Vadovaujantis Advokatūros įstatymu, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. 

Lietuvos advokatūra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja advokatų veiklą.

Lietuvos advokatūros kontaktai.
 

Atnaujinta: 2022 08 12

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija.

Daugiau informacijos ČIA.

Kreiptis:

• dėl pirminės teisinės pagalbos – į savivaldybę.
• dėl antrinės teisinės pagalbos ir valstybės užtikrinamos neteisminės mediacijos – į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba jos teritorinius skyrius.
   

Atnaujinta: 2022 08 12

Siekiant užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir išvengti galimo jų klaidinimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė rekomendacijas verslininkams apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimus, susijusius su kainų ir nuolaidų nurodymais, kurie įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d.

Atsisiųsti PDF formatu.

Atnaujinta: 2023 02 13

Antstolis gali teikti tik Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme išvardytas paslaugas:

• saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
• konstatuoti faktines aplinkybes;
• perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
• teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
• aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
• tarpininkauti vykdant turtines prievoles;
• teikti bankroto administravimo paslaugas.

Dėl paslaugos į bet kurį veikiantį antstolį gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys. Atlyginimo už paslaugą dydis yra paslaugą užsakančiojo asmens ir antstolio susitarimo dalykas. 

Skirtingai, nei vykdydamas vykdomuosius dokumentus (teismo sprendimus, teismo patvirtintas taikos sutartis, notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir kt.), antstolis asmenims negali taikyti jokių priverstinio vykdymo priemonių.

Atnaujinta: 2021 02 02

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyti trys palikimo priėmimo būdai: faktinis paveldimo turto valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir  kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

Pirmuoju būdu įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys į palikimo priėmimą pagal apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą minėtu būdu, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu. Kitu atveju įpėdinis atsako visu savo turtu. Minėtu būdu palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsakys solidariai visu savo turtu, todėl įpėdiniams būtina pasidomėti palikėjo turtu, jo skolinėmis teisėmis ir pareigomis.   

Įpėdinis priimti palikimą gali ir padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai labiausiai paplitęs palikimo priėmimo būdas. Būtina žinoti, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Įstatymas numato trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo palikimo atsiradimo dienos.  Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

Atnaujinta: 2021 02 02

Teisės aktuose įtvirtinta nuostata, kad palikimas priimamas ir paveldėjimo byla užvedama pas palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481, 4.9 punktu, suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgdamas į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimai pavesti ar perduoti paveldėjimo bylą tvarkyti kitam notarui (priklausomai nuo to ar paveldėjimo byla jau yra užvesta ar ne) yra priimami tik išimtiniais atvejais.

Išimtiniais atvejais laikoma:

• atvejai, kai notarą, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinį sieja giminystės ryšiai;
• konfliktinės situacijos tarp notaro, kuriam pagal teisingumo ministro nustatytą teritoriją buvo priskirta tvarkyti paveldėjimo bylą, ir įpėdinio;
• kiti atvejai, pripažinti išimtiniais Lietuvos notarų rūmų prezidento ar jį pavaduojančio viceprezidento.

Atnaujinta: 2021 02 02

Lietuvos teismų sprendimai (dėl skolos, išlaikymo ar tėvų pareigų) savaime neįgyja teisinės galios už valstybės ribų ir negali automatiškai būti pradėti vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Kad Lietuvos teismo sprendimas būtų pradėtas vykdyti kitos valstybės (kurioje gyvena atsakovas arba kurioje jis gauna pajamas ar turi turto) teritorijoje, būtina viena iš šių procedūrų:

• Lietuvos teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti užsienio valstybės teritorijoje arba
• Lietuvos teismo sprendimo pateikimas vykdyti kitai valstybei (jeigu tam yra atitinkamos sąlygos).

Pastaba: kai kuriems teismų sprendimams pripažinimo procedūra  siekiant juos vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra reikalinga.

Sprendimų pripažinimo ar vykdymo tvarką nustato:

• Europos Sąjungos teisės aktai;
• tarptautinės daugiašalės sutartys (konvencijos);
• tarptautinės dvišalės sutartys;
• valstybių nacionaliniai teisės aktai, reguliuojantys tarptautinį civilinį procesą.

Atkreipiame dėmesį: Lietuvos institucijų tarpininkavimas pateikiant prašymus į užsienio valstybes dėl sprendimų pripažinimo ir vykdymo numatytas tik pagal dvišales sutartis, taip pat pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo). Visais kitais atvejais sprendimo vykdymu suinteresuoti asmenys prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo kartu su reikiamais dokumentais turi pateikti tiesiogiai šiuos prašymus nagrinėjančioms kompetentingoms užsienio valstybių institucijoms (paprastai tai būna teismai). Daugiau informacijos apie teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą Europos Sąjungos valstybėse, kompetentingas institucijas, kurioms pateikiami vykdomieji dokumentai galima rasti Europos e. teisingumo (e-Justice) portale: https://e-justice.europa.eu.

Kai kuriais atvejais siekiant sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje gali būti tikslinga pasinaudoti praktikuojančių teisininkų (advokatų) paslaugomis. Jei Jūsų finansinė padėtis sunki, Jūs turite galimybę kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos užsienyje.

Atnaujinta: 2021 02 02

Antstolių procesinę veiklą kontroliuoja teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti paduodamas išieškojimą vykdančiam antstoliui (įstatymas nustato ikiteisminę skundo nagrinėjimo procedūrą). Minėtas skundas paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skolininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Atnaujinta: 2021 02 02

Karantino laiku sprendimų vykdymas nėra sustabdytas.

