Komunikuotos dvi bylos dėl ikiteisminio tyrimo duomenų perdavimo tretiesiems asmenims

Europos Žmogaus Teisių Teismas perdavė Lietuvos Respublikai dvi peticijas Janukonis prieš Lietuvą (Nr. 7751/22) ir Samuolis prieš Lietuvą (Nr. 27144/22), kuriose pareiškėjai, remdamiesi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, skundžiasi dėl teisių į privatų gyvenimą ir korespondencijos neliečiamumą pažeidimo, Generalinei prokuratūrai leidus tretiesiems asmenims susipažinti ir panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis arbitražo procesuose ir civilinėje byloje, o taip pat dėl veiksmingų teisinės gynybos priemonių Konvencijos 13 straipsnio prasme nuo tokių pažeidimų neužtikrinimo.

Pagal bylos duomenis 2002-2003 m. pirmojo pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės, kurių metu buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, įskaitant ir su antruoju pareiškėju. 2004 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš pirmąjį pareiškėją ir kitus asmenis dėl didelės vertės turto įsigijimo apgaule, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, papirkimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų. Prie tyrimo medžiagos buvo pridėtos ir išslaptintos minėtos telefoninių pokalbių išklotinės. Ikiteisminis tyrimas 2004 m. spalį prieš A. Janukonį dėl Seimo narių papirkimo buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, be kita ko dėl to, kad informacija, gauta telefoninių pokalbių pasiklausymo metu, buvo nepakankamai informatyvi, nekonkreti. 2009 m. gruodį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir likusioje dalyje, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytos inkriminuotos nusikalstamos veikos.

2018 m. ir 2020 m. Generalinė prokuratūra perdavė ikiteisminio tyrimo bylas (daugiau nei 118 tomų) ir leido panaudoti duomenis advokatų kontorai, atstovavusiai Lietuvos Respubliką ir Vilniaus miesto savivaldybę tarptautinių arbitražų nagrinėjamuose ginčuose, o vėliau ir civiliniame procese Lietuvos teismuose. Leidimas panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis suteiktas, įvertinus tai, kad tyrimai buvo jau senai nutraukti, o surinkta medžiaga buvo būtina, siekiant atstovauti valstybės ir savivaldybės interesams ir kartu apsaugoti viešąjį interesą.

Pareiškėjų pastangos, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga apie jų privatų gyvenimą būtų atsiimta iš trečiųjų asmenų ir sunaikinta buvo nesėkmingos. Prokuratūra tokių prašymų netenkino, administraciniai teismai ir apygardos teismo pirmininkas nusprendė, kad atitinkami skundai jiems nėra teismingi, o ikiteisminio tyrimo teisėjai skundus atmetė.

Pareiškėjai Europos Žmogaus Teisių Teismui skundžiasi, kad beveik 20 metų teisėsaugos institucijos saugo duomenis apie jų privatų gyvenimą, net ir nutraukus ikiteisminį tyrimą ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams jie nėra sunaikinti ir netgi buvo perduoti tretiesiems asmenims. Pareiškėjų teigimu, toks įsikišimas į jų privatų gyvenimą neturi tinkamo teisinio pagrindo, nes nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su institucijų pareiga apsaugoti duomenis, gautus vykdant slaptus tyrimo metodus, sunaikinti su privačiu gyvenimu susijusius duomenis, panaudoti ikiteisminio tyrimo duomenis kitais nei baudžiamųjų tyrimų tikslais suteikia teisėsaugos institucijoms neribotą diskreciją ir yra taikomos savavališkai. Be to, pareiškėjai skundžiasi, kad neturėjo veiksmingos priemonės savo teisėms apginti, nes prokurorai atmetė skundus, o teismai veiksmingai neišnagrinėjo nusiskundimų esmės.

Šiose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas vertins, ar buvo pažeista pareiškėjų teisė į privataus gyvenimo gerbimą ar korespondencijos slaptumą pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl to, kad buvo saugomi ir perduodami tretiesiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, ar tokį ribojimą galima pateisinti Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies požiūriu, o būtent, ar jis buvo nustatytas įstatymo ir buvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat vertins, ar pareiškėjai galėjo pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone dėl savo skundų pagal Konvencijos 8 straipsnį, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 13 straipsnį.