EŽTT peticiją dėl suimtojo teisės į kontaktinius pasimatymus su sutuoktine pripažino nepriimtina

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Velečka ir Bui-Velečkienė prieš Lietuvą (Nr. 29790/20), kuriuo pripažino peticiją nepriimtina.

Peticijoje pareiškėjai, remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą), skundėsi dėl atsisakymo jiems skirti kontaktinius pasimatymus laisvės atėmimo įstaigoje. EŽTT be kita ko kėlė klausimą, ar nacionalinės valdžios institucijos tinkamai pagrindė tai, kad pirmasis pareiškėjas galėjo turėti neribotą skaičių kontaktinių pasimatymų su artimaisiais, bet ne su antrąja pareiškėja.

Bylos duomenimis, pareiškėjai buvo vyras ir žmona. Pirmasis pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tapo įtariamuoju naujame ikiteisminiame tyrime dėl kelių nusikaltimų, įvykdytų organizuotoje grupėje. Paskyrus kardomąjį kalinimą, pareiškėjams buvo skirti trys kontaktiniai pasimatymai. Jų prašymas dėl neriboto tokių pasimatymų skaičiaus buvo atmestas remiantis tuo, kad tai galėjo trukdyti tyrimui. Vėliau jiems buvo leista turėti neribotą skaičių nekontaktinių pasimatymų. Per tą patį laikotarpį prokuroras leido pirmajam pareiškėjui turėti neribotą skaičių kontaktinių pasimatymų su jo motina ir trimis pareiškėjo vaikais, iš kurių du buvo pilnamečiai. 

Šioje byloje EŽTT pripažino, kad atsisakydamos suteikti pareiškėjams neribotus kontaktinius pasimatymus laisvės atėmimo įstaigoje, valdžios institucijos apribojo jų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau EŽTT konstatavo, kad toks apribojimas turėjo teisinį pagrindą, be to, ši priemonė buvo taikoma siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, o tai yra teisėtas tikslas pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Vertindamas pareiškėjų teisės į pasimatymus ribojimo pagrįstumą ir proporcingumą, EŽTT pastebėjo, kad paskyrus kardomąjį kalinimą pirmajam pareiškėjui, prokuroras tenkino jo prašymą dėl kontaktinių pasimatymų su motina ir vaikais, be to, tiek prokurorai, tiek nacionaliniai teismai pabrėžė vaikų interesus kaip veiksnį, pateisinantį tokių pasimatymų poreikį. Pirmojo pareiškėjo tardymo izoliatoriuje gautų pasimatymų sąrašas rodo, kad per visą sulaikymo laikotarpį jis turėjo trisdešimt vieną minėtų šeimos narių pasimatymą, o tai sumažino jo patiriamą atskirties jausmą.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad tiek prokurorai, tiek nacionaliniai teismai vertino ir pagrindė pareiškėjų teisės į pasimatymus ribojimų proporcingumą, pabrėždami poreikį užkirsti kelią pirmajam pareiškėjui trukdyti ikiteisminiam tyrimui, atsižvelgiant į įtariamų nusikaltimų pobūdį ir sudėtingumą, pirmojo pareiškėjo teistumą ir naudojamus konspiracinius metodus, kuriais bendravo nusikalstamo susivienijimo nariai. Nepaisant to, praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo kardomojo kalinimo pradžios, siekiant padėti pirmajam pareiškėjui palaikyti ryšį su antrąja pareiškėja, prokuroras reguliariai leisdavo pareiškėjams trumpus nekontaktinius pasimatymus, dalyvaujant laisvės atėmimo įstaigos atstovui. Be to, praėjus devyniems kardomojo kalinimo mėnesiams, be neriboto skaičiaus trumpų pasimatymų prokuroras pareiškėjams leido reguliarius ilgalaikius pasimatymus. Taigi, pareiškėjų teisės į pasimatymus ribojimas nebuvo taikomas bendrai; kas kartą prokuroras vertino jo pagrįstumą ir reagavo į besikeičiančias bylos aplinkybes.

EŽTT konstatavo, kad valdžios institucijos pateikė tinkamas ir pakankamas priežastis, dėl kurių buvo apribota pareiškėjų teisė į pasimatymus, ir užtikrino teisingą pusiausvyrą tarp poreikių, kylančių iš teisėto tikslo, ir pareiškėjų teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.