Speciali komisija, sudaryta dėl galimų pažeidimų Kalėjimų tarnyboje, įvertino Kalėjimų tarnybos direktoriaus atsakomybę
Teisingumo ministerija yra gavusi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kreipimusis dėl galimų sistemingų Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės neteisėtų ir neskaidrių valdymo, administravimo, finansinių-ūkinių sprendimų, galimo neracionalaus finansinių asignavimų panaudojimo, taip pat dėl galimų korupcijos apraiškų. Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta surinkti, patikslinti ir įvertinti informaciją dėl įvairių visuomenės grupių gautų pranešimų ir nusiskundimų, susijusių su Tarnybos veiklos organizavimu.
Taip pat, vadovaujantis Teisingumo ministerijos vidaus audito metu nustatytais galimais teisės aktų pažeidimais organizuojant išorinės inventorizacijos paslaugų pirkimą, neefektyviai organizuojant įstaigos veiklą, neracionaliai ir netaupiai panaudojant lėšas, teisingumo ministro įsakymu buvo sudaryta speciali komisija, kuriai pavesta atlikti Kalėjimų tarnybos direktoriaus tarnybinį patikrinimą.
Speciali komisija baigė vieną iš tyrimų dėl Kalėjimų tarnybos direktoriaus atsakomybės ir pateikė teisingumo ministrui išvadą, kurioje Komisija nustatė:
1) Tarnybos direktorius, patvirtindamas pirkimo paraišką ir priėmęs sprendimą pavesti Kauno kalėjimo inventorizaciją atlikti išoriniam paslaugų teikėjui ir prieš tai inicijavęs šių paslaugų įsigijimą viešųjų pirkimų būdu, tyčia viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, taip pat neužtikrino, kad Tarnybos lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai, dėl to Tarnyba patyrė 35634,50 Eur turtinę žalą.
2) Tarnybos direktorius, būdamas atsakingas už vadovavimą Tarnybai, vidaus kontrolės Tarnyboje sukūrimą ir įgyvendinimą, neužtikrino efektyvios ir veiksmingos vidaus kontrolės sistemos Tarnyboje sukūrimo, kuri būtų užtikrinusi vykdyto viešojo pirkimo skaidrumą, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, efektyvią viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir derinimo Tarnyboje kontrolę.
Teisingumo ministras, susipažinęs su Komisijos išvada ir ją įvertinęs, priėmė sprendimą patvirtinti Komisijos išvadą. Artimiausiu metu teisingumo ministras pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikimą dėl Tarnybos direktoriaus patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
Atliekant tarnybinį patikrinimą Komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
Komisija konstatavo, kad Tarnyboje nebuvo užtikrintas skaidrus ir sąžiningas viešojo pirkimo planavimo ir vykdymo procesas, sukūręs sąlygas viešojo pirkimo kontekste susiklostyti galimai neskaidriai situacijai, susijusiai su palankių sąlygų konkrečiam verslo subjektui viešajame pirkime sudarymu, nesukurta vidaus kontrolės sistema, kuri užtikrintų, kad įstaigoje dokumentai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat neužtikrinta efektyvi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir interesų derinimo kontrolė ir skaidrumas vykdant viešuosius pirkimus.
Dėl efektyvios vidaus kontrolės sistemos Tarnyboje nesukūrimo laiku nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Neveikimas (pareigos tinkamai organizuoti ir užtikrinti privačių interesų deklaravimo bei interesų derinimo kontrolės sistemos veikimą nevykdymas) yra tiesiogiai susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nebuvo laiku identifikuotas ir tinkamai suvaldytas galimas Tarnybos kanclerio interesų konfliktas. Būtent neveikianti arba nepakankamai veiksminga interesų deklaravimo kontrolės sistema lėmė, kad nebuvo atskleisti ryšiai tarp Tarnybos kanclerio ir politinio komiteto, todėl nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministras perduos Tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Taip pat aukščiausiosios valstybinio audito institucijos – Valstybės kontrolės gegužės mėn. atliktoje ataskaitoje nustatyti finansiniai ir ūkiniai pažeidimai Lietuvos kalėjimų tarnyboje:
Dėl inventorizacijos ir darbo užmokesčio apskaitos trūkumų negalima patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio (FAR) duomenų teisingumo – 89,22 mln. Eur turto ir 77,24 mln. Eur darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų. Lietuvos kalėjimų tarnyboje inventorizacija neatitiko jai keliamų reikalavimų: faktai apie turto trūkumus nebuvo fiksuojami inventorizacijos dokumentuose, nebuvo turto judėjimą (perdavimą, nurašymą) įrodančių dokumentų, fiksuoti kiti trūkumai (Turtas inventorizuotas nedalyvaujant nei atsakingam, nei jį pavaduojančiam asmeniui, dalis turto neturi inventoriaus numerių, nesukurta tvarka ir (ar) nenustatytos procedūros inventorizuoti turtą, kuris nėra darbo vietoje, inventorizuotas ne visas turto vietoje esantis turtas, turto vienetai neskaičiuojami, nefiksuojamas rastas jo perteklius arba trūkumas, atsakingų asmenų neprašoma paaiškinimų. Taip pat nerenkami ir nesaugomi dokumentai apie turto išdavimą, laiku neregistruojamos ūkinės operacijos). Nustatyta, kad turtas nurašomas ne jo perdavimo ar sunaudojimo metu, o metams pasibaigus ar per inventorizaciją ir pan. Tokia turto valdymo praktika sukuria prielaidas piktnaudžiauti (pasisavinti turtą) ir neužtikrina, kad ataskaitose esanti informacija apie turto ir įsipareigojimų likučius atitiktų faktinius duomenis.
Nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos nepatikimos, nes: sukurta darbo apmokėjimo sistema ne visada taikoma; nustatyta atvejų, kai prašymą skirti priemoką sau rašo pats darbuotojas; už projektinę veiklą mokama ne projektiniais pinigais, o iš valstybės biudžeto asignavimų; klaidingai apskaičiuojamas valandinis darbo užmokestis; neteisingai pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, o tai lemia neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.