Skaidrumo (at)skleidimas: nuo kovos su korupcija prie skaidrumo kultūros viešajame ir privačiame sektoriuose

1-oji sesija. Komunikacija ir skaidrumas: kas ir kada veikia, o kas neveikia?

Dr. Ingrida Kerušauskaitė, įmonės „AIM Sustain Ltd“ generalinė direktorė, vyresnioji mokslinė bendradarbė (Kembridžo universiteto Jesus koledžo Intelektualinis forumas); kviestinė mokslininkė (Bornmuto universitetas, Jungtinė Karalystė)

„Kai geri ketinimai nepasiseka: kovos su korupcija kampanijų veiksmingumo ir nenumatomų pasekmių pavyzdžiai“

Dr. Ingridos Kerušauskaitė pranešime aptarė sąsajas tarp komunikacijų kompanijų ir korupcijos prevencijos, pabrėžiant antikorupcinių kampanijų efektyvumo svarbą, ir perspėjant dėl galimų netikėtų padarinių galimybės. Pabrėžta kad, prieš diegiant komunikaciją, svarbu atlikti eksperimentinį jos testavimą. Kalbėta apie C. Peiffer‘o ir N. Cheeseman‘o 2023 m. tyrimą, kuriame nagrinėjamos skirtingų antikorupcinių kompanijų pranešimų tematikos ir tokių pranešimų poveikis. Taip pat aptartos socialinės normos, kurios gali būti tam tikrų grupių lūkesčiai dėl tinkamo elgesio tam tikrose situacijose, ir jų vaidmuo bei įtaka sprendimams, susijusiems su korupcija. Pranešėjas aiškino, kaip socialinės normos gali paveikti individualų elgesį įvairiais atvejais, atskleidė, koks skirtumas tarp požiūrių ir normų bei jų poveikio elgesio pokyčiams. I. Kerušauskaitė taip pat pristatė M. Agerberg‘o  tyrimą, atliktą Meksikoje, ir C.S. Church tyrimą, atliktą Ugandoje. Šie tyrimai leidžia geriau suprasti  socialinių normų ir aplinkos įtaką žmonių sprendimui dalyvauti ar ne korupcinėse veiklose arba jas toleruoti. Pranešime pateiktos rekomendacijos, kaip skleisti informaciją apie korupciją, akcentuota tikslinės auditorijos supratimo ir pranešimų testavimo svarba bei aiškių kampanijos tikslų nustatymas.

Prof. Paul Heywood, Sero Francis Hill politikos mokslų profesorius (Notingemo universitetas)

„Visuomenės sąžiningumas: nuo antikorupcinės retorikos iki esminio moralinio idealo“

Paul'as Heywood'as savo pristatyme nagrinėjo viešojo sąžiningumo ir pasitikėjimo klausimus, ypač tuos, kurie susiję su korupcija ir gerosios valdysenos principais. Profesorius pabrėžė, kad sąžiningumas – svarbi viešojo gyvenimo vertybė, stiprinanti piliečių ir valdžios pasitikėjimą. Pastebima, kad pasaulyje didėja susirūpinimas dėl to, kad vis mažiau laikomasi sąžiningumo standartų, o tai lemia pasitikėjimo praradimą. P. Heywood'as atkreipė dėmesį į du pagrindinius aspektus: sąžiningumas dažnai suprantamas tik kaip antikorupcijos reiškinys ir jis dažniausiai sietinas su individualiomis, o ne institucinėmis savybėmis. Sąžiningumas – sudėtinga moralinė vertybė, apimanti nuoseklumą, darną, leistinumą, pagyrimą, patikimumą ir dorybę (siejamas daugiau su asmenimis, nei su institucijomis). Viešasis sąžiningumas turėtų būti suprantamas suprantamas kaip individo sąžiningumo ir visos institucijos moralinio idealo sąsaja. P. Heywood'as pranešimą baigė teigdamas, kad antikorupcijos strategijos gali būti viešojo sąžiningumo dalis, bet negali jo apibrėžti, nes korupcija – tai tik viena iš viešojo sąžiningumo priešpriešų. Svarbu tai, kad ne visada kova su korupcija laikoma svarbiausiu sąžiningumo skatinimo iššūkiu.

