>
2023-12-15

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska: pastarųjų metų sprendimai – orientuoti į visapusišką teisinę pagalbą žmogui

Teisingumo ministerija pristato svarbiausius 2023-ųjų metų pasiekimus ir iniciatyvas, turėsiančius įtakos visos teisinės sistemos efektyvumo užtikrinimui. Metų eigoje daugiausiai dėmesio buvo skirta teisinių paslaugų prieinamumui gyventojams didinti, darbo krūvių Lietuvos teismuose optimizuoti, piliečių teisėms į įstatymų leidybos iniciatyvas stiprinti ir teisinei pagalbai, kuri padėtų užtikrinti teisingumą Ukrainai. Taip pat – 2024 m. laukiančias naujoves.

2024 metais laukiančios naujovės

Teismų reforma – kokybiškesnis teisingumo vykdymas

Viena iš svarbiausių laukiančių naujovių – nuo sausio 1 d. įsigaliosianti reforma Lietuvos teismuose. Priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, leis didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (apie 30 tūkst. arba 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį. Tokiu būdu bus suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūviai. Taip pat reforma buvo apjungtos apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijos bei atsisakyta neefektyvios infrastruktūros.

E. Dobrowolskos teigimu, ši reforma yra didelis žingsnis kokybiškesnio teisingumo vykdymo link. Reforma užtikrins prielaidas teisėjų specializacijai, o žmonėms tai garantuos vienodos kokybės ir greičio teisingumo vykdymą tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Kartu vienodomis visoje Lietuvoje taps darbo sąlygos teisėjams.     

Nukentėjus nuo smurtinio nusikaltimo – daugiau žalos kompensavimo galimybių

Siekiant sulyginti visų nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises, patyrusieji tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus (pvz., fizinio skausmo sukėlimą) nuo 2024 m. sausio 1 d. įgis teisę į žalos kompensavimą.  

Pasak teisingumo ministrės, Lietuvoje vidutiniškai per metus užregistruojama apie 11 tūkst. nesunkių nusikaltimų. Nukentėję asmenys įgis teisę pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. 

Daugiau teisinės pagalbos galimybių pažeidžiamoms visuomenės grupėms

Nuo sausio 1 d. įsigalios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priemonės, leisiančios suteikti efektyvesnes paslaugas, atstovaujant pažeidžiamų visuomenės grupių interesams. Bus užtikrinamas nepilnamečių atstovavimas iki jų pripažinimo nukentėjusiaisiais, taip pat sudaroma galimybė SLAPP bylose (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) teisinę pagalbą gauti nevertinant asmens turto ir pajamų. 

Kartu didės užmokesčio bazinis dydis advokatams, kurie teikia antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Nuo sausio 1 d. jis didės nuo 20 iki 25 eurų. Su šiuo įkainio pokyčiu ministerija inicijavo ir papildomą paskatą advokatams už socialiai jautrius atvejus, reikalaujančius specialiųjų žinių. Šiais atvejais užmokesčio bazinis dydis didės dvigubai – iki 50 eurų. Nuo naujų metų advokatams bus organizuojami specializuoti mokymai praktiniams gebėjimams, reikalingiems dirbant jautriose bylose, įgyti. 

Tai – trečia XVIII-osios Vyriausybės iniciatyva, didinanti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų atlyginimą.

Ypatingas dėmesys produktų saugumui

Teigiamos permainos laukia ir vartotojų. Nuo kitų metų gruodžio 13 dienos įsigalios Produktų saugos įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad visi parduodami gaminiai, neatsižvelgiant į pardavimo būdą, turės būti saugūs (įvertinus ir dėl naujų technologijų naudojimo kylančią riziką). Tuo tarpu kompetentingos valstybės institucijos bus įgaliotos tai užtikrinti. 

Kartu bus sugriežtinti gaminių atsekamumo reikalavimai, įmonės įpareigotos pranešti apie nelaimingus atsitikimus dėl nesaugių gaminių naudojimo, nustatyta nesaugių gaminių atšaukimo iš rinkos tvarka ir vartotojų teisės į žalos atlyginimą. 

