Dėl neatlygintinų bylinėjimosi išlaidų teisės į teismą pažeidimas nenustatytas

2024 m. vasario 13 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Jakutavičius prieš Lietuvą (Nr. 42180/19), kurioje pareiškėjas skundėsi, kad pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jam nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą gynybą, atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai teismai atsisakė atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje galiausiai buvo atsisakyta pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjas Saulius Jakutavičius administraciniuose teismuose sėkmingai nuginčijo jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant automobilį neblaiviam. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis buvo taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir atstovavimo teisinės išlaidos nebuvo atlyginamos. Kreipusis į administracinius teismus dėl turtinės žalos atlyginimo už neteisėtus valstybės veiksmus nepagrįstai patraukus pareiškėją atsakomybėn, nacionaliniai teismai pareiškėjo reikalavimą atmetė, motyvuodami tuo, kad šiuo atveju policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo funkcijas ir jų veiksmai nebuvo neteisėti, o tai yra būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas jau buvo nustatęs pažeidimą panašioje byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (Nr. 73579/17 ir 14620/18, 2020 m. vasario 18 d.), kurioje buvo konstatuotas teisės į teismą pažeidimas, kai pareiškėjams nebuvo atlygintos administracinio teisės pažeidimo byloje dėl darbo teisės pažeidimo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pabrėžiant, kad atsisakymas buvo grindžiami vien nacionalinių įstatymų aiškinimu, jog siekiant tokią teisę realizuoti turėjo būti įrodytas valstybės veiksmų neteisėtumas, visai neatsižvelgiant į šių bylinėjimosi išlaidų proporcingumą, lyginant su materialine nauda, kuri buvo gauta panaikinus pritaikytą atsakomybę. EŽTT konstatavo, kad, nevertinant to, ar nacionaliniai teismai pareiškėjų byloje tinkamai aiškino vidaus teisę, dėl atsiradusio neproporcingumo pareiškėjams teko individuali pernelyg didelė našta ir nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Nagrinėdamas Jakutavičiaus bylą, Europos Žmogaus Teisių Teismas visų pirma pažymėjo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas jau buvo pakeistas po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs individualų konstitucinį skundą, 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad nesant galimybės teismui, nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui, prieštaravo teisei kreiptis į teismą. Tuo pačiu EŽTT pažymėjo, kad vien tai, jog atitinkamas įstatymas vėliau buvo pakeistas, nesudaro pagrindo abejoti jo teisėtumu tuo metu, kai jis buvo taikomas pareiškėjo atžvilgiu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas priminė, kad teisė į teismą nėra absoliuti, tačiau apribojimai neturi pažeisti teisės esmės, be to, apribojimas nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei juo nesiekiama teisėto tikslo ir jei nėra pagrįsto proporcingumo santykio tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo.

EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę teisme nuginčyti jam pritaikytą atsakomybę, tačiau tai savaime neužtikrina visų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantijų, nes savo praktikoje jau yra nusprendęs, kad teisė į teismą ribojama, jei pareiškėjas įpareigojamas padengti didelę teismo išlaidų dalį arba atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, arba kai atsisakoma atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad su viešuoju interesu susiję finansiniai sumetimai kartais gali turėti įtakos valstybės politikai mažinti valstybės išlaidas ir sutiko, kad nagrinėjamu apribojimu buvo siekiama teisėto tikslo, atsižvelgdamas į Vyriausybės argumentą dėl finansinės naštos, kuri valstybei tektų dėl pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas administracinių teisės pažeidimų bylose.

EŽTT nurodė, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamos bylos aplinkybėmis buvo neproporcingai apribota pareiškėjo teisė į teismą, svarbūs kriterijai yra šie: svarba to, dėl ko bylinėjamasi, atitinkamos teisės ir procedūros sudėtingumas ir pareiškėjo asmeninė padėtis. EŽTT buvo linkęs sutikti, kad bylos baigtis buvo pakankamai svarbi pareiškėjui, nes buvo ginčijama 579 Eur bauda ir teisės vairuoti 2 metus atėmimas, tačiau EŽTT nemanė, kad procesas buvo sudėtingas, nes buvo susijęs iš esmės su vieninteliu klausimu – ar buvo pakankamai įtikinamai įrodyta, kad pareiškėjas vairavo neblaivus. Policijos pareigūnai atsižvelgė į alkotesterio parodymus, pareiškėjas rėmėsi kraujo tyrimu, o teismai turėjo nuspręsti, kuriam įrodymui skirti didesnę reikšmę. EŽTT taip pat pažymėjo, kad ir pareiškėjas neteigė, kad jo gynybai reikėjo konkrečioje srityje besispecializuojančio advokato pagalbos, taip pat buvo pažymėta, jog nei vidaus teismuose, nei procese Strasbūro teisme pareiškėjas netvirtino, kad dėl finansinės padėties jis patyrė neproporcingą naštą dėl patirtų 1502 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė atlygis advokatui ir DNR ekspertizės kaštai. Be to, atsižvelgus į tai, kad administracinio pažeidimo byloje pareiškėjui grėsė ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti 2 metus atėmimas, EŽTT manė, kad skirtingai nei byloje Černius ir Rinkevičius, kurioje pareiškėjams skirtos baudos buvo gerokai mažesnės nei bylinėjimosi išlaidos, negalima teigti, kad dėl atsisakymo atlyginti teisinio atstovavimo išlaidas, bylinėjimasis buvo beprasmiškas arba kad pareiškėjas atsidūrė blogesnėje padėtyje nei prieš kreipimąsi į teismą. Galiausiai, atsižvelgęs į tai, kad bylai reikšmingu metu teisinio atstovavimo išlaidų atlyginimas priklausė nuo valstybės institucijų veiksmų teisėtumo, EŽTT nusprendė, kad vidaus teismų vertinimas šiuo požiūriu nebuvo akivaizdžiai klaidingas ar savavališkas, nes dėl pakankamai neįprastų aplinkybių policijos sprendimas nubausti pareiškėją buvo priimtas didžiąja dalimi dėl jo paties elgesio (pagal bylos aplinkybes, kai pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, prieš patikrinimą alkotesteriu, pareiškėjo teigimu, jis įsipurškė į burną kvepalų, nes pusryčiaudamas buvo išgėręs degtinės, buvo nustatytas 1,9 promilės girtumo laipsnis, vėliau pareiškėjui savo iniciatyva atlikus kraujo tyrimą nustatyta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta), o vėlesni pareiškėjo neblaivumo įrodymai nelėmė policijos veiksmų neteisėtumo įvykio metu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to, jog pareiškėjas turėjo padengti savo bylinėjimosi išlaidas administracinio teisės pažeidimo procese, jo teisė kreiptis į teismą buvo suvaržyta tiek, kad būtų buvusi pažeista pati teisės esmė.

Teisėjas nuo Lietuvos Egidijus Kūris šioje byloje pateikė atskirąją nuomonę, kurioje pažymėjo, kad pritaria sprendimui dėl bylos baigties, tačiau pateikė pastabų EŽTT sprendimo argumentacijai.

Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. jau yra numatyta teisinio atstovavimo išlaidų kompensavimo galimybė ir administracinių nusižengimų bylose. Pakeistus Administracinių nusižengimų kodeksą, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo teiseną asmens atžvilgiu nutraukus, kai nustatoma, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės ar savivaldybės lėšų.

EŽTT sprendimas byloje Jakutavičius prieš Lietuvą (anglų kalba)