Rūta Skyrienė, asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomoji direktorė

„Kaip verslas gali skatinti skaidrumą ir sąžiningumą, kad įgytų pasitikėjimą“

Rūta Skyrienė savo pristatyme atkreipė dėmesį į skaidrumo ir etikos svarbą verslo sektoriuje. Pranešėja aptarė, kaip įmonės gali stiprinti savo prekės ženklą, pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus, gerinti santykius su investuotojais, užtikrinti verslo skaidrumą ir sąžiningumą. Pristatyme gvildenama tema, kaip verslas gali atskleisti savo etikos principus ir kitas vertybes per produktų ir paslaugų ženklinimą, taip pat siūloma įmonėms naudotis savęs vertinimo įrankiais priemonėmis korupcijai ir skaidrumo politikai įvertinti, rengti seminarus, kuriuose būtų keliamas sąmoningumas ir dalijamasi geriausia praktika. R. Skyrienė pabrėžė, kad skaidrus ir sąžiningas verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, teisėtų mokesčių mokėjimas, skaidri atsiskaitymo su darbuotojais tvarka ir siekis daryti daugiau, nei reikalauja įstatymai, – svarbūs skaidrumo aspektai.

Karolina Mickutė, Vilniaus universiteto doktorantė (Briuselio Vrije universitetas)

„(Ne)skaidrumo miražai priimant sprendimus“

Karolina Mickutė nagrinėjo skaidrumo ir neskaidrumo aspektus priimant sprendimus viešajame ir privačiame sektoriuose. Pristatyme pateikta viešojo ir privataus sektorių – analizė, kurioje buvo atskleisti kokybiniai ir kiekybiniai neskaidrumo miražai teisėkūroje, įskaitant teisėkūros principus, tokius kaip tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo. Taip pat aptartos teisėkūros iniciatyvos, projektų derinimas su visuomene ir teisėkūros poveikio vertinimas prieš priimant įstatymus ir juos jau priėmus. Toliau pateikta faktų, nagrinėta, ką iš tikrųjų yra skaidrumas. Pabrėžiama, kad daug taisyklių ir aprašų sukūrimas ar bandymas viską sureguliuoti dar neįrodo veiklos skaidrumo. Skaidrumas apibrėžiamas kaip skaidrus veikimas, normų laikymasis ir atsakomybė. Akcentuota, kad skaidrumo ir neskaidrumo suvokimas priimant sprendimus yra sudėtingas ir dažnai klaidinantis, todėl reikia nuodugnios analizės ir supratimo apie tai, kas iš tikrųjų užtikrina skaidrumą įvairiose srityse.

Laura Ūselė, AB „Swedbank“ Finansinių nusikaltimų stebėsenos skyriaus vadovė

„Kelias į pasitikėjimą: skaidrumas banko organizacijoje“

Laura Ūselė savo nagrinėjo skaidrumo ir etikos temą remdamasi „Swedbanko“ pavyzdžiais. Pranešėja pristatė „Swedbanko“ strategiją, pažymėjo vertybes, orientuotas į finansiškai stiprios ir tvarios visuomenės kūrimą, tokias kaip atvirumą, paprastumą ir rūpestingumą. Ypač pabrėžta antikorupcinės kultūros svarba įgyvendinant nulinės tolerancijos korupcijai ir kyšininkavimui politiką , taip pat aiškiai nustatant draudžiamas veiklas, dovanų ir naudų politiką ir sukuriant vidinį pranešimų apie pažeidimus kanalą. Pristatyme aptarta tiekėjų ir paslaugų teikėjų patikra, darbuotojų priėmimo ir karjeros politika, mokymai ir sąmoningumo didinimas etikos ir interesų konfliktų srityse. Ypatingas dėmesys skirtas etikos ir interesų konfliktų valdymui, pristatant elgesio kodeksą, politiką ir instrukcijas, susijusias su interesų konfliktais, darbuotojų ekonominių interesų deklaravimu ir piktnaudžiavimo rinka prevencija. L. Ūselė akcentavo, kad skaidrumas ir etika bankininkystės sektoriuje yra svarbūs siekiant klientų ir visuomenės pasitikėjimo užtikrinimo, o atsakomybė ir skaidrumas – sprendžiant su interesų konfliktais susijusias situacijas.

