Perduota peticija dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo pareiškėjo tėvui ir pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT arba Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Levon prieš Lietuvą (Nr. 27121/23), kurioje pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsniu (teisė į gyvybę), 6 straipsniu (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 13 straipsniu (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), skundžiasi, kad nacionaliniai teismai objektyviai ir išsamiai neišnagrinėjo civilinės bylos dėl netinkamų medicininių paslaugų suteikimo jo tėvui ir neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjo teigimu, tėvo mirties priežasčiai nustatyti reikalingos specialios medicininės žinios, tačiau teismai deontologinės ekspertizės neskyrė, be to, atsisakė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento klastojimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo.

Remiantis bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas iškvietė Greitąją medicininę pagalbą, nes jo 78 metų tėvas blogai jautėsi. Greitoji medicinos pagalba atvyko maždaug per 25 minutes ir išvežė jo tėvą į Šalčininkų ligoninę. Kitą dieną pareiškėjo tėvas mirė ligoninėje.

2021 m. birželio mėn. pareiškėjas pateikė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, teigdamas, kad jo tėvui buvo suteikta netinkama medicininė pagalba. Išnagrinėjusi tėvo ligos istoriją ir dokumentus, susijusius su jo gydymu ligoninėje, komisija padarė išvadą, kad medicininė pagalba buvo tinkama, o mirtį lėmė jo tėvo turėtos ligos ir delsimas kreiptis medicininės pagalbos.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš valstybės priteisti žalą. Jis teigė, kad GMP ekipažas tinkamai neįvertino jo tėvo sveikatos būklės, nesuteikė jam skubios medicininės pagalbos ir netinkamai pasirinko ligoninę, į kurią jis turi būti vežamas. Jis taip pat tvirtino, kad ligoninėje jo tėvas nebuvo skubiai apžiūrėtas atitinkamo gydytojo ir nebuvo atliktos tam tikros būtinos medicininės procedūros. Byloje pirmosios instancijos teisme jam neatstovavo advokatas ir jis neprašė teismo skirti teismo ekspertizės.

2022 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato, padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Visų pirma jis teigė, kad teismas savo sprendimą grindė komisijos išvadomis, nors jose buvo prieštaravimų, bei nurodė, kad dalis ligoninės pateiktų dokumentų buvo neįskaitomi dėl nekokybiškų kopijų. Be to, remiantis iš ligoninės gautais dokumentais, tam tikros medicinos paslaugos pareiškėjo tėvui buvo suteiktos 2020 m. gruodžio 27 d., tai yra kitą dieną po jo mirties. Pareiškėjo teigimu, tai įrodo, jog ligoninė suklastojo medicininius įrašus, o likę dokumentai taip pat negali būti laikomi patikimais. Atsižvelgiant į tai, jis prašė apeliacinės instancijos teismo skirti deontologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar jo tėvui suteiktas gydymas buvo tinkamas. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis nepateikė tokio prašymo, nes jam neatstovavo advokatas ir jis neturėjo reikiamų teisinių žinių. Be to, jis teigė, kad teismas turėjo jį informuoti apie atstovavimo būtinumą ir turėjo paskirti tokią ekspertizę savo iniciatyva.

Kartu su civiline byla pareiškėjas pateikė skundą policijai, teigdamas, kad ligoninė galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento klastojimas) ir Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje (neatsargus gyvybės atėmimas). 2022 m. rugpjūčio 12 d. Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareiškėjas prašė Lietuvos apeliacinio teismo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

2023 m. sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Teismas atsisakė skirti teismo ekspertizę, teigdamas, kad toks prašymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir bet kuriuo atveju turimų įrodymų pakanka, kad teismas galėtų nuspręsti dėl byloje iškeltų klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs komisijos sprendimą ir ligoninės pateiktus dokumentus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai ar kad paciento mirtis priežastiniu ryšiu susijusi su teiktomis (netinkamai suteiktomis) medicininėmis paslaugomis.

Minėto ikiteisminio tyrimo kontekste Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko pareiškėjo tėvui Šalčininkų ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros centre teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninius patikrinimus. Nustatyta, kad Greitoji medicininė pagalba įvykdė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus: atvyko per teisės akto nustatytą terminą, įvertinusi paciento sveikatos būklę ir suteikusi reikiamą gydymą, nuvežė į artimiausią ligoninę. Tačiau tarnyba nustatė, kad ligoninė pažeidė keletą teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Visų pirma, po pirminės paciento apžiūros buvo rekomenduota, kad jį apžiūrėtų gydytojas anesteziologas-reanimatologas, tačiau tokia apžiūra nebuvo atlikta. Be to, ligoninėje trūko išsamaus paciento būklės ir ligos istorijos aprašymo, o tam tikros medicininės procedūros nebuvo atliktos pakankamai operatyviai. Galiausiai, staiga pablogėjus paciento būklei, jis nebuvo gaivinamas pagal atitinkamus reikalavimus – budėjusi gydytoja bandė gaivinti pati, o ne kvietė specialistą. Nustatyta, kad ligoninė nebuvo patvirtinusi pacientų gaivinimo protokolo ir neaišku, kokių taisyklių laikėsi gydytoja, bandydama gaivinti pareiškėjo tėvą.

Ikiteisminis tyrimas tebevyksta.

EŽTT, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar nacionalinės valdžios institucijos įvykdė savo procesinę prievolę pagal Konvencijos 2 straipsnį nustatyti pareiškėjo tėvo mirties priežastį ligoninėje ir, jei reikia, patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn. Visų pirma, ar vidaus valdžios institucijų atliktas pareiškėjo tėvui suteiktų medicininių paslaugų tinkamumo tyrimas buvo pakankamai nuodugnus. Teismas atkreipia dėmesį į šiuos pareiškėjo skundus:

a) kad komisija savo išvadas grindė tik ligoninės pateiktais dokumentais, kurie tomis aplinkybėmis negalėjo būti laikomi nešališkais, o civilinėse bylose teismai patvirtino komisijos sprendimą, neatlikę savo vertinimo;

b) kad teismai civilinėje byloje atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime.