Perduota byla dėl pabėgėlio statuso panaikinimo pareiškėjui ir sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) perdavė Vyriausybei Tadžikistano piliečio S.D. peticiją (Nr. 27255/24) prieš Lietuvą, kurioje, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, pareiškėjas skundžia Lietuvos institucijų sprendimus dėl suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo ir ketinimo išsiųsti jį į Tadžikistaną.

Šioje byloje EŽTT yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojęs Lietuvos institucijas neišsiųsti pareiškėjo, kol vyksta bylos nagrinėjimas.

2016 m. pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, atsižvelgus į tai, kad jis buvo „Grupė 24“ politinis aktyvistas ir Tadžikistano vyriausybės kritikas. Pareiškėjo žmona, kuri taip pat yra Tadžikistano pilietė, ir trys jų nepilnamečiai vaikai gyvena Lietuvoje.

2024 m. balandžio 19 d. Migracijos departamentas panaikino pareiškėjo pabėgėlio statusą ir leidimą gyventi šalyje, nusprendė išsiųsti jį į Tadžikistaną ir penkeriems metams uždrausti jam atvykti į Lietuvą. Remdamasis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes jis yra islamo fundamentalizmo šalininkas, palaiko ryšius su radikalių asociacijų rėmėjais ir viešai skatina nepasitikėjimą Lietuvos valdžia ir teise. Be to, gyvendamas Lietuvoje, jis nevykdė jokios politinės opozicijos veiklos, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad jo kilmės šalyje jis bus persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų.

2024 m. liepos 17 d. Regionų administracinis teismas iš dalies patvirtino Migracijos departamento sprendimą. Teismas sutiko, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir kad tai yra pakankamas pagrindas panaikinti pabėgėlio statusą. Tačiau teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nepateikė jokios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad Tadžikistane nebuvo persekiojami buvę opozicijos aktyvistai, ir pakankamai neįvertino dabartinės pareiškėjo politinės veiklos ar bendros informacijos apie jo kilmės šalį. Tokiomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad Valstybės saugumo departamento pateiktos išslaptintos informacijos apie tariamus pareiškėjo ryšius su Tadžikistano valdžios institucijomis savaime nepakanka persekiojimo rizikai atmesti. Todėl jis panaikino sprendimą išsiųsti pareiškėją į Tadžikistaną ir uždrausti jam atvykti į Lietuvą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti šiuos klausimus.

2024 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir patvirtino visą Migracijos departamento sprendimą. Visų pirma teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nebedalyvavo „Grupė 24“ veikloje ir palaikė ryšius su Tadžikistano valdžios institucijomis, to pakako nustatymui, kad Tadžikistano valdžios institucijos jo nebelaikė grėsme, todėl nereikėjo rinkti bendros informacijos apie padėtį Tadžikistane.

Pareiškėjas skundžiasi, kad išsiuntus jį į Tadžikistaną jam kiltų nežmoniško ar žeminančio orumą elgesio pavojus, nes jis atvirai kritikuoja Tadžikistano valdžią. Jis taip pat skundžiasi, kad Lietuvos valdžios institucijos tinkamai neįvertino pavojaus, kad jis gali būti persekiojamas savo kilmės šalyje. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos institucijos tinkamai neįvertino išsiuntimo sprendimo poveikio jo privačiam ir šeimos gyvenimui ir jo vaikų interesams. Be to, jis teigia, kad jam nebuvo suteiktos pakankamos procedūrinės garantijos, susijusios su jo išsiuntimu, nes priimant sprendimus buvo remiamasi jam neatskleista įslaptinta informacija.

Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas vertins, ar pareiškėjui Tadžikistane, jei į jį būtų išsiųstas, kiltų pavojus patirti su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamą elgesį, o taip pat, ar pareiškėjas nacionalinio proceso metu pateikė iš esmės nuoseklią ir patikimą informaciją apie savo dabartinę politinės opozicijos veiklą ir kitas svarbias asmenines aplinkybes, ir ar Lietuvos valdžios institucijos, prieš priimdamos sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, tinkamai įvertino jo teiginius dėl grėsmių kilmės šalyje. EŽTT taip pat nagrinės pareiškėjo skundą dėl sprendimo išsiųsti poveikio jo teisei į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Galiausiai EŽTT vertins, ar priimant sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos buvo užtikrintos procesinės garantijos kaip to reikalaujama pagal Konvencijos septintojo protokolo 1 straipsnį.