2022-03-01

Teisingumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą Putinui ir Lukašenkai

Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje, Lietuva imasi teisinių veiksmų užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už agresijos vykdymą atsakingai Rusijos ir Baltarusijos vadovybei. 

Už agresijos nusikaltimą gali būti teisiama tiek Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, tiek nacionaliniuose teismuose tų valstybių, kurios šį tarptautinį nusikaltimą yra nustatę savo baudžiamuosiuose kodeksuose. 

Kliūtis atsakingų už agresiją Ukrainoje paieškoms Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme yra ta, jog valstybių, neprisijungusių prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statuto, t. y. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai gali būti teisiami tik tuo atveju, jei į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą kreiptųsi pati Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurios nuolatinė narė, galinti vetuoti bet kokį sprendimą, yra Rusija.

Svarbu pabrėžti, kad tokia nuostata galioja tik dėl agresijos nusikaltimo, tačiau ne dėl nusikaltimų žmogiškumui ar karo nusikalimų, dėl kurių Lietuva pateikė kreipimąsi Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorui, kuris tyrimą jau pradėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą, taip suteikiant galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis (remiantis universalios jurisdikcijos principu) ir juos teisti už akių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. 

Rusijos Federacija, pažeisdama pamatinius tarptautinės teisės ginkluotos jėgos nenaudojimo ir taikaus ginčų sprendimo principus, naudoja neišprovokuotą mirtiną karinę jėgą prieš suverenią ir nepriklausomą Ukrainos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę, civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą.

Baltarusija, suteikdama savo teritoriją karinėms atakoms Ukrainoje planuoti ir jas vykdyti, taip pat vykdo agresijos aktą, kuris visapusiškai atitinka tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje išvystytą agresijos koncepciją. 

Ministrės teigimu, už agresiją Ukrainoje atsakingų asmenų baudžiamasis persekiojimas gali tapti realybe, jei Generalinė prokuratūra įvertins visą jiems prieinamą informaciją ir pasinaudos Lietuvos nacionalinės teisės suteikiama universalios jurisdikcijos ir teisimo už akių galimybe. 

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra nuolatinė institucija, įgaliota vykdyti savo jurisdikciją asmenims už labai sunkius, tarptautinę bendriją verčiančius susirūpinti tarptautinius nusikaltimus ir papildanti nacionalinę baudžiamąją jurisdikciją. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniame BK, XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, taip pat yra kriminalizuotas tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis), agresija (BK 110 straipsnis), draudžiama karo ataka (BK 111 straipsnis).

„Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas sukuria teisines prielaidas patraukti baudžiamojon atsakomybėn Putiną ir Lukašenką nepriklausomai nuo jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, taip pat agresijos vykdymo vietos bei tai, ar už agresiją yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Rusijos ar Baltarusijos teisę“, – sako E. Dobrovolska.

Teisingumo ministerija, vadovaujantis Nuostatais, neturi teisės kištis į ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismų veiklą, duoti jiems privalomų nurodymų. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministerija akcentuoja, kad prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne privalomojo pobūdžio nurodymas, o itin sudėtingu metu, susirūpinusios valstybės institucijos prašymas įvertinti visą gaunamą, sukrečiančio pobūdžio informaciją apie Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vykdomus veiksmus Ukrainos teritorijoje, kuris kyla iš pilietinės pareigos užtikrinti teisingumo, žmogiškumo principų turinio reikalavimus.