Ričardas Sartatavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius

„Kalbėjimas verslo vardu, arba kas bendro tarp konfederacijos ir choro“

Ričardo Sartatavičius savo pristatyme, skirtame Lietuvos pramonininkų konfederacijos veiklai, pabrėžė bendradarbiavimo ir pasitikėjimo svarbą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Konfederacijos vadovas aptarė, kaip ši organizacija, susidedanti iš įvairių komitetų, šakinių ir regioninių asociacijų bei neasocijuotų narių, veikia kaip verslo balsas sprendžiant įvairius klausimus. Nemažai dėmesio skirta verslo interesams, socialiniams reikalams, darbuotojų saugos bei sveikatos klausimams, migracijai, verslo aplinkai, švietimo politikai, santykiams su Kinija ir Ukrainos karo pasekmėms, inovacijoms, moksliniams tyrimams, technologijoms, aplinkosaugai, žiedinei ekonomikai, energetikai, klimato kaitai, transportui, agromaistui ir bioekonomikai. Pranešėjas pažymėjo kad skaidrumas ir bendradarbiavimas – esminiai pasitikėjimo stiprinimo elementai, ir kvietė suinteresuotąsias šalis bendradarbiauti ir auginti tarpusavio pasitikėjimą.

2-oji sesija. Sąžiningumas viešuosiuose pirkimuose: Kaip geriau nustatyti ir sumažinti korupcijos riziką viešuosiuose pirkimuose? Ko verslas tikisi iš viešojo sektoriaus užtikrinant sąžiningumą ir skaidrumą?

Phil Mason, Viešųjų finansų ir apskaitos atestuoto instituto (CIPFA) strateginis patarėjas kovai su korupcija (Jungtinė Karalystė)

„Žaidimo taisyklių keitimas – sąžiningumo didinimas viešuosiuose pirkimuose pasitelkiant geresnes paskatas“

Phil'as Mason'as analizavo viešojo sektoriaus skaidrumo ir sąžiningumo klausimus, ypač viešųjų pirkimų srityje. Kritikavo tradicinį požiūrį į korupciją, dažnai paremtą tik teisinio reguliavimo laikymosi priežiūra, pabrėžė, kad to nepakanka norint efektyviai spręsti korupcijos problemas. Pranešėjas siūlė skatinti viešųjų pirkimų dalyvių sąžiningumą, kuriant geresnes komercines paskatas ir skatinant įmones elgtis sąžiningai. Taip pat siūlė keisti viešųjų pirkimų taisykles, pvz., reikalauti sąžiningumo sertifikavimo arba skatinti viešuosiuose konkursuose dalyvaujančias įmones už sąžiningumo įsipareigojimus. Ph. Mason'as pažymėjo, kad svarbu nuolat stebėti viešųjų pirkimų sistemas, kad būtų išvengta jų manipuliavimo, kad svarbus ne tik pirkimo etapas, bet ir pirkimo sutarčių įgyvendinimas. Pristatyme akcentuota, kad net mažais žingsniais galima pasiekti teigiamų pokyčių.

Domantas Lukauskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas

„Korupcijos rizikos (jų veiksniai) viešuosiuose pirkimuose“

Domantas Lukauskas pateikė korupcijos rizikų viešuosiuose pirkimuose analizę, atskleidė jų veiksnius. Pranešėjas aptarė korupcijos prevencijos įstatymo svarbą, išskyrė pagrindines korupcijos formas– valstybės tarnautojų papirkimą, piktnaudžiavimą, protegavimą ir neteisėtus susitarimus. Pranešime akcentuoti viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai – nepakankamai reglamentuotos procedūros, neteisėti skubūs pirkimai, neobjektyvus pirkimų skaidymas, nevaldomi interesų konfliktai ir nepakankama vidaus kontrolė. D. Lukauskas siūlė daugiau dėmesio skirti rinkos tyrimams, laikytis teisinio reguliavimo, nustatyti ir taikyti kontrolės procedūras, aiškiai atskirti funkcijas vykdant viešuosius pirkimus ir argumentuoti priimamus sprendimus, plačiai viešinant juos bei kitą informaciją. Apibendrinant pažymėta, kad korupcijos prevencijai viešuosiuose pirkimuose būtina skirti nuolatinį dėmesį ir atsakingai taikyti jos priemone.

