m. sausio 30 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1366 (2004), su pakeitimais, padarytais rezoliucijomis Nr. 1426 (2005), 1627 (2008), 1841 (2011), 2002 (2014) ir 2278 (2019), (konsoliduota versija prieinama čia) ir2009 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1646 (2009) (toliau kartu – Rezoliucijos).

Asmenys, norintys dalyvauti atrankoje, iki nustatyto termino pabaigos turi pateikti Aprašo 25 ir 26 punktuose nurodytus dokumentus:

  • Iki 2023 m. gegužės 24 d. (imtinai):
  • pasirašytą motyvacinį laišką;
  • viešai skelbtiną gyvenimo aprašymą lietuvių kalba;
  • gyvenimo aprašymą anglų ir prancūzų kalbomis pagal Rezoliucijose nurodytą formą.
  • Iki 2023 m. birželio 7 d. (imtinai)galiojančias akredituotų asmenų išduotas prancūzų ir anglų kalbų mokėjimą patvirtinančias pažymas (vienos kalbos mokėjimas ne mažesniu nei C1 lygiu, kitos – ne mažesniu nei A2 lygiu).

Teisingumo ministerijos interneto svetainėje bus skelbiamas pretendentų, pateikusių dokumentus, sąrašas, nurodant jų vardus ir pavardes ir pateikiant nuorodas į šių asmenų pateiktus gyvenimo aprašymus lietuvių kalba. Šie duomenys skelbiami, siekiant užtikrinti atrankos skaidrumą ir viešumą. Duomenys skelbiami tol, kol Europos Tarybos institucijos patvirtina Lietuvos pateiktą kandidatą, arba iki naujos atrankos paskelbimo dienos.

Detalesnę informaciją galite rasti Apraše.
 

Dokumentai darbo grupei teikiami per Teisingumo ministeriją – tiesiogiai, registruotu laišku arba el. paštu [email protected]. Telefonas pasiteirauti +370 (611) 27 135. 

 

Atnaujinimo data: 2023-11-20