Atnaujinta: 2021 02 02

Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Jei asmuo mano, kad antstolis neteisėtai pardavė turtą iš varžytynių, jis turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. 

Atnaujinta: 2021 02 02

Jeigu pagal teismo sprendimą nuspręsta skolą išieškoti iš kelių (solidarių) atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra atsakovų. Pagal kiekvieną antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra užvedama vykdomoji byla. Civilinio kodekso 6.6 straipsnyje nustatyta, kad solidarioji bendraskolių prievolė gali baigtis tik visiškai įvykdyta. Kol prievolė nėra tinkamai įvykdyta, kreditorius gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui. Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Civilinio Kodekso 6.9 straipsnyje nustatyta, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė suteikia jam teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą (kreiptis į teismą su ieškiniu) kitam bendraskoliui. Tai reiškia, kad jis iš kito bendraskolio gali reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

Atnaujinta: 2021 02 02

Pinigų sumos, iš kurių draudžiama išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, apibrėžtos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje. Sumos, priteistos už netinkamas kalinimo sąlygas, minėtame straipsnyje nepriskirtos pinigų sumoms, iš kurių draudžiama išieškoti.

Atnaujinta: 2021 02 02

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Minėtoje instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos indeksuojamos, jeigu ketvirčio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indeksas nuo 2015 m. sausio 1 d. yra didesnis negu 110. Galutiniam vykdymo išlaidų dydžiui visais atvejais turi įtakos antstolio taikytos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui individualiu atveju, jų apimtis, taip pat terminai, per kuriuos buvo išieškotos visos išieškotinos pinigų sumos, bei skolininko pozicija vykdymo procese – bendradarbiavimas su antstoliu. 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, kuriais atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų skaičiavimo vykdomosiose bylose, pradėtose po minėtos datos, jose apskaičiuotos vykdymo išlaidos gali būti santykinai mažesnės, negu iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėtose vykdomosiose bylose apskaičiuotos vykdymo išlaidos.

Atnaujinta: 2021 02 02

Išieškojimas iš banko sąskaitoje esančių lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, pateikiant antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolis nurodo išieškoti vykdomajame dokumente nurodytą sumą (skolą) ir vykdymo išlaidas. Jeigu į areštuotą banko sąskaitą yra pervedamos sumos, iš kurių išieškoti draudžiama (pvz., įvairios socialinės pašalpos, išmokos, kompensacijos, vaiko pinigai ir pan.) arba sumos, iš kurių turi būti daromos išskaitos įstatyme nustatyta tvarka (pvz., darbo užmokestis, senatvės pensija, netekto darbingumo pensija), arba likusi piniginių lėšų, iš kurių jau padarytos išskaitos, dalis, skolininkas per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos turi informuoti apie tai antstolį ir pateikti jam banko sąskaitos išrašą arba pažymą iš darbovietės ar kitos įstaigos, kurioje gauna pajamas. Tuomet antstolis teikiamame nurodyme šią sumą nurodo, kaip laisvai disponuojamą ir skolininkas kiekvieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti nurodytomis lėšomis. Nurašytas iš sąskaitos pinigines lėšas, iš kurių išieškoti draudžiama, antstolis privalo grąžinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų gavimo.

Atnaujinta: 2021 02 02

Proceso dalyvių patogumui numatyta galimybė pateikti antstoliui prašymą procesinių dokumentų kopijas pateikti asmens nurodytu elektroniniu paštu. Šiuo atveju, prašymą pateikusio asmens nurodytu elektroniniu paštu pateikiamas pranešimas apie jam adresuotą naują procesinį dokumentą, nuoroda į dokumentą Antstolių informacinėje sistemoje ir šio dokumento kopija pdf formatu.

Atnaujinta: 2021 02 02

Nuo 2020 m. liepos 1 d. antstoliai naujas vykdomąsias bylas, taip pat naujus procesinius dokumentus anksčiau užvestose vykdomosiose bylose tvarko elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje, o dauguma procesinių dokumentų skolininkui ir išieškotojui įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Proceso dalyviai, norėdami susipažinti su jiems skirtais procesiniais dokumentais, ar kita vykdomosios bylos medžiaga, taip pat norėdami sužinoti, kokius veiksmus ir kada atliko antstolis, gali šią informaciją gauti prisijungę prie Antstolių informacinės sistemos ir pasirinkę konkrečią juos dominančią vykdomąją bylą. Prisijungimui prie savo vykdomųjų bylų pakaks savo tapatybę patvirtinti elektroninės bankininkystės pagalba (elektroninis parašas ar mobilusis parašas nėra būtinas).

