EŽTT nagrinės bendrovės UAB „IKI Lietuva“ skundą dėl teisės kreiptis į teismą bei privatumo pažeidimo

Europos Žmogaus Teisių Teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją UAB IKI Lietuva“ prieš Lietuvą (peticijos Nr. 38209/23), kurioje pareiškėja bendrovė, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalimi ir 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), skundžiasi, kad administraciniai teismai atsisakė įtraukti ją į bylą, o tai užkirto jai kelią ginčyti 2023 m. balandžio 13 d. teismo nutartį, leidusią Konkurencijos tarybai atlikti kratą ir paimti didelį kiekį komerciškai jautrios informacijos bei darbuotojų asmens duomenų. Todėl, nesant ex postfacto teisminės peržiūros, pareiškėjai bendrovei buvo atimta galimybė ginti savo teises. 

Šioje byloje 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas leido Konkurencijos tarybai atlikti kratą pareiškėjos bendrovės būstinėje, kurios metu Konkurencijos tarybos pareigūnai paėmė elektroninius dokumentus, el. laiškus ir darbuotojų žinutes iš bendrovės kompiuterių. 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad pareiškėja nebuvo administracinės bylos šalis ir todėl negalėjo susipažinti su tos bylos medžiaga. Lietuvos administraciniai teismai taip pat atsisakė atnaujinti administracinę bylą ir įtraukti bendrovę trečiąją šalimi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas spręs, ar pareiškėjos bendrovės teisės ginčyti teismo sprendimą, kuriuo buvo atlikta krata, atėmimas ir pareiškėjos bendrovės negalėjimas susipažinti su administracinės bylos medžiaga prilygo jos teisių pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pažeidimui. Taip pat Teismas vertins, ar buvo ribojama pareiškėjos teisė į privataus gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies požiūriu, atliekant kratą ir paimant didelį kiekį bendrovės komerciškai jautrios informacijos ir jos darbuotojų asmens duomenų. Jeigu taip, Europos Žmogaus Teisių Teismas spręs, ar šios teisės ribojimas atitiko Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus: ar ribojimo galimybė buvo „nustatyta įstatymu“, ar ribojimu buvo siekiama vieno ar kelių teisėtų tikslų, nustatytų 8 straipsnio 2 dalyje ir ar jis buvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“.