Teisė veikti advokatams ir mediatoriams, atvykusiems iš Ukrainos 

Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo atsižvelgta į dėl rusijos agresijos į Lietuvą persikėlusių Ukrainos advokatų ir mediatorių prašymą suteikti galimybes Lietuvoje jiems verstis profesine veikla. 

Nuo 2024 m. kovo mėn. iš Ukrainos atvykę advokatai ir mediatoriai galės Lietuvoje tęsti savo veiklą. Ta pačia iniciatyva buvo nustatyta, kad mūsų šalyje profesine veikla negalės verstis teisininkai iš trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją ir genocidą prieš kitas valstybes ir kurių politika kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

2023 metų svarbiausi pasiekimai

Ekonomiškai pagrįsti ir skaidrūs notarinių paslaugų įkainiai

2023 m. liepą patvirtinus Notarų atlyginimo dydžių nustatymo metodiką, spalį įsigaliojo nauji metodika ekonomiškai pagrįsti ir aiškūs notarinių paslaugų įkainiai.
Pasak E. Dobrowolskos, itin svarbu, kad notarų įkainiai būtų aiškiai suprantami. Būtent šiuo tikslu pagal naują tvarką yra nustatomi fiksuoti įkainiai, į kuriuos taip pat įtraukiamas mokestis už papildomus veiksmus. Tai reiškia, kad už tai, kas anksčiau kainuodavo papildomai – dokumento projekto parengimas, dokumento lapų atspausdinimas ir privalomų duomenų perdavimas valstybės registrams – už šiuos veiksmus nebus imamas papildomas atlyginimas ir tokiu būdu asmenys už identiškus notarinius veiksmus skirtingiems notarams mokės vienodą Vyriausybės nustatytą atlyginimą.

Taip pat nustatytas socialius aspektus atliepiantis atleidimo nuo notaro atlyginimo mokėjimo mechanizmas. Lieka galioti visos iki šiol nustatytos notarinių įkainių lengvatos. Notarų įkainiai mažėja gaunantiems socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Notarų paslaugos – mišriuoju būdu 

Nustatyti pagrindiniai reikalavimai notarinių veiksmų atlikimui mišriuoju būdu, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka notaro biure, o kitas – nuotoliniu būdu. Statistiniai duomenys rodo, jog sparčiai auga notarinių veiksmų, atliekamų mišriuoju būdu, skaičius: nuo 257 tokių veiksmų 2023 m. sausio mėn. – iki 1084 lapkričio mėn. Nuo 2023 m. pradžios iki lapkričio 30 d. atlikti net 8399 notariniai veiksmai mišriuoju būdu. 

Siekiant nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu – teismą pakeitė notaras

Nuo 2023 m. sausio atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų. Teisinius klausimus, tokius kaip santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, tėvystės pripažinimas, vedybų sutarties pakeitimas, leidimų būsto, kai  jis laikomas šeimos turtu, pardavimui ar įkeitimui išdavimas ir kt., galima išspręsti paprasčiau – nesikreipiant į teismą, o pasitelkus notarų pagalbą. 

Anot ministrės, anksčiau net ir nesant ginčo žmonės privalėjo kreiptis į teismą, o toks procesas ne visiems yra lengvai „įveikiamas“ – jis užtrunka, dažnam prireikia ir teisinės pagalbos, atstovavimo. Todėl, šalims susitarus, sudaryta galimybė pasinaudoti paprastesniu ir aiškesniu procesu kreipiantis į notarą.

„Jau dabar galime matyti teigiamą pokytį, pavyzdžiui, Lietuvos teismuose 2022 m. buvo gautos 7569 civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, o iki šių metų gruodžio teismuose gautos tik 5062 šios kategorijos bylos, taigi pakeitimai leido sumažinti teismų krūvį apie 30 procentų“, – teigia E. Dobrowolska.

