EŽTT vertins Lietuvos ūkininko peticiją dėl nuostolių, patirtų dėl Via Baltica magistralės tiesimo

Europos Žmogaus Teisių Teismas perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Valenta prieš Lietuvą (peticijos Nr. 38781/23), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsniu (nuosavybės apsauga), skundžiasi dėlvaldžios institucijų atsisakymo atlyginti jo, kaip ūkininko, patirtus nuostolius, įskaitant nepriteistą kompensaciją už avių gabenimo išlaidas.

Pareiškėjas yra ūkininkas, jis augina ir veisia avis (165 avys), bites, ir nuo 2007 metų užsiima ekologiniu ūkininkavimu. 2013 m. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Via Baltica magistralei Lietuvoje suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. 2019 metais Vyriausybė patvirtino Via Baltica magistralės tiesimo planą ir, remdamasi Žemės reformos įstatymu, pradėjo nusavinti žemę jos tiesimui. Dėl to buvo nusavinti keli pareiškėjui ir jo žmonai priklausantys žemės sklypai, kuriuose pareiškėjas vertėsi avininkyste. Pareiškėjui buvo išmokėta piniginė kompensacija už nusavintą žemę.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinius teismus, motyvuodamas tuo, kad jo likę žemės sklypai buvo atskirti magistrale, dėl ko avys negalėjo persikelti iš vieno sklypo į kitą, nekertant naujai nutiestos magistralės, kuri buvo aptverta apsauginėmis tvoromis. Pareiškėjas pabrėžė, kad magistralė tapo neįveikiama kliūtimi gyvuliams ganyti. Todėl pareiškėjas prašė priteisti 17 787 eurų piniginę kompensaciją už gyvulių vežimo transporto priemonę ir 14 794 eurų išlaidas už šios transporto priemonės eksploatavimą ateinančius 29 metus, iki jis sulauks pensinio amžiaus.

2021 m. lapkričio 25 d. apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas gavo sąžiningą atlyginimą už žemės nusavinimą, be to, turėjo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir, kaip ūkininkas, pasirinkti kitą veiklą. Taip pat buvo neaišku, ar pareiškėjas būtų galėjęs vykdyti ūkininkavimo veiklą iki pensinio amžiaus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. galutine nutartimi paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas spręs, ar pareiškėjui buvo leista netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Taip pat spręs, ar iš pareiškėjo nuosavybė buvo atimta ginant viešąjį interesą ir laikantis įstatyme numatytų sąlygų, kaip apibrėžta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje, ypač, ar šis atėmimas sukėlė pernelyg didelę individualią naštą dėl valdžios institucijų sprendimo nekompensuoti pareiškėjui nuostolių, kuriuos jis patyrė kaip ūkininkas.