​​​​​​​Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos iniciatyvai – palaikymas Seime

Data

2022 05 12

Įvertinimas
3
Ekrano nuotrauka 2022-05-12 163303.png

Šiandien Seimas balsų dauguma po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos inicijuotos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos II-ojo etapo priemonių įgyvendinimo iniciatyvai. Numatoma, kad Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos bus reorganizuoti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą. 

Bausmių vykdymo centralizavimas leis optimizuoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir turtinius išteklius, užtikrinti vienodą ir efektyvesnį sistemos valdymą bei rezultatyvesnę nuteistųjų resocializaciją.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, Lietuva pagaliau turi priartėti prie vakarietiškų bausmių atlikimo įstaigų veiklos standartų.

„Nebegalime sau leisti neryžtingumo. Visi sutinkame, kad bausmių vykdymo sistema per ilgai tūnojo viešojo valdymo paraštėse. Yra daug taisytinų dalykų, bet negalime klaidžioti nuolatinėse diskusijose. Reikia prisiimti politinę atsakomybę už sprendimus ir rezultatus, todėl dėkojame profesinėms sąjungoms už aktyvų dalyvavimą, pasiūlymų teikimą ir bendradarbiavimą. Siekiame, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio. O sutaupytos lėšos leistų jiems suteikti orų atlygį ir naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes“, – pabrėžia ministrė.

Parengtas naujas dabartinius poreikius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas atliepiantis bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas apima daugiau priemonių, padėsiančių labiau motyvuoti nuteistuosius teigiamiems pokyčiams, sudarant galimybę mažinti jų izoliacijos nuo visuomenės laipsnį, suteikiant daugiau bendravimo su artimaisiais ir kitais asmenimis galimybių. Naujojo Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat daug dėmesio skiriama nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimams.

E. Dobrovolskos teigimu, stiprinant įkalintųjų socialinių ryšių palaikymą ir integraciją į visuomenę bus neribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas. Taip pat plečiamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

„Sieksime įgalinti visus socialinius partnerius, ypač nevyriausybinį sektorių, didinti nuteistųjų užimtumą, stiprinti neformalųjį švietimą, socialinių įgūdžių lavinimą“, – sako E. Dobrovolska.

Didesnę nuteistųjų resocializacijos kokybę užtikrins ir numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti jiems labai reikalingas paslaugas: plečiamas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos, socialinių paslaugų prieinamumas.

Kartu siekiama užpildyti įvairias esamo reguliavimo spragas, pavyzdžiui, bausmių vykdymo sistemos bendruomenės atstovams labai opi problema, kai jiems iš esmės nėra suteikiama veiksmingų įrankių tramdyti šiurkščiai ar sistemiškai nustatytą tvarką pažeidinėjančių atvirųjų kolonijų nuteistųjų. Pastarieji, pasijutę nebaudžiamais, itin dažnai nustatytu laiku nebesugrįžta į atvirąsias kolonijas, tenka naudoti daug žmogiškųjų resursų ir įvairių institucijų pajėgumų jų paieškai ir sugrąžinimui vykdyti. Naujajame Bausmių vykdymo kodekse šių spragų nebelieka, šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalės toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos.

Užtikrinus tvarią dinaminio saugumo segmento plėtrą bausmių vykdymo sistemoje, standartizavus ir sustiprinus kitas saugumo procedūras, bus veiksmingiau sprendžiamos Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą teikiamose rekomendacijose indikuojamos problemos – planuojama daugiau nei 60 proc. sumažinti laisvės atėmimo įstaigose registruotų nusikalstamų veikų skaičių.

Projektais siekiama standartizuoti ir sustiprinti kitas saugumo procedūras, diegiant naujus darbo metodus keisti personalo santykio su įkalintais asmenimis suvokimą. Prie šio tikslo įgyvendinimo ženkliai prisidės ilgametis bendradarbiavimas su Norvegijos bausmių vykdymo institucijomis, kadangi, perimant gerąją praktiką, įkalinimo įstaigų personalas jau dabar yra intensyviai rengiamas kontaktiniam darbui su nuteistaisiais bei suimtaisiais, taip pat yra tobulinami personalo mokymo standartai.

Laukiamas pokytis

Ministrės teigimu, šiandieninė bausmių vykdymo sistema yra atgyvenusi ir neefektyvi, o norint užtikrinti šiuolaikišką ir efektyvų procesą, reikia kompleksinių priemonių, todėl svarbu nuo resocializacijos imitavimo pereiti prie sistemingos realios prevencijos ir elgesio korekcijos programų įgyvendinimo bei subkultūros eliminavimo.

Prognozuojama, kad įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką bus sudarytos prielaidos žymiai efektyvesniam sistemos valdymui, o taip pat užtikrinta, kad sprendimų priėmimo grandinė taptų žymiai trumpesnė, sprendimai būtų priimami operatyviau ir vadovaujantis subsidiarumo principu. Pertvarkos metu planuojama 40 proc. sumažinti atskirų struktūrinių padalinių skaičių, net 55 proc. mažinti vadovaujančių pareigybių skaičių. Siekiama užtikrinti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui būtų skiriama ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai šiuo metu įvairias administracines funkcijas atlieka net trečdalis visos sistemos darbuotojų.

Įgyvendinus veiksmingesnius bausmių vykdymo sistemos valdymo ir sprendimų priėmimo procesus, sumažinus administracinę naštą ir perskirsčius žmogiškuosius resursus, atsiras galimybės daugiau pajėgumų nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, bus užtikrinama, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų. Taip tikimasi pagerinti ne tik nuteistųjų resocializacijos efektyvumą, bet ir užtikrinti veiksmingesnį įkalinimo įstaigų saugumą, dėl to mažėtų smurto, autoagresijos ir suicidinių atvejų skaičius, subkultūros apraiškų, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Pertvarka atliepia ir bausmių vykdymo sistemos personalo lūkesčius, nes planuojami pokyčiai leis subalansuoti atlyginimų politiką ir personalo darbo krūvius, kurti patrauklesnę darbo aplinką.

Užtikrinus tvarią dinaminio saugumo segmento plėtrą bausmių vykdymo sistemoje, standartizavus ir sustiprinus kitas saugumo procedūras, planuojama daugiau nei 60 proc. sumažinti laisvės atėmimo įstaigose registruotų nusikalstamų veikų skaičių.

Teisingumo ministerija tikisi, kad visos šios priemonės leis bausmių vykdymo sistemai tapti efektyvia, mobilia, atvira, skaidria ir lyderiaujančia, o pakartotinai grįžtančių į įkalinimo įstaigas asmenų skaičius mažėtų nuo 60 proc. iki 40 proc.

Primename, kad dar pernai buvo pritarta Teisingumo ministerijos inicijuotam I-ajam Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos etapui – jau nuo šių metų liepos bus sustiprintas Lietuvos probacijos tarnybos savarankiškumas, ji įgaus įrankius savarankiškai valdyti žmogiškuosius išteklius, kurti į žmogų orientuotą organizacijos vidinę kultūrą, pereiti prie šiuolaikiškų mokslu paremtų priemonių, kurios būtų orientuotos į alternatyviomis bausmėmis grįstus nuteistų asmenų pozityvius pokyčius.

Tikimasi, kad šioms iniciatyvoms Seime bus pritarta dar šį birželį.