Tai, kad naudojimasis notarų paslaugomis visuomenei yra priimtinas ir patogus pagrindžia skaičiai – iki šių metų gruodžio notarai patvirtino 1383 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 

Tėvystei pripažinti – paprastesnė tvarka

Iki šiol tėvystės pripažinimas buvo galimas tik notarine tvarka. Nuo šių metų pradžios tais atvejais, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, vyras, laikantis save tėvu, kartu su vaiko motina turi alternatyvią galimybę pasirinkti: kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, arba į civilinės metrikacijos įstaigą dėl tėvystės pripažinimo registravimo.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos duomenis, iš 830 prašymų įregistruoti tėvystę, pateiktų per 2023 metus, 625 buvo pateikti ne notarine tvarka, o tiesiai civilinės metrikacijos įstaigoje.

Skolininkams priimtinesnis išieškojimo procesas

2023 metų pabaigoje Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo projektų pakeitimams, kuriais siekiama kokybiškesnio ir aiškesnio išieškojimo proceso.

Seimas pritarė, kad vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką tvirtintų ne teisingumo ministras, bet Vyriausybė. To siekiant, kitąmet Vyriausybė turės patvirtinti pagrįstą antstolių įkainių nustatymo metodiką, vykdymo išlaidų dydžius, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. Teisingumo ministrui bus suteikti įgaliojimai patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką ir nustatyti pareigą Teisingumo ministerijai kiekvienais metais įvertinti, ar antstolių skaičius yra optimalus ir pagrįstas. 

Kartu bus didinami išsilavinimo reikalavimai asmenims, ketinantiems tapti antstoliais, kuriems reikės įgyti ne tik teisės bakalauro, bet ir teisės magistro laipsnį. Galiausiai bus griežtinami antstolio veiklos ribojimai, plečiamas ratas asmenų, kurių paslaugomis antstoliui draudžiama naudotis – antstolis savo veikloje negalės naudotis paslaugomis asmenų, su kuriais jis susijęs kokiais nors ryšiais.

Padidėjęs teisinių paslaugų prieinamumas

Pilna apimtimi ėmė veikti Teisinės pagalbos paslaugų informacinė sistema TEISIS, teikianti teisines konsultacijas nuotoliniu būdu ir valstybės finansuojamą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat buvo patvirtintos rekomendacijos nuotoliniam teismo procesui organizuoti. Siekiant dar pagreitinti teismo procesą gyventojams, Teisėjų tarybai buvo suteikta galimybė paskirstyti elektroninius pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ten, kur jie galėtų būti išduoti greičiausiai. Visi šie sprendimai leidžia palengvinti krūvį, tenkantį Lietuvos teismams. 

Aktyvesnis piliečių dalyvavimas teisėkūroje

2023 m. liepą įsigaliojo Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinis įstatymas. Juo buvo išplėstos galimybės įgyvendinti konstitucinę peticijos teisę, kreipiantis dėl visų norminių visuomenei svarbių teisės aktų priėmimo ne tik į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas, bet ir į kitas norminius teisės aktus priimančias valstybės institucijas.  

Numatytas efektyvesnis peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo procesas. Nustatyta peticijų komisijų veiklos viešinimo interneto svetainėje pareiga, užtikrinanti visuomenės ir pareiškėjo teisę gauti visą aktualią informaciją apie peticijos teisės įgyvendinimą. 

Po pateikimo Seime pritarta ir Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektui. Juo numatoma išplėsti piliečių galimybes pasinaudoti įstatymų leidybos iniciatyvos teise ir supaprastinanti jos sąlygas. Vienas svarbiausių planuojamų pokyčių yra tai, jog iniciatyvinės grupės narių skaičius sumažėtų nuo 10 iki 5 asmenų. Taip pat nuo 4 iki 6 mėnesių ilgėtų terminas 300 tūkst. piliečių parašų rinkimui dėl Konstitucijos keitimo iniciatyvos.

Geriau apsaugotos vartotojų teisės

Teisingumo ministerija inicijavo pokyčius, skirtus užtikrinti veiksmingesnes sąlygas reikšti kolektyvinius ieškinius, kai ginamas vartotojų viešasis interesas.  