Atnaujinta: 2021 02 02

Nuo 2021 m. sausio 1 d. vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo (įskaitant išlaikymo (alimentų) išieškojimą ir išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto) antstoliams pateikiami šia tvarka:
– elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai antstoliui turi pateikti per Antstolių informacinę sistemą, prie kurios prisijungti galima interneto svetainėje www.antstoliai.lt savo tapatybę patvirtinus elektroniniu parašu arba mobiliuoju parašu. Pateikiant elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti Antstolių informacinėje sistemoje reikia užpildyti prašymą, kuriame nurodomi skolininko ir jo gyvenamosios vietos duomenys, skolos dydis ir kita aktuali informacija, taip pat prie prašymo reikia prisegti elektroninio vykdomo dokumento failą.
– rašytinius (popierinius) vykdomuosius dokumentus išieškotojai turi pateikti Lietuvos antstolių rūmams (Konstitucijos pr. 15, Vilnius, LT-09319). Šis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas.
Į Antstolių informacinę sistemą pateikti vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirstomi automatiniu būdu, užtikrinant proporcingą vykdomųjų dokumentų paskirstymą visiems tos pačios veiklos teritorijos antstoliams, taip pat užtikrinant, kad visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Skirstant vykdomuosius dokumentus bus atsižvelgiama tik į vykdomuosius dokumentus, kurie buvo pateikti vykdyti po 2021m. sausio 1 d., ir nebus vertinama, kurie antstoliai ir kiek vykdomųjų dokumentų vykdė iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Vykdomuosius dokumentus dėl ne piniginio pobūdžio išieškojimo (laikinųjų apsaugos priemonių, bendravimo su vaiku, daiktų perdavimo ir kt.) išieškotojai ir toliau galės tiesiogiai pateikti savo pasirinktam antstoliui.
 

Atnaujinta: 2021 02 02

Ex post vertinimą reguliuoja:

• Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (ketvirtasis skirsnis);
• Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“.

Atnaujinta: 2023 04 07

Ex post vertinimas – paskutinė teisėkūros proceso stadija, kurios metu atliekamas teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas. Ex post vertinimas atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar teisinis reguliavimas buvo taikomas ir ar veikė, ar taikant teisinį reguliavimą pavyko pasiekti teisės akto priėmimo metu keltus tikslus ir planuotus pokyčius.

Atnaujinta: 2023 04 07

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsniu, ex post vertinimas atliekamas:

• ​kai į įstatymą yra įtraukta nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą;
• ​kai ministras pagal jam pavestą valdymo sritį teisinio reguliavimo galiojimo metu priima sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo ex post vertinimą.

Atnaujinta: 2023 04 07

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, atliekant ex post vertinimą, vertinamas įstatymuose, prireikus – ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 9 punktu, ex post vertinimą atliekanti ministerija turi teisę, siekiant ex post vertinimo tikslų, papildomai vertinti ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas bei jų poveikį. Taigi, visais atvejais turi būti vertinamas įstatyminis reguliavimas, o ex post vertinimą atliekanti ministerija gali nuspręsti kartu su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu vertinti ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, jei mato tam poreikį. Vien tik įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo ex post vertinimas neatliekamas.

Atnaujinta: 2023 04 07

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą įtraukiama į įstatymą:

• kai reglamentuojami iki tol nereglamentuoti visuomeniniai santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas;
• kai nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms;
• kitais atvejais, kai nustatomas toks poreikis.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 10 punktu, sprendžiant, ar teisinis reguliavimas keičiamas iš esmės, siūlytina įvertinti, ar teisiniu reguliavimu siekiama reikšmingai keisti ilgą laiką galiojančias principines tam tikro teisinio reguliavimo nuostatas, įprastas visuotinai taikomas procedūras, ar lydimuosiuose dokumentuose nurodoma arba viešojoje erdvėje informuojant apie konkrečią teisėkūros iniciatyvą kalbama apie tam tikros teisinių santykių srities reformą ir kitus galimą esminį pokytį lemiančius visuomeninių santykių reguliavimo aspektus.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 12 punktu, numatoma didelė įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms paprastai nustatoma atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus, taip pat siūlytina atsižvelgti į teisėkūros iniciatyvas, įtrauktas į didesnio poveikio teisės aktų sąrašą.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14 punktu, į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nurodoma:

• ex post vertinimą atliekanti ministerija;
• ex post vertinimo dalykas;
• teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis;
• terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas.

Konkrečių pavyzdžių, kaip taisyklingai suformuluoti į įstatymą įtrauktiną nuostatą dėl poreikio atlikti ex post vertinimą, rasite Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“, 1 priede.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14.3 papunkčiu,teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis - tai teisinio reguliavimo galiojimo laikotarpis, kuriam suėjus numatoma atlikti ex post vertinimą. Jis negali būti trumpesnis nei 2 metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., 3, 5, 10 ar daugiau metų) be esminių pokyčių galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą, kadangi socialiniams teisiniams santykiams būdingas inertiškumas ir tikrasis teisinio reguliavimo pokyčio poveikis pasireiškia tik praėjus tam tikram laikui ir subjektams prisitaikius prie jo.

Atnaujinta: 2023 04 07

Jei į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nekonkretizuotas ex post vertinimo dalykas, turėtų būti vertinamas visas įstatymu priimtas teisinis reguliavimas, o ex postvertinimą atliekantys asmenys sprendžia, koks poveikis turi būti įvertintas atsižvelgiant į vertinamo teisinio reguliavimo priėmimo metu keltus tikslus ir siektas spręsti problemas. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 33 punktu, ex post vertinimo dalyką galima sukonkretinti ex post vertinimo plano projekte arba nustatyti ministro sprendimeatlikti ex post vertinimą, remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 4.4 papunkčiu ir pritaikant Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 20 punktą.

