2021-03-19

E. Dobrovolska: per pirmąsias šimtą dienų padėjome pagrindą esminiams pokyčiams bausmių vykdymo, žmogaus teisių užtikrinimo, teisinių paslaugų kokybės gerinimui

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska per pirmąsias savo šimtą dienų pradėjo esminius pokyčius bausmių vykdymo, žmogaus teisių užtikrinimo ir teisinių paslaugų kokybės gerinimo srityse.

Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu įkalinimo įstaigų tinklas nesulaukė esminių ir kardinalių pokyčių. Ministrės inicijuoti pokyčiai pradėti nuo bausmių vykdymo sistemoje naudojamo valstybės turto inventorizacijos ir jo optimizavimo. Vienam nuteistajam skiriamo ploto dydis ženkliai skiriasi tarp kalinimo įstaigų, o tai verčia ieškoti strateginių sprendimų, leisiančių užtikrinti efektyvų valstybės turto naudojimą ir žmogaus teisių standartus atitinkančias įkalinimo sąlygas. Parengtas turto optimizavimo planas leis atsisakyti įstaigų nenaudojamų pastatų ir žemės sklypų, kurie galės būti panaudoti kitiems visuomenės poreikiams. Vasario mėnesį ministrės iniciatyva Turto bankui pagaliau buvo perduotas Lukiškių kalėjimas. 

Šiuo metu pradėta rengti tarptautinius standartus atliepiančios bausmių vykdymo sistemos strategija, leisianti modernizuoti šią sistemą, tokį modernizavimą grindžiant kaštų ir naudos analizės duomenimis. 

Kalėjimų departamentas bendradarbiauja su Norvegija, įgyvendinamas jų finansuojamą projektą. Projekte numatyta iki 2024 metų įsteigti mokymų centrą ir įdiegti specializuotas programas, keičiančias nuteistųjų kriminogeninį elgesį. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska inicijavo šio projekto pakeitimą, plečiantį pusiaukelės namų tinklą. Vaizdo registratoriai, kuriuos gavo įkalinimo įstaigų pareigūnai, užtikrins tvarką, pareigūnų ir nuteistųjų saugumą. Ministerija inicijavo ir susitikimus su ryšių operatoriais, siekiant kovoti su telefoniniu sukčiavimu. Šiuo metu bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis ir telekomunikacijų atstovais baigiamas tobulinti mechanizmas, leisiantis efektyviau kontroliuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas. 

Siekiant sustiprinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema, itin svarbu pačios valstybės prisiimtų įsipareigojimų laikymasis skiriant aukščiausio rango teisėjus laiku ir pagal viešą bei skaidrią procedūrą. Lietuvai jau pora metų nepavyksta pasiūlyti kandidato į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Pagal atnaujintą atrankos tvarką apie pretendentus, pateikusius paraiškas dalyvauti atrankoje, bus skelbiama viešai. Atrankos darbo grupėje dalyvaus ir visuomenės – Lietuvos universitetų teisės fakultetų atstovai.  

Atvirumas ir skaidrumas privačiame sektoriuje yra svarbi didesnio visuomenės pasitikėjimo valstybe prielaida. Viena iš priemonių, padėsiančių tai užtikrinti - juridinių asmenų galutinių naudos gavėjų registras (JANGIS), kuris padės kovoti su šešėliu ir pinigų plovimu. Nors 2021 metams šio  registro kūrimui nebuvo numatyta reikiamų valstybės biudžeto lėšų, teisingumo ministrės iniciatyva patvirtintame 2021 m. valstybės biudžete buvo suplanuoti papildomi 680 tūkst. Eurų, kad dar šiemet registro kūrimo darbai būtų baigti ir  pradėta juo naudotis.  

2020 m. gruodžio mėnesį Valstybės kontrolei paskelbus audito ataskaitą dėl notarų ir antstolių įkainių, sudarytas rekomendacijų įgyvenimo planas, leisiantis objektyviai ir tvariai nustatyti notarų ir antstolių įkainius, jų paslaugų prieinamumą vartotojui ir jau pradėti pirmieji darbai jį įgyvendinant. 

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba teikia antrinę teisinę pagalbą, suteikia patalpas mediacijai, leidžiančiai kilusius ginčus spręsti taikiai. Svarbu, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir negalią turintiems asmenims. Visi turi turėti vienodas galimybes gauti viešąsias paslaugas, tad paslaugų prieinamumas negalią turintiems - viena iš užduočių Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai šiais metais. 

Žmogaus teisių užtikrinimas yra neatsiejama Teisingumo ministerijos darbotvarkės dalis. Teisingumo ministrė, susitikusi su Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, aptarė sprendimų įgyvendinimą. Neapykantos kalbos tinkamas reglamentavimas ir atsakomybės už ją  taikymas, translyčių asmenų teisių užtikrinimas yra temos, kurios iki šiol nesulaukė deramo politikų dėmesio. Šiuo metu rengiama Lietuvos Visuotinės žmogaus teisių peržiūros ataskaita, kuri leis įvertinti tiek faktinę situaciją, tiek būtinus ir neišvengiamus pokyčius šioje srityje bei imtis kryptingų veiksmų situacijai pakeisti. 

Teisingumo ministrei nuo pirmųjų kadencijos dienų tenka Europai priminti, kad Lietuvos Sausio 13-osios bylos teisėjai ir prokurorai yra visos Europos teisėjai ir prokurorai. Todėl Europos Sąjungai būtinas mechanizmas, leidžiantis savo piliečius apsaugoti nuo politiškai motyvuoto trečiųjų valstybių persekiojimo. Vakar Europos Parlamento dviejų komitetų posėdžio metu išgirstas Europos Komisijos pažadas dar iki šių metų pabaigos rengiamose gairėse dėl ekstradicijos prašymų pasiūlyti bendrą požiūrį dėl trečiųjų šalių pateiktų galimai neteisėtų ar politiškai motyvuotų ekstradicijos prašymų.  

Per pirmąsias šimtą dienų inicijuoti darbai yra pagrindinės kryptys ateinantiems keturiems metams, siekiant užtikrinti, kad nėra paliktų paraštėse ir teisė – valstybės įrankis, siekiant bendrumo ir visų asmenų teisių bei laisvių apsaugos.  

Pasiekimų vizualą rasite čia.