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, šie pokyčiai leidžia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai paprasčiau ginti visų vartotojų kolektyvinius interesus ir prevenciškai inicijuoti ieškinius dėl veiksmų nutraukimo ar uždraudimo. Tai taip pat yra veiksmingas instrumentas įgaliotoms vartotojų asociacijoms reikalauti kolektyvinio žalos atlyginimo. 

Dabar tokie ieškiniai gali būti reiškiami labai įvairiose reguliavimo srityse, pavyzdžiui, dėl keleivių teisių, elektroninių ryšių paslaugų, finansinių paslaugų, informacinės visuomenės paslaugų, maisto saugos, asmens duomenų apsaugos, atskirų prekių kategorijų (padangų, kosmetikos gaminių, medicinos priemonių). Šios nuostatos įsigaliojo 2023 m. birželio 25 d.

Daugiau atvirų duomenų visuomenės informavimui

Sausio 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimams, žurnalistams suteikiama galimybė gauti aktualius ir archyvinius duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusių asmenų duomenis – taip efektyviau užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją.  

Pasak E. Dobrowolskos, gavę šiuos duomenis žurnalistai gali užtikrinti visuomenės informavimo tinkamą įgyvendinimą, turi galimybę prisidėti prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo, galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo, tinkamo įvestų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ar neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimo. 

Naujos priemonės proporcingos baudžiamosios atsakomybės taikymui

2023 m. balandį Seimas  pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems baudžiamosios politikos sisteminiams pokyčiams, kuriais siekiama proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo: mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms taikyti ne baudžiamąją atsakomybę, o itin griežtas laisvės atėmimo bausmes taikyti tik už pavojingiausius nusikaltimus. Kartu buvo padidinta nusikalstama veika padaromos žalos riba baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

„Tai pirmoji tokios apimties ir kompleksiškumo baudžiamosios politikos peržiūra, parengta įtraukiant teisingumo srities institucijų atstovus, remiantis mokslininkų siūlymais, analize bei kitų šalių patirtimi. Plačiai už palyginti nepavojingas veikas taikoma baudžiamoji atsakomybė nėra nei efektyvi, nei ekonomiškai tikslinga, o Baudžiamasis kodeksas kovoje su pavojingiausiu nusikalstamumu turi būti tikslus, veiksmingas ir modernus teisingumo įgyvendinimo įrankis – to šiais pokyčiais ir siekiama“, – akcentuoja E. Dobrowolska.

Įsibėgėjusi bausmių vykdymo sistemos pertvarka

Įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymui ir su juo susijusiems teisės aktams, iš esmės reformuota visa bausmių vykdymo sistema – tiek organizacinė struktūra, tiek teisinis reglamentavimas. Visuomenės saugumą padės veiksmingiau užtikrinti įtvirtintos naujos, nuteistuosius keisti elgesį motyvuojančios priemonės. Jos sudaro prielaidas didinti nuteistųjų integraciją, resocializaciją, suteikia daugiau bendravimo su artimaisiais galimybių. 

Statistiniai duomenys atskleidžia, jog kalinių skaičius per 2023 metus sumažėjo 6,5 proc. ir šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigose fiksuojamas mažiausias kalinių skaičius per pastaruosius metus (4651). Per paskutinius 3 metus kalinių skaičius sumažėjo apie 13 proc. Šiuo metu 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 161 įkalintas asmuo, kai 2021 m. sausį teko – 190. Itin didelis dėmesys skiriamas nuteistųjų, kurie yra padarę daugiau nei kelis nusikaltimus ir aukštą riziką nusikalsti, elgesio pokyčiui. Tam buvo sukurtas specialus padalinys „TOG“ (iš norvegų kalbos – traukinys), kuriame specialiomis priemonėmis yra didinamas resocializacijos poveikis sudėtingais atvejais.

Pradėjus įgyvendinti bausmių vykdymo sistemos pertvarką, lyginant su 2022 m. spalio mėn. duomenimis, nuteistųjų, laikomų drausmės grupėje skaičius sumažėjo 33,7 proc., o nuteistųjų, laikomų atviruose kalėjimuose skaičius padidėjo 72,3 proc. Kuriamas ir plėtojamas pusiaukelės namų tinklas. 