Jei į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nenustatytas ex post vertinimo laikotarpis ar terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, juos reikėtų nustatytiministro sprendime atlikti ex post vertinimą pagal Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 20 punktą.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 19 punktu, ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą priimamas siekiant reaguoti į pokyčius tam tikroje teisinio reguliavimo srityje, į iškilusias aktualijas ir paaiškėjus teisinio reguliavimo trūkumus, pvz. kai:

• ministerija ketina inicijuoti tam tikro teisinio reguliavimo pakeitimus ir ex post vertinimas būtų naudingas siekiant nustatyti tinkamiausią teisinio reguliavimo alternatyvą (ypač status quo alternatyvos įvertinimui);
• viešojoje erdvėje dažnai pasirodo informacija dėl teisinio reguliavimo keliamų problemų ir neigiamo poveikio tam tikrai sričiai, asmenims ar jų grupėms;
• gaunamų skundų kiekis ir jų turinys, susijęs su teisinio reguliavimo taikymo problemomis, galimai parodo sistemines teisinio reguliavimo spragas arba inicijuojami teisminiai procesai;
• gaunami argumentuoti pasiūlymai atlikti ex post vertinimą iš Teisingumo ministerijos, kitų ministerijų, valstybės institucijų ir įstaigų, socialinių ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir asmenų;
• kyla pagrįstų įtarimų, kad teisės akto veikimo pasekmės nėra tokios, kokios buvo suplanuotos, atsirado didelis neprognozuotas neigiamas poveikis tam tikriems suinteresuotiems asmenims ar visuomenės grupėms, galiojantis teisinis reguliavimas nėra tinkamas spręsti problemoms, kurias turėtų spręsti, ir nėra tinkamas norint pasiekti teisinio reguliavimo tikslus.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 20 punktu, ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą įforminamas ministro įsakymu, kuriame turi būti nurodyta:

• ex post vertinimą atliekanti ministerija;
• ex post vertinimo dalykas;
• teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis;
• terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas.

Ministro sprendimu atlikti ex post vertinimą taip pat gali būti paskiriami už ex post vertinimą atsakingi asmenys, nustatomos tarpinės ex post vertinimo atlikimo datos ir jų pabaigoje reikalingi pasiekti rezultatai, taip pat kiti ex post vertinimo procesui veiksmingai valdyti reikalingi tarpiniai žingsniai, pateikiama kita ministro nuožiūra svarbi informacija.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 21 punktu, ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą turi būti skelbiamas Teisės aktų registre. Šis sprendimas taip pat nedelsiant turi būti siunčiamas Teisingumo ministerijai.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 6 punktu, ar priimti teisinio reguliavimo pakeitimai laikytini esminiais, sprendžia ex post vertinimą atliekanti ministerija. Vertinant minėtų pakeitimų esmingumą, siūlytina, be kita ko, atsižvelgti į tai, ar tų pakeitimų priėmimas galėjo lemti ar lėmė iš esmės kitokias teisinio reguliavimo pasekmes vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupės, palyginti su teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 7 punktu, jei ex post vertinimas numatytas atlikti pagal į įstatymą įtrauktą nuostatą dėl poreikio atlikti ex post vertinimą, tuomet keičiant įstatymą, kartu turėtų būti priimama nauja nuostata, kuri pakeistų ankstesnę nuostatą (ankstesnės nuostatos pripažinti netekusia galios nereikia). Jei nauja nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nėra priimama, turi būti vertinamas priimtoje nuostatoje nurodytas teisinis reguliavimas su naujai padarytais esminiais pakeitimais, taikant analogišką priimta nuostata nustatytą teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo iš esmės pakeisto teisinio reguliavimo įsigaliojimo dienos. Terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, atitinkamai nukeliamas. Terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, data ir atitinkamai pasikeitęs teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nustatomi ex post vertinimą atliekančios ministerijos, kurios vertinimu priimti teisinio reguliavimo pakeitimai laikytini esminiais, ministro įsakymu, kuris turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir nedelsiant išsiųstas Teisingumo ministerijai.  

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 8 punktu, jei ex post vertinimas numatomas atlikti pagal ministro sprendimą atlikti ex post vertinimą, šis sprendimas turi būti keičiamas, įvertinant tikslingumą keisti jame nurodytą ex post vertinimo dalyką ir (ar) koreguoti nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį bei ex post vertinimo atlikimo ir galutinės ataskaitos parengimo terminą. Ministro sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir nedelsiant išsiųstas Teisingumo ministerijai.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos III skyriaus pirmuoju skirsniu, ex post vertinimo procedūrą galima išskirti į du didelius etapus:

• pasirengimą atlikti ex post vertinimą, kuris prasideda nuo į įstatymą įtrauktos nuostatos dėl poreikio atlikti ex post vertinimą ar ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą įsigaliojimo dienos iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos;
• ex post vertinimo atlikimą, kuris prasideda pirmą dieną po teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos ir kuris baigiamas galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimu.

Nurodyti etapai gali būti suskaidyti į smulkesnius etapus, jei ex post vertinimą atliekanti ministerija nusprendžia, kad tai yra būtina siekiant geriau valdyti ex post vertinimo procesą.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos III skyriaus antruoju skirsniu, pasirengimo atlikti ex post vertinimą etapo metu:

• stebimas nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo taikymas ir veikimas, renkami tarpiniai su tuo susiję duomenys ir faktai, atliekami kiti ex post vertinimui kokybiškai atlikti reikalingi veiksmai (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos26 punktas);
• ex post vertinimą atliekančios ministerijos ministras ar jo įgaliotas asmuo (viceministras, ministerijos kancleris) paskiria už ex post vertinimą atsakingus asmenis. Atsakingi asmenys turi būti paskirti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos27 punktas);
• už ex post vertinimą atsakingi asmenys numato, kiek reikėtų žmogiškųjų ir kitų išteklių ex postvertinimui atlikti, sprendžia, ar tikslinga sudaryti ex post vertinimo komandą (darbo grupę) ir į ją įtraukti kitų valstybės tarnautojų, ekspertų, konsultantų, mokslininkų, ar tikslinga kreiptis į Vyriausybės strateginės analizės centrą metodinės ir ekspertinės pagalbos(Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 28 punktas);
• už ex post vertinimą atsakingi asmenys parengia ex post vertinimo plano projektą ir paskelbia jį Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ex post vertinimą atliekančios ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 25 darbo dienoms iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos33 ir 34 punktai);
• jei per nustatytą 15 darbo dienų laikotarpį buvo gauta pastabų ir pasiūlymų dėl ex post vertinimo plano projekto, gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinami ir prireikus koreguojamas ex post vertinimo plano projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 35 punktas);
• ex post vertinimo planas paskelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 36 punktas).

Atnaujinta: 2023 04 07

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 1 dalimi ir remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 16 punktu, ex post vertinimą gali atlikti tik viena ministerija. Už ex post vertinimo atlikimą atsakinga ministerija laikytina ministerija, kurios ministro valdymo sričiai priskirti esminiai numatomo vertinti teisinio reguliavimo klausimai. Prireikus, kitos ministerijos gali būti įtraukiamos į ex post vertinimo procesą įvairiomis formomis, pvz., ministerija gali teikti informaciją, reikalingą ex post vertinimui atlikti (Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 2 dalis); ministerijų valstybės tarnautojai gali būti įtraukti į ex post vertinimo komandą (darbo grupę) (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 28 punktas).

Atnaujinta: 2023 04 07

Teisingumo ministerijos darbuotojai, užtikrinantys ex post koordinavimo funkcijos įgyvendinimą, nedalyvauja kitų ministerijų sudaromose ex post vertinimo komandose (darbo grupėse), nes tai būtų nesuderinama su Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 3 dalies 3 punktu Teisingumo ministerijai priskirta funkcija teikti nuomonę dėl ex post vertinimo ataskaitų projektų. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Teisingumo ministerija teikia metodines konsultacijas dėl ex post vertinimo atlikimo tvarkos, todėl visuomet galima kreiptis į Teisingumo ministerijos atstovus, teikiančius metodines konsultacijas, Teisingumo ministerijos interneto svetainėje nurodytais kontaktais.

Atnaujinta: 2023 04 07

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 1 dalimi, ex post vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 28 punktu, ministerija, atlikdama ex post vertinimą, turi teisę, atsižvelgdama į nustatyto įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo kontekstą, vertinimui atlikti reikiamų surinkti duomenų mastą ir galimus duomenų šaltinius, specialių žinių ir kompetencijų poreikį, pasitelkti kitų valstybės tarnautojų, ekspertų, konsultantų, mokslininkų, Vyriausybės strateginės analizės centro pagalbą. Visgi, už ex post vertinimo organizavimą ir atlikimą yra atsakingi ministro paskirti ministerijos darbuotojai.

Atnaujinta: 2023 04 07

Asociacijų ir kitų organizacijų, kurias paveikė vertinamas teisinis reguliavimas, atstovų dalyvavimas ex post vertinimo komandoje (darbo grupėje) būtų nesuderinamas su Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 30 punkte įtvirtintu reikalavimu ex post vertinimo komandos (darbo grupės) nariams būti nešališkiems. Su suinteresuotomis asociacijomis ir kitomis organizacijomis galima konsultuotis atliekant ex post vertinimą. Konsultuojantis rekomenduojama vadovautis E. pilietis platformoje skelbiama Viešųjų konsultacijų metodika.

Atnaujinta: 2023 04 07

Rekomenduojame ex post vertinimo plano projektą ir ex post vertinimo projektą tvirtinti ministro įsakymu. 

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 34 punktu, ex post vertinimo plano projektas turi būti skelbiamas ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje ir Teisės aktų informacinėje sistemoje. Ministerija turėtų siekti kuo platesnio ex post vertinimo plano projekto viešinimo, todėl rekomenduojama ex post vertinimo plano projektą taip pat viešinti naudojantis socialinės medijos ar kitomis priemonėmis (pavyzdžiui facebook, e.pilietis), sudarant galimybę visiems suinteresuotiems subjektams pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl ex post vertinimo plano projekto.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos III skyriaus trečiuoju ir ketvirtuoju skirsniais, ex post vertinimo atlikimo etapo metu:

• laikantis patvirtinto ex post vertinimo plano, renkami, vertinami, analizuojami ir patikrinami duomenys ir daromi apibendrinimai ir išvados dėl galiojančio teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 43 punktas);
• parengiamas ex post vertinimo ataskaitos projektas, kuris skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ministerijos interneto svetainėje bei per Teisės aktų informacinę sistemą teikiamas derinti Teisingumo ministerijai (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 47–49 punktai);
• patikslinamas ex post vertinimo ataskaitos projektas, jei per nustatytą 20 darbo dienų derinimo terminą pastabų ir pasiūlymų pateikia Teisingumo ministerija ar kiti subjektai (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 50 punktas);
• jei Teisingumo ministerija savo nuomonėje dėl ex post vertinimo konstatuoja, kad ex post vertinimas atliktas nepakankami kokybiškai ir (ar) nevisapusiškai arba ex post vertinimo projekte pasigendama esminės informacijos, susijusios su atliktu ex post vertinimu, ex post vertinimą atlikusi ministerija pašalina nustatytus ex post vertinimo trūkumus ir patikslina ex post vertinimo ataskaitos projektą, kurį paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje ir derina pakartotinai su Teisingumo ministerija per ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 51 punktas);
• ministro pasirašyta galutinė ex post vertinimo ataskaita per 5 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 52 punktas).

