EŽTT atmetė skundus dėl suėmimo trukmės dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo

2024 m. rugsėjo 17 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) priėmė nutarimą dėl peticijos nepriimtinumo byloje Borisovas prieš Lietuvą (Nr. 10495/21), kurioje pareiškėjas, remdamasis teisę į laisvę ir saugumą numatančio Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi, skundėsi dėl pernelyg ilgos suėmimo trukmės.

Pareiškėjas buvo sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d., įtariant jį didelio kiekio narkotikų kontrabanda, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais. Pareiškėjo suėmimas buvo nuolat tęsiamas, nes teismas įžvelgė esant šios kardomosios priemonės taikymo pagrindus, taip pat motyvuojant tuo, jog baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga. 2021 m. gegužės 3 d. pareiškėjo suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Vertindamas Lietuvos pateiktą prieštaravimą dėl vidaus priemonių nepanaudojimo, nes pareiškėjas nesikreipė į Lietuvos teismus dėl žalos atlyginimo dėl per ilgos suėmimo trukmės, EŽTT nurodė, kad besitęsiančio laisvės apribojimo atveju teisinė gynybos priemonė turi užtikrinti galimybę asmeniui išeiti į laisvę. Pasibaigus suėmimui ir žalos atlyginimo reikalavimas, jei jį nagrinėjant pripažįstamas pažeidimas ir priteisiama kompensacija, iš esmės būtų tinkama priemonė, jei jos veiksmingumas įtikinamai įrodytas praktikoje.

EŽTT pažymėjo, kad savo praktikoje jau buvo pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis numato galimybę gauti kompensaciją už per ilgą suėmimą. EŽTT neįtikino pareiškėjo argumentai, kad toks procesas gali ilgai trukti, todėl šios kompensacinės priemonės nereikia panaudoti.

Nors vidaus teisinės gynybos priemonių panaudojimo priimtinumo kriterijus vertinamas, atsižvelgiant į peticijos pateikimo metu esamas veiksmingas priemones, tačiau šiai taisyklei yra taikomos išimtys, kurios gali būti pateisinamos konkrečios bylos aplinkybėmis. Nors peticija buvo pateikta, kai pareiškėjas dar buvo suimtas, tačiau jau po kelių mėnesių, kol dar nebuvo išspręstas peticijos priimtinumo klausimas, suėmimas buvo pakeistas į namų areštą, todėl EŽTT manymu, šios bylos aplinkybėmis irgi turėtų būti taikytina išimtis ir pareiškėjas privalėjo pasinaudoti veiksminga kompensacine priemone.

Peticija buvo atmesta kaip nepriimtina dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo, nes neatsižvelgdamas į EŽTT subsidiarų vaidmenį, pareiškėjas siekė, kad EŽTT išnagrinėtų klausimą, dėl kurio nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti nacionaliniams teismams ir taip ištaisyti galimą jo teisių pagal Konvencijos 5 straipsnį pažeidimą.