Šie duomenys liudija, kad tiek naujas teisinis reglamentavimas, tiek ir nuteistųjų resocializacijos sistemos reformavimas, nuolatinis personalo kompetencijos didinimas akivaizdžiai prisideda prie pozityvių nuteistųjų elgesio pokyčių ir rezultatyvios resocializacijos.

2023 m. probacijos veiksmingumo rodiklis pasiekė 78,4 proc., kuomet nuteistieji pilnai įvykdė probacijos sąlygas. Baigusių elgesio keitimo programas asmenų dalis nuo visų programose dalyvaujančių asmenų sudarė net 95,8 proc. Kartu buvo plečiamas nuteistųjų elektorinis stebėjimas. Parengta Elektroninio monitoringo sistemos naudojimo strategija.

Tarptautinio bendradarbiavimo plėtra

Ratifikuotos Lietuvos Respublikos dvišalės tarptautinės sutartys su Brazilijos Federacine Respublika (dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose), Kazachstano Respublika (dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose) ir Jungtiniais Arabų Emyratais (dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, dėl nuteistųjų perdavimo ir dėl ekstradicijos). Šie susitarimai leis efektyviau užkardyti nebaudžiamumą, sudarys galimybes sklandžiau ir operatyviau vykdyti ikiteisminius tyrimus, nagrinėti bylas bei vykdyti teismų priimtus nuosprendžius. 

Teisinio švietimo iniciatyvų vystymas

Šiuos metus įprasmino ir teisinio švietimo iniciatyvos. Spalio 25 d. vykusį Konstitucijos egzaminą, skirtą Konstitucinio Teismo 30-mečiui paminėti, laikė rekordinis dalyvių skaičius – 29 tūkst. piliečių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Ši pilietiškumo ir demokratijos olimpiada liudija, kad vis daugiau žmonių yra neabejingi ne tik savo šalies raidai, bet ir kiekvieno žmogaus laisvių ir teisių puoselėjimui. 

Taip pat startavo Teisingumo ministerijos kartu su Konstituciniu Teismu organizuojama iniciatyva, kviečianti Lietuvos mokyklų moksleivius į pilietinio ugdymo pamokas, kurias veda Konstitucinio Teismo teisėjai. 16 šalies mokyklų jau išreiškė norą dalyvauti šiose pamokose. Iniciatyva tęsis ir 2024 metais. 

Teisinės pagalbos priemonės Ukrainai 

Prasidėjus rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, Lietuva ryžtingai ėmėsi įvairių teisinių priemonių demonstruodama pasaulinę lyderystę siekiant atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus. Teisingumo ministerijos iniciatyva ir jos koordinuotais veiksmais pradėti vykdyti įvairūs teisiniai mechanizmai tarptautiniam teisingumui užtikrinti. Jie buvo tęsiami ir 2023 m.

Lietuvos iniciatyvos prasidėjus rusijos agresijos veiksmams prieš Ukrainą 

•    2022 m. vasario 28 d. Lietuva pirmoji pasinaudojo Romos statuto 14 straipsnio galimybe ir paprašė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėti tyrimą dėl rusijos ir baltarusijos karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui. Šis tyrimas buvo pradėtas nepraėjus parai.
•    2022 m. kovo 1 d. teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti rusijos ir baltarusijos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir suteikia galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universaliosios jurisdikcijos principu, ir juos teisti už akių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.  
•    2022 m. kovo 4 d. vykusioje ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje buvo sutarta griežtai pasmerkti agresorių vykdomą neišprovokuotą karinę invaziją Ukrainoje ir siekti konsoliduoti pastangas, kad būtų vykdomas teisingumas.
•    2022 m. gegužės 12 d. Teisingumo ministerija surengė tarptautinę ekspertų konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“.  
•    2022 m. gegužės 21 d. teisingumo ministrė oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą ir ES valstybių narių teisingumo ministrus ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą rusijos ir baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Nuo tada šis klausimas nuosekliai nagrinėjamas ES Taryboje bei Jungtinių Tautų organizacijos atstovų darbo grupėje. 
•    2022 m. liepos 22 d. Lietuva pateikė prašymą prisijungti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, pradėtos pagal Ukrainos pareiškimą 2022 m. vasario 26 dieną. Lietuva taip prisidės prie tarptautinės teisės aiškinimo, siekiant, kad būtų teisingai pritaikyta Genocido konvencija. 2023 m. birželio 6 d. Lietuvai leista įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą.
•    2022 m. rugpjūčio 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismui įteiktas Lietuvos Respublikos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš rusijos federaciją trečiosios šalies teisėmis ir 2023 m. kovo 17 d. Lietuvai leista įstoti į šią bylą. Šiai dienai į bylą įsitraukė 33 valstybės ir ES. 
•    2023 m. sausį Lietuva prisijungė prie neformalios darbo grupės dėl Specialaus tribunolo dėl rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimo. Įvyko šeši darbo grupės susitikimai Prahoje, Strasbūre, Taline, Varšuvoje, Hagoje ir Berlyne.
•    2023 m. vasarį minint invazijos į Ukrainą metines, Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai skirti papildomus 100 tūkst. Eur karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui tiriančiam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.  Suprasdama tyrimo mastą ir sudėtingumą Lietuva ir 2022 m. skyrė papildomą 100 tūkst. Eur finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę.
•    2023 m. kovą kartu su programa „Kurk Lietuvai“ buvo pristatytas universaliosios jurisdikcijos, kaip metodo teisingumui Ukrainos karo aukoms pasiekti, pagalbinių priemonių rinkinys ikiteisminiam ir teisminiam nagrinėjimui.
•    2023 m. liepos 3 d. Hagoje, Nyderlandų karalystėje, buvo atidarytas specialus centras, kuris tirs agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus. Prokurorai renka įrodymus, kaip karas buvo planuojamas ir vykdomas. Taip yra užpildoma teisinė spraga, kuomet Tarptautinis baudžiamasis teismas galėjo tirti konkrečius karo nusikaltimus, bet ne agresiją.
•    2023 m. rugsėjo mėn. įvyko Tarptautinio Teisingumo Teismo posėdis, kurio metu į bylą įstojusios valstybės išdėstė savo argumentus dėl rusijos piktnaudžiavimo Genocido konvencija ir teismo jurisdikcijos klausimų. Tikimasi, jog kitų metų pradžioje teismas paskelbs sprendimą dėl ginčo priimtinumo.
•    2023 m. gruodžio 8 d. Jungtinėse Tautose įvyko Lietuvos inicijuota ekspertų diskusija atsakomybės už agresijos nusikaltimą tema. Renginys buvo skirtas aptarti poreikį keisti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikciją agresijos nusikaltimo atžvilgiu ir buvo organizuojamas vykstant Romos Statuto, valstybių narių ministrų ir delegatų asamblėjai.

Lietuvos iniciatyvos dėl Lukašenkos režimo atsakomybės

2022 m. balandį Lietuva inicijavo tarpvalstybinį ginčą su baltarusija dėl jos tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo, kuomet nėra vykdoma veiksminga sienų kontrolė ir neteisėtos migracijos prevencija.

Lietuva išsiuntė notą baltarusijai dėl pažeistų tarptautinių įsipareigojimų pagal JT Organizuoto nusikalstamumo konvencijos protokolo dėl migrantų neteisėto gabenimo pažeidimo su pasiūlymu ginčą spręsti arbitraže, taip pat įvardindama ir žalos atlyginimo poreikį. Buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė įrodymų rinkimui, jų vertinimui ir reikalavimų parengimui.

Teisingumo ministerija 2023 m. gegužę surengė ir tarptautinę ekspertų konferenciją, kurioje ieškota tęstinių sprendimų dėl Lukašenkos režimo atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui užtikrinimo.