EŽTT peticiją dėl baudos, skirtos už vietinės reikšmės kelio suarimą, pripažino nepriimtina

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Buja prieš Lietuvą(Nr. 17124/22), kuriuo pripažino peticiją nepriimtina.

Pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalimi, skundėsi, kad jam skirta bauda už kelio suarimą, kuris nebuvo tinkamai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, yra nepagrįsta.

Bylos duomenimis 2020 m. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) specialistai atliko žemės naudojimo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas suarė jame anksčiau buvusį bendro naudojimo kelią ir jo vietoje pasėjo grūdus. Už administracinį teisės pažeidimą – neteisėtą žemės užėmimą ar naudojimą jam skirta 450 eurų bauda. Pareiškėjas nesutiko su paskirta bauda. Jis teigė, kad susipažino su savininkų pateiktu sklypo planu, Registrų centro ir NŽT interneto svetainėse esančiais duomenimis, Trakų rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo specialiuoju planu, 2009 m. NŽT parengtu Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės Trakų rajono savivaldybės Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiu, tačiau nė viename iš tų dokumentų toks kelias nebuvo pažymėtas. Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus administraciniai teismai atmetė. Jie nustatė, kad aptariamas kelias buvo pažymėtas 2000 ir 2004 metais Vilniaus apskrities viršininko įsakymais patvirtintuose Grendavės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, kurie buvo prieinami internete, todėl pareiškėjas apie tai turėjo žinoti. Nors pareiškėjas įrodinėjo, kad vėlesniuose Grendavės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose, papildytuose 2006 ir 2008 metais, kelio nebeliko, teismai konstatavo, kad tie vėlesni planai neturėjo įtakos senesnių planų galiojimui. Jie taip pat nurodė, kad nėra reikalavimo vietinės reikšmės kelią registruoti viešuosiuose registruose. Nepaisant to, teismai pareiškėjui skirtos baudos dydį sumažino iki 350 eurų.

Pareiškėjas EŽTT skundėsi, kad jis susipažino su naujausiais ir prieinamiausiais dokumentais ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad nebuvo jokių kliūčių suarti atitinkamą sklypo dalį. Todėl baudos skyrimas jam prieštarauja teisinio tikrumo principui.

EŽTT pareiškėjo skundą nagrinėjo pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį (Nuosavybės apsauga) ir sprendė, ar kišimasis į nuosavybę buvo teisėtas, visų pirma, ar pareiškėjas galėjo numatyti, kad ardamas kelią jis padarė administracinį teisės pažeidimą – neteisėtą žemės užėmimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to jam teks sumokėti baudą.

Šioje byloje EŽTT pažymėjo, kad nacionaliniai teismai nustatė, jog į pareiškėjo naudojamą žemės sklypą įsiterpia bendro naudojimo kelias – valstybei priklausanti žemės juosta, kurios plotas nebuvo pareiškėjo naudojamo sklypo dalis. Be to, teismai atsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl tariamų įvairių teritorijų planavimo dokumentų neatitikimų, ypač konstatuodami, kad naujesni Grendavės žemėtvarkos plano variantai buvo atskiri planavimo dokumentai ir neturėjo įtakos senesnių planų galiojimui. Be to, EŽTT atsižvelgė į nacionalinių teismų išvadas, kad pareiškėjas, būdamas ūkininkas, turėjo reikiamų žinių, kad gautų atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus ir suprastų juose naudojamus specialiuosius simbolius.

EŽTT konstatavo, kad ginčijamas trukdymas naudotis nuosavybe turėjo teisinį pagrindą, atitinkantį Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimus. Be to, EŽTT padarė išvadą, kad iš turimų oficialių dokumentų pareiškėjas turėjo suprasti, kad per jo naudojamą žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, todėl bauda, kurią jis gavo už šio kelio suarimą, buvo teisėta Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme.