E. Dobrovolska: skaitmeninio turinio paveldėjimo reglamentavimas – visai ES aktuali tema

Data

2021 07 16

Įvertinimas
0
I FBBBBBBBBBBB.png

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska liepos 15 - 16 dienomis dalyvauja neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Slovėnijoje (Brdo mieste). Susitikime plačiau diskutuojama skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto teisinio reglamentavimo, skaitmeninio turinio paveldėjimo bei geresnio vaikų teisių užtikrinimo klausimais.

ES ministrų susitikime E. Dobrovolska pabrėžė, kad ES šalys narės turėtų didelį dėmesį skirti diskusijoms dirbtinio intelekto sistemų pritaikymo teisingumo srityje, ypač teismų veikloje, galimybėms ir iššūkiams.

„Sparčiai vystantis skaitmenizacijai, turime ieškoti veiksmingų sprendimų, kad dirbtinio intelekto sistemos nepažeistų žmogaus teisių, pavyzdžiui, neleistų naudoti biometrinių duomenų, siekiant suskirstyti asmenis pagal etninę kilmę, lytį, politinę, seksualinę orientaciją ar kitus diskriminacinius kriterijus. Todėl teisinis reguliavimas turi užtikrinti, kad identifikavimo procedūrų metu būtų gerbiamos ir užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės, eliminuojant visas galimas etines, socialines ir teisines rizikas“, – pabrėžia E. Dobrovolska. 

Ministrės teigimu, itin svarbu įsiklausyti į Europos duomenų apsaugos pareigūno ir Europos duomenų apsaugos valdybos nuomonę, kuri padėtų rasti sprendimus kuriant saugias ir žmogui tarnaujančias dirbtinio intelekto sistemas. Ekspertų tinklas, veikiantis ES mastu, taip pat galėtų pasitarnauti keičiantis informacija ir gerąja patirtimi šioje srityje. 

Prioritetiniu teisingumo srities darbotvarkės klausimu E. Dobrovolska įvardijo ir skaitmeninio turinio paveldėjimo teisinį reglamentavimą. 

Pasak E. Dobrovolskos, Lietuvoje nėra specialaus skaitmeninio turinio teisinio reglamentavimo, pavyzdžiui, kompiuterinių programų, taikomųjų programų (apps), muzikos rinkmenų ar žaidimų, paveldėjimo srityje, o esama teisės praktika yra labai menka.

„Skaitmeninio turinio paveldėjimo tema tampa vis aktualesnė visai ES. Lietuvoje skaitmeninio paveldėjimo atveju notaras turi nustatyti, ar skaitmeninis turinys gali būti paveldimas, ar jis priklausė mirusiajam. Nustatant paveldėjimo subjekto nuosavybę, neretai kyla sunkumų įgyvendinant paveldėtojo teises. Svarbu užtikrinti tarpvalstybinį šio klausimo reguliavimą, todėl visų ES šalių konstruktyvus dialogas šioje srityje padės pasiekti pažangių sprendimų“, – teigia E. Dobrovolska.   

ES ministrai taip pat daug dėmesio skyrė efektyvios vaiko teisių apsaugos klausimui. 

E. Dobrovolskos teigimu, tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu tik kas ketvirtas vaikas ES mano, kad jo teisės yra gerbiamos, todėl privalu imtis bendrų ES iniciatyvų, jog visi vaikai, ypač labiau pažeidžiami, žinotų savo teises ir jos būtų užtikrintos. 

Ministrė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos praktika rodo, jog pagrindiniai iššūkiai yra ne tik nepakankamas vaikų informavimo apie jų teises, bet ir gynėjų bei kompetentingų psichologų, kurie specializuotųsi darbo su nepilnamečiais asmenimis srityje, trūkumas. 

„Nepakankamas vaiko teisių užtikrinimas jam dalyvaujant teisiniame procese kyla ne dėl teisės aktų stokos ar jų turinio nepakankamumo, bet dėl praktinio jų reglamentuojamų nuostatų įgyvendinimo iššūkių, todėl svarbu ES lygmeniu pasidalyti valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžiais, išnaudojant Europos teisminių tinklų galimybes. Taip pat vykdant ES Vaiko teisių strategiją, skatinti teisingumo specialistų mokymus, alternatyvių ginčų sprendimo būdų plėtrą bei ES lygiu atlikti kompleksinę šios srities instrumentų analizę“, – pabrėžia E. Dobrovolska. 
ES ministrai diskutavo, kaip ES gali padėti valstybėms narėms plėtoti ir stiprinti vaiko teisių apsaugą nacionaliniu lygiu, bei aptarė bendrą ES koncepciją ir veiksmus ES lygmeniu. Aptarta Barnahus tipo vaikų namų koncepcija, kuria numatoma, jog teismo procesuose dalyvaujantys vaikai, siekiant juos apklausti, būtų apgyvendinti Barnahus tipo namuose.

E. Dobrovolskos teigimu, Lietuva pritaria Barnahus tipo vaikų namų koncepcijai, tačiau mano, kad ji turi būti lanksti ir pritaikyta prie nacionalinės teisės sistemos ypatumų. 

Lietuvoje šis modelis, veikiantis nuo 2016 m., yra skirtas išimtinai vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą. 

Po ilgos pertraukos šis neformalus ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimas organizuotas gyvai.