Teisingumo ministerija metodiškai vadovauja Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Lietuvos Respublikos adresų registro, Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Lietuvos Respublikos hipotekos registro, Turto arešto aktų registro, Sutarčių registro, Vedybų sutarčių registro ir Testamentų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, Įgaliojimų registro, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, Lietuvos Respublikos patentų registro ir Lietuvos Respublikos dizaino registro tvarkytojams. Teisingumo ministerija koordinuoja minėtų registrų tvarkytojų darbą, atlieka registrų duomenų saugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, kontroliuoja, kaip vykdomi metiniai ir perspektyviniai registrų tvarkytojų biudžetai. Ministerija užtikrina, kad visi registrai būtų tvarkomi vadovaujantis įstatymais ir registrų nuostatais, taip pat atlieka kitas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Mediacijos įstatyme numatyta, kad mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius (t. y. šeimos ir kitus) ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka bei sprendžiant administracinius ginčus, nagrinėjamus administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ar Lietuvos administracinių ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Svarbu tai, kad mediacija galima tik dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme (neteisminė mediacija), tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas (teisminė mediacija). Neteisminės administracinių ginčų mediacijos ypatumas yra tai, kad ja galima pasinaudoti tik tuo atveju, kai administracinis ginčas yra nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje.
Mediacijoje taikomi savanoriškumo, neutralumo, nešališkumo ir kiti principai. Mediacijos įstatyme taip pat įtvirtintas vienas iš esminių mediacijos principų – konfidencialumo principas, kuris reiškia, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata užtikrina, kad jokia mediacijos metu pateikta informacija negalės būti panaudota prieš ją pateikusią ginčo šalį, išskyrus jau minėtas išimtis.
Mediacijos paslaugas gali teikti tik asmenys, atitinkantys Mediacijos įstatyme numatytus kvalifikacinius reikalavimus (plačiau žr. skiltį ,,Informacija asmenims, norintiems tapti mediatoriais“) ir įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediatoriai, kurie yra teisėjai, gali vykdyti tik teisminę mediaciją. Mediatoriai, kurie yra Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai, gali vykdyti tik neteisminę administracinių ginčų mediaciją.
Taikant mediaciją, ginčai paprastai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau ginčo sprendimo išlaidų, padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Be to, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių.
Svarbu pažymėti, kad pradėjus civilinių ginčų mediaciją sustabdomi ieškinio senaties terminai. Taigi, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą. Atitinkamai, kol vyksta administracinių ginčų mediacija, sustabdomi įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.
Jei, padedant mediatoriui, ginčo šalims pavyksta taikiai išspręsti ginčą, sudaroma taikos sutartis. Ši sutartis, patvirtinta teismo supaprastinto proceso tvarka, gali būti vykdoma priverstinai.
Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (plačiau žr. skiltį ,,Privalomoji mediacija“).
Teismo ekspertų sąrašas (atnaujinta 2023-09-19)
Privačių teismo ekspertų apklausos ataskaita 2021 m.
Teisingumo ministerija įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos stebėseną.
Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką vartotojų apsaugos srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendinanti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įgaliota įgyvendinti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra atsakinga už sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir šios žalos kompensavimo avansu priėmimą ir jų vykdymą bei valstybės atstovavimą, šiai įgyvendinant savo reikalavimo teisę išieškoti sumokėtas kompensacijų sumas iš už žalą atsakingų asmenų.
|
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2019-06-30) |
|
|
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2022-12-31) |
|
|
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-01-01) |
|
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ |
|
| Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. 1R-171 „Dėl teisingumo ministro 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 1R-292 „Dėl Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ | |
|
Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas |
|
|
Antstolio pažymos dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių formos pavyzdys |
|
|
Prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (kai nusikaltimas padarytas iki 2019-06-30) |
|
|
Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (kai nusikaltimas padarytas iki 2019-06-30) |
|
|
Prašymas avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (kai nusikaltimas padarytas nuo 2019-07-01) |
|
|
Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (kai nusikaltimas padarytas nuo 2019-07-01) |
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kontaktai pasiteirauti
Komunikacijos ir teisinio švietimo skyriaus patarėja
Birutė Tebėrienė
Tel. +370 645 78664
El. paštas [email protected]
Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendinanti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 113 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įgaliota įgyvendinti Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytojos funkcijas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą.
Gavėjas: LR teisingumo ministerija
Juridinio asmens kodas: 188604955
Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą)
Kontaktai pasiteirauti
Komunikacijos ir teisinio švietimo skyriaus patarėja
Birutė Tebėrienė
Tel. +370 645 78664
El. paštas [email protected]
Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius
Saugos tyrimo tikslas – ateityje išvengti avarijų ir incidentų, o ne nustatyti, kas kaltas ar atsakingas. Saugos tyrimas yra nepriklausomas nuo jokio teisminio ar administracinio proceso, kuriuo siekiama nustatyti, kas kaltas ar atsakingas, su juo nesusijęs ir neturi jam poveikio.
Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 str. 1 d.
Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius atsakingas už korupcijos prevenciją. Šio skyriaus darbuotojų kontaktinius duomenis rasite skiltyje „Kontaktai“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau - Atstovas) pareigybė buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 929 patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatus (Žin., 1995, Nr.56-1413 Nr. 2002, Nr. 123-5569; 2008, Nr. 110-4195), po to, kai 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikai įsigaliojo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija). Atstovas yra įgaliotas valstybės tarnautojas, atstovaujantis valstybei Europos Žmogaus Teisių Teismo procesuose. Atstovą skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministro ir užsienio reikalų ministro bendru teikimu.
Atstovo veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą vykdo Teisingumo ministerija.
Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme tinklalapis
Lietuvos Respublikos atstovavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Europos Sąjungos Bendrajame Teisme ir Europos laisvosios prekybos asociacijos teisme veiklą reglamentuoja 2004 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 21 patvirtintų Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių VII skyrius.
Lietuvos Respublikos pozicijoms dėl Europos Sąjungos teisminėse institucijose svarstomų bylų, vadovaujantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių 131 punktu, atstovauja Nuolatinis atstovas. Nuolatinis atstovas ar jo įgalioti asmenys rengia ir Europos Sąjungos teisminėms institucijoms teikia procesinius dokumentus, dalyvauja Europos Sąjungos teismuose nagrinėjamų bylų žodinėje proceso dalyje. Nuolatinis atstovas, vykdydamas savo veiklą, vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų darbą reguliuojančiais teisės aktais.
Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos interesų atstovavimą aiškinant ir taikant Europos Sąjungos teisę Europos Sąjungos teisminėse institucijose, taip pat ginant Lietuvos Respublikos teisėtus interesus ir teises, Teisingumo ministerija:
• koordinuoja kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus, susijusius su Europos Sąjungos teismuose nagrinėjamomis bylomis,
• organizuoja Lietuvos Respublikos pozicijų dėl Europos Sąjungos teismuose nagrinėjamų bylų rengimą ir teikia jas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo uždavinys – užtikrinti Europos Sąjungos teisės laikymąsi, vienodai aiškinant ir taikant Sutartis. Savo jurisprudencija ši institucija prisideda prie Europos Sąjungos vertybių puoselėjimo ir vieningos Europos kūrimo. Kokybiškas, aiškus, veiksmingas ir skaidrus teisingumas – būtent taip Teisingumo Teismas siekia užtikrinti pasitikėjimą Europos integracija.
Įgyvendindamas šią užduotį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri Europos Sąjungos institucijų aktų teisėtumą, užtikrina, kad valstybės narės laikytųsi iš Sutarčių kylančių pareigų ir nacionalinių teismų prašymu aiškina Europos Sąjungos teisę.
Vadovaujantis Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėmis, Teisingumo ministerijai yra pavesta vykdyti šias Europos Sąjungos reikalų koordinavimo funkcijas:
- koordinuoti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo bei Europos Komisijos paklausimų ir ES teisės pažeidimo procedūrų procesus.
TEISININKO PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS NORINT UŽSIIMTI ADVOKATO PROFESINE VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE
Teisingumo ministerija vykdo Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių ir kitų fizinių asmenų, kuriems Europos Sąjungos teisės aktais suteikta įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisė, teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimą norint užsiimti advokato profesine veikla Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas turi teisę pateikti Teisingumo ministerijai ar Lietuvos Respublikos kontaktiniam centrui paraišką pripažinti jo profesinę kvalifikaciją norint užsiimti advokato profesine veikla Lietuvos Respublikoje (toliau – paraiška). Prie paraiškos turi būti pridėti šie dokumentai:
1. asmens pilietybę arba teisę naudotis Europos Sąjungos teisės aktų suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis įrodantis dokumentas;
2. valstybės narės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriuo suteiktas teisininko profesinis vardas;
3. teisės magistro diplomas arba įgytą teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) įrodantis diplomas;
4. pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai (jeigu dokumentuose nurodyta kita pavardė);
5. formalios kvalifikacijos įrodymų, įgytų trečiojoje šalyje, pripažinimo valstybėje narėje dokumentai (jeigu tokie yra);
6. dokumentas, įrodantis nepriekaištingą pareiškėjo reputaciją;
7. dokumentas, liudijantis, kad pareiškėjas neturi sveikatos sutrikimų, galinčių trukdyti tinkamai atlikti advokato pareigas;
8. kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo profesinę kvalifikaciją (jeigu tokie yra).
Dokumentai Teisingumo ministerijai turi būti pateikti lietuvių kalba. Trečiosiose valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Teisingumo ministerijai, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių nurodytus atvejus. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas asmens, išvertusio dokumentus, parašu. Dokumentai, nurodyti 6 ir 7 punktuose, turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jų pateikimo dienos.
Dokumentai gali būti pateikti asmeniškai, siųsti registruotu laišku arba elektroniniu būdu (paraiška turi būti pasirašyta saugiu elektroniniu parašu).
Pareiškėjui pristačius visus reikiamus dokumentus, Teisingumo ministerija organizuoja profesinio tinkamumo testą. Profesinio tinkamumo testas susideda iš civilinės teisės ir civilinio proceso teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės, administracinės teisės, darbo teisės, konstitucinės teisės, finansų ir mokesčių teisės, žmogaus teisių, tarptautinės viešosios teisės ir Europos Sąjungos teisės, ir advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų žinių patikrinimo.
Jeigu Profesinio tinkamumo testo komisijai pripažinus teisininko profesinę kvalifikaciją kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamo kalbos mokėjimo norint užsiimti advokato profesine veikla Lietuvos Respublikoje, profesinio tinkamumo testo komisija priima sprendimą dėl lietuvių kalbos mokėjimo tikrinimo.
Sprendimas dėl teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti advokato profesine veikla Lietuvos Respublikoje turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Teisingumo ministerijoje dienos.
Teisingumo ministerijos sprendimas ar vilkinimas jį priimti gali būti skundžiami Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo apeliacinei komisijai ir teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra yra nemokama.
Aktualūs teisės aktai:
Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas
Teisingumo ministerija formuoja politiką asmens duomenų apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios valstybės politikos įgyvendinimą.
Teisės aktus, reguliuojančius asmens duomenų apsaugą rasite čia.
