Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino S.F. skundus prieš Lietuvą nepriimtinais

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo paskelbė S. F., atstovaujamo Stanislovo Tomo, skundus prieš Lietuvą (pranešimo Nr. 3844/2020) nepriimtinais.

Šioje byloje S.F. iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio stoties vagonų tikrintojo remontininko pareigų atleistas 2015 m. dėl lokalinio teisės akto – geležinkelio stoties veiklos technologijos daugkartinio pažeidimo (atlikęs traukinio patikrinimą žurnale nepasirašydavo ir patikrinimo rezultatų tinkamai neįformindavo, įrašydamas „atsakomybės neprisiimu“). Skundo autoriaus byloje Lietuvos teismai padarė išvadą, kad darbdavys pagrįstai atleido S.F. iš darbo. S.F. nepagrindė nei Technologijos reikalavimų, nei darbdavio nurodymų jų laikytis neteisėtumo. Buvo trikdomas stoties darbo ritmas, tie patys darbai buvo atliekami du kartus, kas galėjo turėti įtakos ir traukinių išvykimo laikui, todėl padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Nacionaliniai teismai priėjo išvadą, kad S.F. dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ir administracijos kritika neturėjo įtakos S.F. nubaudimui.

Remdamasis Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – Paktas) 19 straipsniu (teisė nekliudomai laikytis savo įsitikinimų), S.F. teigė, kad buvo nubaustas dėl savo įsitikinimų, kad traukinių tikrinimo procesas nebuvo tinkamas, o pagal Pakto 22 straipsnį (teisė laisvai jungtis į asociacijas) S.F. skundėsi, kad nacionaliniai teismai neišnagrinėjo jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ir jo kritikos įtakos nubaudimui.

Dėl S.F. skundo pagal Pakto 19 straipsnį, Komitetas pažymėjo, kad S.F. nepagrindė savo tikslo įrašant „atsakomybės neprisiimu“. S.F. teigė, kad negalėjo atsakyti už traukinių sąstatus, kurie išvyksta pasibaigus jo pamainai, nes jam atlikus patikrinimą prieš traukiniams išvykstant gali būti padaryta žala ir S.F. būtų apkaltintas netinkamu patikrinimu. Šiuo požiūriu Komitetas pažymėjo, kad S.F. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų tikrintoju-remontininku pradėjo dirbti 1995 m. ir S.F. neteigė, kad per tuos du darbo dešimtmečius būtų susidūręs su kokia nors padaryta žala ar melagingais kaltinimais. S.F. taip pat nenurodė, kad išreiškė savo susirūpinimą darbdaviui prieš priimdamas sprendimą pateikti ginčijamus pareiškimus ir nepatvirtinti savo patikrinimų. Vagonų ir traukinių sąstatų techninė priežiūra ir remontas buvo pagrindinė S.F. pareiga. S.F. nepagrindė teiginio, kad be jokio pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo įrašydamas „atsakomybės neprisiimu“ ir nevykdymas pagrindinių darbo pareigų, išreiškė nuomonę, kuri turėjo apsaugoti jį nuo atleidimo iš darbo.

Dėl S.F. skundo pagal Pakto 22 straipsnį, Komitetas pažymėjo, kad S.F. atleidimas iš darbo buvo tiesiogiai susijęs su jo atsisakymu atlikti esminę jo darbo pareigą. Komitetas pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, kad S.F. atleidimas įvyko dėl jo vaidmens ar veiklos profesinėje sąjungoje. Komitetas konstatavo, kad S.F. taip pat nepateikė duomenų, kad drausminės nuobaudos skyrimo proceso metu jis būtų susidūręs su savivale ar šališkumu, kuris galėjo atsirasti dėl jo vaidmens profesinėje sąjungoje. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės atsakovės informaciją, kad S.F. buvo skirtos šešios drausminės nuobaudos AB „Lietuvos geležinkeliai“ prieš jam pradedant veiklą profesinėje sąjungoje 2011 m.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas byloje S. F. prieš Lietuvą (pranešimo Nr. 3844/2020) (anglų kalba).