Donatas Parulis, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius, teisininkas (UAB „Lex Ano“)

„Verslo žvilgsnis: Ar valstybė naudojasi didžiausio pirkėjo rinkoje galia pirkdama vaistus už 0,5 mlrd.?“

Donatas Parulis, skaitydamas pranešimą, pabrėžė Lietuvos nesugebėjimą efektyviai išnaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiamas laisvo prekių judėjimo galimybes, ypač kalbant apie lygiagretų importą. Dėl šios neišnaudotos galimybės Lietuva praranda potencialią ekonominę naudą. Pavyzdžiui, Danijoje lygiagretus importas leido sutaupyti lėšų, kurios panaudotos socialinėms reikmėms (slaugytojų atlyginimams padengti). Pristatyme iškelta idėja, kad valstybė gali ir turėtų pirkti efektyviau, o verslo nuomonė yra ta, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina siekiant tvarios ir efektyvios ekonominės ateities. Taip pat pažymėta, kad efektyvesnis prekių pirkimas ir lygiagretus importas svarbūs Lietuvos ekonomikai.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

„Statybos sektoriaus lūkesčiai ir pasiūlymai skaidrumui viešuosiuose pirkimuose didinti“

Dalius Gedvilas nagrinėjo kelis statybų sektoriui svarbius aspektus skaidrumo ir sąžiningumo tema. Pranešėjas pateikė asociacijos narių pajamų pasiskirstymo, statybos darbų apimties ir apyvartos analizę, įrodančią pramonės plėtrą ir sektoriaus ekonominę pažangą. Pranešime aptarti viešųjų pirkimų iššūkiai, pvz., rangovų kvalifikacijos tikrinimo problemos ir sunkumai taikant ir kontroliuojant ekonominio efektyvumo kriterijus. Taip pat paminėti statybos kokybę lemiantys veiksniai, iš kurių svarbiausi – projekto kokybė, darbuotojų kompetencija ir techninių prižiūrėtojų vaidmuo. Asociacijos prezidentas pasiūlė skatinant kompetencijos kortelių sistemą STATREG siekti modernizuoti statybininkų priežiūrą, užtikrinti darbuotojų kvalifikaciją, teisės aktų laikymąsi ir efektyvią veiklą statybvietėje. Apibendrinant pabrėžta, kad statybos sektorius auga, daugiausia dėmesio skiriama kokybei, efektyvumui ir teisės aktų laikymuisi.

Marius Dobilas, „Walless“ advokatų kontoros asocijuotas partneris

„Skaidrumo lūkesčiai viešajame ir privačiajame sektoriuje iš advokatų perspektyvos“

Mariaus Dobilo teigimu, skaidrumas viešuosiuose pirkimuose neturėtų būti suprantamas tik kaip griežtas procedūrų laikymasis, procedūrinis požiūris gali leisti piktnaudžiauti taisyklėmis ir sudaryti nesąžiningą konkurenciją, Tikrasis skaidrumas pasireiškia per atvirumą ir dialogą. Svarbu, kad verslas pasitikėtų perkančiąja institucija, kad ji elgtųsi vienodai su visais dalyviais, suteiktų lygias konkurencijos galimybes ir užtikrintų konfidencialumą.

Ramutis Prišmantas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas

„Rekomendacijos viešųjų pirkimų proceso skaidrumui didinti“

Ramutis Prišmantas pabrėžė skaidrumo svarbą viešųjų pirkimų procese, pabrėžė, kad tai – ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas. Skaidrumo principu  grindžiama ir teismų praktika. Pranešėjas pasiūlė konkrečias skaidrumo didinimo priemones, apimančias pirkimų planavimo proceso analizę, techninių specifikacijų derinimą, rinkos tyrimus ir rinkos dalyvių bendravimą, taip pat pabrėžė, kad skaidrus viešųjų pirkimų procesas teigiamai veikia tiek visuomenės, tiek ir tiekėjų požiūrį ir skatina konkurencingumą.

3-ioji sesija.Apskaitos ir audito vaidmuo skatinant sąžiningumą viešajame ir privačiame sektoriuose: kaip geriau nustatyti ir valdyti riziką bei incidentus?

