EŽTT pripažino nepriimtina peticiją dėl baudžiamojo proceso metu pareiškėjui taikytų judėjimo laisvės apribojimų, įskaitant draudimą išvykti iš Lietuvos
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Nasyrov prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41738/19) vienbalsiai nusprendė, kad peticija nepriimtina.
Pažymėtina, kad pareiškėjas Rinat Nasyrov pateikė peticiją, remdamasis Konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsniu (judėjimo laisvė), kurioje skundėsi dėl to, kad valdžios institucijos nepagrįstai neleido jam išvykti iš Lietuvos baudžiamojo proceso, kuriame jis buvo įtariamas prekyba poveikiu siekiant gauti Lietuvos daugkartinę vizą, metu.
Pareiškėjas, Rusijos pilietis, buvo įtariamas siūlęs kyšį, kad per tarpininkus gautų vizą. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, jam buvo taikomos įvairios judėjimo apribojimo priemonės, įskaitant paso paėmimą ir įsipareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos Lietuvoje. Pareiškėjas ginčijo šias priemones, teigdamas, kad jos trukdo jo verslo interesams Rusijoje.
EŽTT vertino, ar šie apribojimai nepažeidžia pareiškėjo teisės į judėjimo laisvę pagal Ketvirtojo protokolo 2 straipsnį. Teismas nustatė, kad nors priemonėmis buvo apribotos pareiškėjo teisės, jomis buvo siekiama teisėto tikslo – užtikrinti jo galimybę dalyvauti teismo procese ir palaikyti viešąją tvarką. Teismas taip pat pažymėjo, kad apribojimus ne kartą peržiūrėjo ir vėl taikė teismas, užtikrindamas procesines garantijas.
Nors pareiškėjui taikyti judėjimo apribojimai išvykti iš Lietuvos truko maždaug šešis mėnesius, Teismas nusprendė, kad jie buvo proporcingi atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įskaitant nusikalstamos veikos sunkumą ir tai, kad pareiškėjas neturėjo tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje. Valdžios institucijos panaikino apribojimus, kai tik laikė juos nebereikalingais tinkamam teisingumo vykdymui užtikrinti, nepaisant to, kad baudžiamasis procesas tebevyko.
Galiausiai EŽTT padarė išvadą, kad Lietuvos valdžios institucijos užtikrino teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso dėl tinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir pareiškėjo asmeninio intereso laisvai judėti. Todėl peticija buvo pripažinta nepriimtina kaip akivaizdžiai nepagrįsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies (a) punktą ir 4 dalį.