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 47 punktu, ex post vertinimo ataskaita turi būti parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“ patvirtintą Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos formą. Pildant nurodytą formą, turėtų būti pateikta visa minėtoje formoje prašoma pateikti informacija. 

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14.4 papunkčiu, rekomenduojama ex post vertinimui atlikti numatyti ne trumpesnį nei 4 mėnesių laikotarpį, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei vieni metai.

Atnaujinta: 2023 04 07

Teisingumo ministerijos interneto svetainėje skelbiamas teisės aktų, kuriuose galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas planuojamas atlikti ar atliekamas, sąrašas.

Atnaujinta: 2023 04 07

Ex post vertinimo planai ir ataskaitos privalomai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje, todėl rekomenduotume ieškoti šiuose informacijos šaltiniuose.

Nuoroda į galutinę ex post vertinimo ataskaitą pateikiama ir teisės aktų, kuriuose ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąraše, kuris skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Atnaujinta: 2023 04 07

Teisės aktų registre skelbiami šie su ex post vertinimu susiję dokumentai:

• ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 21 punktas), taip pat ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą pakeitimas, jei ministro sprendimas buvo keičiamas vertinamam teisiniam reguliavimui teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeitus iš esmės (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 8 punktas);
• ministro įsakymas, kuriuo nukeliamas terminas, iki kada ex post vertinimams turi būti atliktas, jei vertinamas teisinis reguliavimas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeičia iš esmės ir jei nėra priimama nauja įstatymo nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 7 punktas).

Atnaujinta: 2023 04 07

Teisingumo ministerijai turi būti pateikti šie su ex post vertinimu susiję dokumentai:

• ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 21 punktas), taip pat ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą pakeitimas, jei ministro sprendimas buvo keičiamas vertinamam teisiniam reguliavimui teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeitus iš esmės (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 8 punktas);
• ministro įsakymas, kuriuo nukeliamas terminas, iki kada ex post vertinimams turi būti atliktas, jei vertinamas teisinis reguliavimas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeičia iš esmės ir jei nėra priimama nauja įstatymo nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 7 punktas);
• per Teisės aktų informacinę sistemą ex post vertinimo ataskaitos projektas (kartu pateikiami ir papildomi, su ex post vertinimu susiję dokumentai, pagrindžiantys ex post vertinimo ataskaitos projekte pateiktą informaciją) (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 49 punktas) ir, esant poreikiui, patikslintas ex post vertinimo ataskaitos projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 51 punktas).

Atnaujinta: 2023 04 07

Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami šie su ex post vertinimu susiję dokumentai:

• ex post vertinimo plano projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 35 punktas);
• ex post vertinimo planas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 36 punktas);
• ex post vertinimo ataskaitos projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 48 punktas);
• galutinė ex post vertinimo ataskaita (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 52 punktas).

Teisės aktų informacinėje sistemoje taip pat gali būti skelbiama kita informacija, susijusi su ex post vertinimu (pvz., vykdant viešąsias konsultacijas gauti apibendrinamieji duomenys, kvietimas teikti nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo) (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 55 punktas).

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 63.1 papunkčiu, Teisingumo ministerijos atstovai teikia konsultacijas dėl:

• tikslingumo ir tinkamumo konkretaus teisinio reguliavimo atveju atlikti ex post vertinimą;
• tinkamo į įstatymą įtrauktos nuostatos dėl poreikio atlikti ex post vertinimą ir ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą suformulavimo;
• ex post vertinimo proceso organizavimo ir ex post vertinimo planų rengimo;
• ex post vertinimo ataskaitos pildymo.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 63.2 papunkčiu Vyriausybės strateginės analizės centro atstovai teikia konsultacijas dėl:

• tinkamų vertinimo metodų ex post vertinimui atlikti pasirinkimo;
• kiekybinių ir kokybinių analizės metodų taikymo;
• korektiško analizės metu gautų duomenų interpretavimo.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 53 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę ministrui pagal jam pavestas valdymo sritis teikti argumentuotus siūlymus dėl poreikio atlikti ex post vertinimą. 

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 58 punktu, siūlymai gali būti teikiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Atnaujinta: 2023 04 07

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 69 punktu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo galutinės ex post vertinimo atskaitos paskelbimo Teisės aktų informacinėje sistemoje ex post vertinimą atlikusi ministerija pateikia galutinę ex post vertinimo ataskaitą Vyriausybei (kartu su Teisingumo ministerijos nuomone dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto), taip pat ją išsiunčia Seimo valdybai, Seimo komitetui pagal veiklos kryptį ir Teisingumo ministerijai.  

Atnaujinta: 2023 04 07

Teisingumo ministerija nėra įgaliota vertinti ir negali pakeisti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo registratorių priimtų sprendimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, teritorinio registratoriaus sprendimai skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (detali skundo pateikimo informacija pateikiama valstybės įmonės Registrų centro tinklalapyje adresu: https://info.registrucentras.lt/node/252).

Atnaujinta: 2021 02 02

Karantino metu notariniai veiksmai atliekami tik notaro biuro patalpose, o notarų darbas, kiek tai įmanoma, organizuojamas nuotoliniu būdu (tai reiškia, kad visi formalumai tvarkomi telefonu ar el. paštu, su dokumentais šalys supažindinamos iš anksto ir pan.).

Atnaujinta: 2021 02 02

Testamentą galima sudaryti pas bet kurį notarą. Testamento patvirtinimas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, galimas pas bet kurį notarą ir tam nebūtina kreiptis į konkretų notarą, kuriam paskirta aptarnauti tam tikrą teritoriją paveldėjimo atveju.

Atnaujinta: 2021 02 02

Negalima palikimą priimti ar jo atsisakyti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis, t. y. arba įpėdinis priima visą palikimą arba atsisako nuo viso palikimo.

Atnaujinta: 2021 02 02

Paveldėjimo bylų perdavimas vesti kitam notarui ir kitų su paveldėjimo bylų perdavimu susijusių klausimų sprendimas priskirtas Lietuvos notarų rūmams. Lietuvos notarų rūmų prezidentas ar jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui. Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Lietuvos notarų rūmus telefonu (8 5) 261 47 57 arba elektroniniu paštu: [email protected].

Atnaujinta: 2021 02 02

Dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje www.notarurumai.lt nurodžius miestą/rajoną ir įvedus gatvę/seniūniją bus nurodyta, į kurį notaro biurą reikia kreiptis dėl turto paveldėjimo.
Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą gali pateikti ir bet kuriam kitam Lietuvos Respublikoje dirbančiam notarui. Tokiu atveju jo pareiškimas yra persiunčiamas notarui, kuriam paskirta aptarnauti teritoriją paveldėjimo atveju.
 

Atnaujinta: 2021 02 02

Vadovaujantis Notariato įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, o pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Jokie tretieji asmenys, išskyrus teisėjus, prokurorus ar ikiteisminio tyrimo pareigūnus, neturi teisės gauti pažymų apie notarinius veiksmus ar dokumentų. Pažymėtina, kad netgi minėtiems pareigūnams duomenys ir dokumentai teikiami tik dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

Atnaujinta: 2021 02 02

Vadovaujantis Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo 33 punktu, notaro atlyginimas už sandorio projekto parengimą gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai projektas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug notaro darbo. Notaras negali imti atlyginimo už sandorio projekto parengimą, kai sandoryje numatomos standartinės, paprastai taikomos sąlygos, įprastai notarinėje praktikoje naudojamos sandorio formos.

Atnaujinta: 2021 02 02

Vadovaujantis Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 straipsnio 3 dalį, skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Atnaujinta: 2021 02 02

Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras turi parengti per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos.

Atnaujinta: 2021 02 02

Teisingumo ministerija pagal kompetenciją nevertina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo. Notariato įstatymo 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra, o Notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, jog Teisingumo ministerija nagrinėja skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu. Konstatuoti, ar atliktas notarinis veiksmas teisėtas, gali tik teismas.

Atnaujinta: 2023 02 13

Registro tvarkytojui pateikiamų prašymų formos priklauso nuo to, kokie Registro duomenys yra keičiami. Informacija apie Registro tvarkytojui pateikiamų prašymų formas pateikiama Dokumentų teikimo atmintinėje.

Prašymų formos yra skelbiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojo – valstybės įmonės Registrų centro – interneto svetainėje.

Atnaujinta: 2023 02 14

Teisingumo ministerijai dokumentai teikiami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, politinių komitetų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą Politinių partijų, politinių komitetų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašą.

Taip pat su Teisingumo ministerijai pateikiamų dokumentų sąrašu galima susipažinti čia. 

Atnaujinta: 2023 02 14

Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų daryti pakeitimus ir braukti narius iš Teisingumo ministerijai pateiktų politinių organizacijų narių sąrašų, nes už jų pateikimą ir duomenų teisingumą atsako politinės organizacijos (politinės partijos ar politinio komiteto) pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas. Asmuo, norėdamas nutraukti narystę politinėje organizacijoje, su prašymu turi kreiptis į politinės organizacijos pirmininką arba jo įgaliotą atstovą. 

Narystę politinėje organizacijoje kiekvienas suinteresuotas asmuo gali nutraukti elektroniniu būdu Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje paspaudęs nuorodą: https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/politiniu-organizaciju-politiniu-partiju-ir-politiniu-komitetu-steigimas-ir-registravimas. Prisijungus prie www.epaslaugos.lt portalo, pasirenkama nuoroda „Užsakyti“, toliau – po identifikavimo per elektroninę bankininkystę ar su elektroniniu parašu – vyksta nukreipimas į Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą, kurioje nustatoma narystė politinėje organizacijoje ir pateikiamas automatiškai sugeneruotas prašymas nutraukti narystę. Tokiu būdu piliečių narystė politinėje organizacijoje nutraukiama per 1 valandą nuo elektroninio prašymo pateikimo.
 

Atnaujinta: 2023 02 14

Kiekvienas suinteresuotas pilietis savo narystę politinėje organizacijoje gali pasitikrinti Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje. Prie informacinės sistemos galima prisijungti  paspaudęs nuorodą: https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/politiniu-organizaciju-politiniu-partiju-ir-politiniu-komitetu-steigimas-ir-registravimas arba tiesiogiai per www.epaslaugos.lt portalą pasirenkant paslaugą „Galimybė fiziniam asmeniui pasitikrinti narystę politinėje organizacijoje ar pateikti prašymą atsisakyti narystės internetu paslauga“. Toliau pasirenkama nuoroda „Užsakyti“, po identifikavimo per elektroninę bankininkystę ar su elektroniniu parašu  vyksta nukreipimas į Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą, kurioje nustatoma narystė politinėje organizacijoje.

Atnaujinta: 2023 02 14

Politinė organizacija steigiama vadovaujantis Politinių organizacijų įstatymu. Išsamesnės informacijos dėl politinių organizacijų steigimo ir registravimo ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje adresu www.tm.lrv.lt pasirenkant veiklos sritį „Politinių organizacijų (politinių partijų ir politinių komitetų) steigimas ir registravimas“ arba paspaudus nuorodą: Politinių organizacijų (politinių partijų ir politinių komitetų) steigimas ir registravimas | Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (lrv.lt).