Dr. Mark Turkington, Australijos kovos su pinigų plovimu, kyšininkavimu ir sankcijų laikymusi vadovas (Nacionalinis Australijos bankas), buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo grupės vadovas ir buvęs kovos su pinigų plovimu tyrimų pasaulinio masto vadovas (HSBC, Londonas)

„Atskaitomybė palaikant viešojo ir privačiojo sektoriaus sąžiningumą“

Dr. Mark'as Turkington'as pranešime apie apskaitos ir audito vaidmenį puoselėjant sąžiningumą aptarė rizikos, susijusios su žmogiškuoju faktoriumi ir sistemomis bei korupcija, klausimus ir pabrėžė patikimos kontrolės aplinkos poreikį. Akcentuota nuoseklios, koordinuotos ir veiksmingos kontrolės priemonių sukūrimo, jų taikymo ir ataskaitų teikimo svarba, , siekiant valdyti riziką ir incidentus. Pateikęs Nigerijos atvejo analizę, pranešėjas išryškino korupcijos valdymo iššūkius, būtinybę veiksmingai taikyti ir koordinuoti kovos su korupcija priemones.

Ekaterina Lysova, Tarptautinio privačių įmonių centro (CIPE) Europos ir Eurazijos programos direktorė (JAV)

„Korupcijos mažose ir vidutinėse įmonėse nustatymas ir pranešimai apie tai: požiūriai, iššūkiai ir paskatos“

Ekaterina Lysova, skaitydama pranešimą, rėmėsi patirtimi, kurią CIPE sukaupė dirbdama su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis Europoje ir Eurazijoje, aptarė, kaip svarbu atpažinti „raudonąsias vėliavėles“, atlikti nepriklausomą auditą ir naudotis pranešimų apie korupciją mechanizmais. Pranešimo tikslas – atskleisti gyvybiškai svarbų šių įmonių vaidmenį kovojant su korupcija ir puoselėjant sąžiningumo kultūrą, pabrėžti privataus ir viešojo sektorių sąžiningumo sąsajas.

Laura Hough, pasitikėjimo ir etikos direktorė (Anglijos ir Velso atestuotų buhalterių institutas (ICAEW), Jungtinė Karalystė)

„Profesionalaus apskaitos specialisto vaidmuo versle ir viešajame sektoriuje antikorupcijos srityje“

Laura Hough nagrinėjo buhalterių, audito komiteto, finansų direktoriaus ir finansų darbuotojų, vaidmenis remiant antikorupcines pastangas per valdymą, funkcijų nustatymą, švietimą, rizikos vertinimą ir vidaus tyrimus. Aptarta etikos svarba, atsparumas spaudimui, kintantis finansų direktoriaus vaidmuo, neapsiribojantis tradicinėmis finansininko pareigomis, ir specialistų, kaip procesų prižiūrėtojų, vaidmuo, pabrėžiant tarpšakinio bendradarbiavimo poreikį pagal Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) bendrąją sistemą.

Dr. Virgilija Zinkevičiūtė, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos (LAQM) tarybos pirmininkė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) viršininko patarėja

„Procesinio valdymo sistema - veiklos skaidrumo transformacija LKA: ar gali būti veikla be tvarkos aprašų chaoso?“

Dr. Virgilija Zinkevičiūtė pasakojo, kaip Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija keitė savo valdymo sistemą, siekdama didesnio veiklos skaidrumo, efektyvumo ir sistemiškumo. Pabrėžė, kad akademija atsisakė sudėtingų tvarkos aprašų, o tvarkant procesų dokumentaciją vadovaujamasi aiškia algoritmine logika, kuri padeda siekti skaidresnio ir efektyvesnio veiklos vykdymo ir užtikrinti geriausius rezultatus.

