EŽTT nustatė konvencijos pažeidimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civiliniame procese

2024 m. lapkričio 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (Nr. 54171/21), kuriame konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas civiliniame procese apribojo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą ir pažeidė Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja kreipėsi į nacionalinį teismą su ieškiniu atsakovams Namo savininkų bendrijai ir Bendrijos valdybos nariams dėl Bendrijos valdybos nutarimo ir visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriais buvo patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų aprašas. Pareiškėjos teigimu, į šį aprašą be jokio teisinio pagrindo buvo įtraukta jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti patalpa, todėl ji prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia atitinkamą visuotinio susirinkimo sprendimo dalį; ir 2) pripažinti negaliojančia atitinkamą valdybos patvirtinto aprašo dalį.

Aukščiausiasis Teismas galutiniu sprendimu pareiškėjos ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia Namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimo dėl Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo dalį dėl atitinkamos patalpos pripažinimo bendrojo naudojimo patalpa, tačiau atmetė pareiškėjos argumentus dėl valdybos įgaliojimų viršijimo kaip nepagrįstus ir pripažino, kad visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nepatvirtintas Bendrijos valdybos sudarytas aprašas neturi teisinės galios. Kadangi buvo tenkinta 50 procentų pareiškėjos ieškinio reikalavimų Bendrijos atžvilgiu, Aukščiausiojo Teismo sprendimu pareiškėja turėjo teisę į 50 procentų teisinių išlaidų atlyginimą bei privalėjo atlyginti atsakovei ir trečiajam asmeniui 50 procentų patirtų teisinių išlaidų, o Bendrijos valdybos nariams – visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jų atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai. Dėl to pareiškėjai buvo atlyginta 950 eurų iš 1900 eurų, kuriuos ji sumokėjo advokatui, o atsakovams ir trečiajam asmeniui ji turėjo sumokėti 2806 eurus.

Visų pirma EŽTT pastebėjo, kad pareiškėjos ieškinio dalis dėl valdybos narių įgaliojimų viršijimo buvo atmesta nacionalinių teismų nustačius, kad Bendrojo naudojimo objektų aprašas įgijo teisinę galią tik po to, kai buvo patvirtintas visuotiniame susirinkime. Abejonės dėl to, ar atskiri valdybos nariai buvo tinkami atsakovai, buvo išreikštos dar ankstyvoje proceso stadijoje, tačiau pareiškėja, kuriai atstovavo advokatas, nepatikslino savo ieškinio šioje dalyje. Atsižvelgdamas į nacionalinių teismų argumentus šiuo klausimu, Teismas pripažino, kad pareiškėjos ieškinys atskiriems valdybos nariams buvo nepagrįstas ir tai, kad pareiškėja buvo įpareigota atlyginti visas šias išlaidas, Teismo vertinimu, nėra neproporcingas jos teisės kreiptis į teismą apribojimas.

Spręsdamas dėl likusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo, Teismas pažymėjo, kad pareiškėja sėkmingai įrodė, jog patvirtindama Bendrojo naudojimo objektų aprašą, į kurį buvo įtraukta jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti patalpa, Namo savininkų bendrija pažeidė jos nuosavybės teises. Nors Aukščiausiasis Teismas panaikino atitinkamą Bendrijos visuotinio narių susirinkimo priimto sprendimo dalį, bet ne atitinkamą Bendrijos valdybos sudaryto aprašo dalį, tai padarė ne dėl to, kad nagrinėjamas aprašas nebuvo susijęs su pareiškėjos nuosavybės teisėmis, o todėl, kad teismas jį laikė dokumentu, nesukeliančių teisinių pasekmių.

Teismas priminė, kad jo vaidmuo nėra nustatyti, kaip bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos konkrečioje byloje, tačiau teisė kreiptis į teismą nebūtų veiksminga, jei šios išlaidos būtų paskirstytos mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kiek pareiškėjos ieškinys buvo „kiekybiškai patenkintas“. Teismas atkreipė dėmesį, kad nacionalinė teisė suteikė teismams pakankamai lankstumo sprendžiant, kaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismo teigimu, šioje byloje Aukščiausiasis Teismas sprendimą priėmė mechaniškai – nenurodė jokių motyvų, susijusių su pareiškėjos procesiniu elgesiu, Namo savininkų bendrijos patirtomis išlaidomis ar kitais svarbiais aspektais. Šiuo atžvilgiu Teismas pakartojo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis be kita ko įpareigoja teismus pagrįsti savo sprendimus.

Teismo vertinimu, nėra proporcinga tai, kad pareiškėja buvo įpareigota atlyginti Bendrijai, trečiajam asmeniui ir valstybei išlaidas, kurios buvo daugiau nei dvigubai didesnės už jai atlygintas išlaidas, nors ir buvo įrodyta, jog Namo savininkų bendrija pažeidė pareiškėjos nuosavybės teises. Todėl Teismas konstatavo, kad Aukščiausiojo Teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apribojo pareiškėjos teisę kreiptis į teismą.

EŽTT pareiškėjai priteisė 8 500 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Teismo sprendimas byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (anglų kalba)

https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-237956