Atnaujinta: 2023 02 14

Visos politinės organizacijos (politinės partijos ir politiniai komitetai) Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus elektroniniu būdu privalo pateikti per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d. ir nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d. imtinai.

Atnaujinta: 2023 02 14

Pakeisti religinės bendruomenės buveinės adresą religinės bendruomenės gali pateikdamos prašymą tiesiogiai Registrų centrui arba Teisingumo ministerijai. Pasikeitus bendruomenės valdymo organui (vadovui arba kolegialiam organui) prašymas dėl duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre teikiamas per Teisingumo ministeriją. Taip pat daroma pasikeitus religinės bendruomenės įstatams (Juridinių asmenų registre registruojami tik tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių įstatai). 
Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“. Šie reikalavimai skirtingi tradicinėms ir kitoms religinėms bendruomenėms.
 

Atnaujinta: 2021 02 02

Tradicinių religinių bendruomenių atveju dokumentus dėl jų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą paprastai teikia šių religinių bendruomenių aukštesnioji vadovybė. Teisingumo ministerijai pateikiamas laisvos formos pranešimas apie religinės bendruomenės įsteigimą su pagrindiniais jos duomenimis (pavadinimu, buveinės adresu, duomenimis asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius bendruomenės vardu), kompetentingos vadovybės sprendimas įsteigti bendruomenę, nustatyti jos buveinės adresą, paskirti vadovą ir kiti dokumentai, kurių sąrašas yra patvirtintas teisingumo ministro. Pvz., katalikų bažnyčios parapijos atveju Teisingumo ministerijai pateikiamas vyskupo pasirašytas laisvos formos pranešimas apie įsteigtą parapiją su jos adresu ir klebono duomenimis, vyskupo dekretas dėl parapijos įsteigimo, jos vadovo paskyrimo ir būstinės adreso nustatymo, vyskupo ir klebono asmens dokumentų kopijos, asmens (ar asmenų), kuriam priklauso patalpos, kuriose norima registruoti buveinę, sutikimas dėl buveinės registravimo. Gavusi tradicinės religinės bendruomenės dokumentus Teisingumo ministerija patikrina jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir, jei dokumentai reikalavimus atitinka, pateikia prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir išvadą dėl teikiamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“.

Atnaujinta: 2021 02 02

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą religinę bendruomenę gali įsteigti 15 pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių. Įsteigus religinę bendruomenę (steigiamajame susirinkime patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendruomenės vadovą ar kolegialų valdymo organą) bendruomenės steigiamojo susirinkimo protokolas, steigėjų sąrašas, bendruomenės įstatai ir kiti dokumentai, kurių sąrašas yra patvirtintas teisingumo ministro, yra pateikiami Teisingumo ministerijai. Gavusi dokumentus Teisingumo ministerija patikrina jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir, jei dokumentai reikalavimus atitinka, pateikia prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir išvadą dėl teikiamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Religinė bendruomenė įregistruojama, kai jos steigėjai sumoka registravimo mokestį pagal iš Registrų centro gautą sąskaitą. Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“.

Atnaujinta: 2021 02 02

Teikiant prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą privaloma pateikti antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala, neviršijanti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota, išskyrus atvejus kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Pažymėtina, kad jeigu už žalą atsakingų asmenų yra daugiau nei vienas, antstolio surašytas aktas, ar kitas dokumentas turi būti pateikiamas dėl kiekvieno už žalą atsakingo asmens, iš kurio teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 

Atnaujinta: 2021 02 22

1. Nustatytos formos Prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo forma galima rasti https://tm.lrv.lt/lt/paslaugos)
2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
3. įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, arba teismo patvirtintos sutarties dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo nuorašą;
4. antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs;
5. vykdymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

Atnaujinta: 2021 02 21

1. Nustatytos formos Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo formą galima rasti https://tm.lrv.lt/lt/paslaugos)
2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
3. turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus;
4. nutarimą ar nutartį, kuria asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą ar teismo nuosprendį, kuriuose konstatuota viena iš toliau nurodytų aplinkybių:
4.1. smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 
4.3. padarytas smurtinis nusikaltimas ir nukentėjusiam asmeniui yra priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas;
5. išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia nuo smurtinio nusikaltimo mirusio asmens išlaikytinis;
6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

Atnaujinta: 2021 02 21

Sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą įvykdomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu smurtinis nusikaltimas, dėl kurio atlyginama žala, padarytas iki 2019-06-30 – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Atnaujinta: 2021 02 21

Atlyginimo dydžiai už Nekilnojamojo turto, Adresų, Gyventojų, Testamentų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų, Neveiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Juridinių asmenų) objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 ,,Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų objektų registravimą, šių registrų ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“. 
Šiuos dydžius galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1b0ff90c2a911ea9815f635b9c0dcef/asr 
       - Valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų valstybės informacinių sistemų, išskyrus Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, duomenys teikiami neatlygintinai. Atlyginimo už naudojimąsi Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1R-278.
Šiuos dydžius galite rasti čia: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/f61cbd80e83911ea9342c1d4e2ff6ff6
             - Atlyginimo dydžiai už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų objektų registravimą ir/ar duomenų teikimą apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 ,,Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. 
Šį aprašą rasite čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/eb741f50fab511e78bcec397524184ce 
 

Atnaujinta: 2021 02 02