Laura Astrauskaitė, Advokatų profesinės bendrijos „EY Law“ advokato padėjėja, vyresnioji teisininkė

„Korupcijos atsparios aplinkos kūrimas versle“:

Laura Astrauskaitė pateikė požiūrį į korupcijai atsparios verslo aplinkos kūrimą, pabrėžė skaidrumo ir atskaitomybės svarbą. Aptarė visuomeninių organizacijų ir asociacijų vaidmenis ir nurodė pagrindinius antikorupcinę aplinką skatinančius principus. Pabrėžta būtinybė įmonėms įgyvendinti aiškią antikorupcinę politiką, vertinti rizikas, skatinti darbuotojų sąmoningumą ir etikos kultūrą, diegti kitas priemones, užtikrinančias verslo skaidrumą ir sąžiningumą.

Romanas Skrebnevskis, Kokybės kontrolės komiteto narys auditorius (Lietuvos auditorių rūmai)

„Nepriklausomo audito svarba skatinant skaidrumą ir sąžiningumą“

Romanas Skrebnevskis pranešime paaiškino, kokią įtaką skaidrumui ir sąžiningumui turi finansinių ataskaitų auditas kliento ir visuomenės požiūriu, atskleidė audito atlikimo tendencijas (per paskutinius 5 metus), priminė, kad skaidrumo ir sąžiningumo didinimas – tai abipusė atsakomybė (tiek kliento, tiek ir auditoriaus). Taip pat  R. Skrebnevskis trumpai papasakojo, kokie kontrolės mechanizmai įdiegti audito srityje ir kaip jie užtikrina pačių auditorių veiklos kokybę, sąžiningumą ir skaidrumą.

4 sesija. Skaidrumas vystomojo bendradarbiavimo, tarptautinės paramos srityje: Kur slypi sunkumai ir galimybės kurti sąžiningumo kultūrą? Ko galime pasimokyti iš esamų ir buvusių paramos vystymuisi intervencijų?

Dr. Manfredas Limantas, Kovos su korupcija ir teisingumo sektoriaus vadovas (Europos Komisija) ir ES Komisijos kovos su korupcija Ukrainoje programos vadovas (Belgija) (nuotolinis pranešimas)

„Ukrainos reformos antikorupcijos srityje ir ES parama, tolesnės perspektyvos“

Dr. Manfredo Limanto pranešimas apie Ukrainos antikorupcijos reformas ir Europos Sąjungos (ES) paramą atskleidė, kad, remiantis Europos Komisijos plėtros paketu, Ukraina padarė didelę pažangą antikorupcijos srityje, ypač po kandidato į ES narius statuso suteikimo. Pranešėjas teigė, kad po Maidano revoliucijos Ukraina sukūrė naują antikorupcijos įstatyminę bei institucinę sistemą ir pažangias IT sistemas, bet dar būtina stiprinti teisinę bei institucinę struktūrą ir sąžiningumo kultūrą visuomenėje. ES, teikdama politinę, finansinę ir techninę pagalbą, atliko svarbų vaidmenį diegdama šias reformas ir skatindama ilgalaikes, tvarias sąžiningumo ir antikorupcijos pastangas Ukrainoje.

Jesper Johnson, EBPO Viešojo sektoriaus vientisumo skyriaus vadovas (nuotolinis pranešimas)

„Korupcijos mažinimas ir vientisumo skatinimas – EBPO priemonės“

Victoria Ayer, teisės viršenybės programų direktorė (Jungtinės Amerikos Valstijos) (nuotolinis pranešimas)

„Normų ir įstatymų taikymas skatinant daugiašalį bendradarbiavimą: įgyvendintojų perspektyva“

Inga Černiuk, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kanclerė

„Lietuvos patirtis vystomajame bendradarbiavime“

Inga Černiuk pristatė Lietuvos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo strategines kryptis 2022–2025 metams, pabrėždama kovos su korupcija priemonių integravimo pagal EBPO gaires svarbą. Aptartas Lietuvos įsipareigojimas dalytis patirtimi kovojant su korupcija ir stiprinant skaidrumą. Paminėtos administracinės naštos ir finansų valdymo nevyriausybinėse organizacijose iššūkiai, akcentuota vystomojo bendradarbiavimo sąžiningumo didinimo būtinybė. Pranešimo pabaigoje atkreiptas dėmesys į Lietuvos nuolatines pastangas palaikant skaidrią, atskaitingą sistemą.

Elena Koncevičiūtė,  Centrinės projektų valdymo agentūros patarėja

„Official Development Assistance (ODA) vaidmuo, siekiant skaidrumo paramą gaunančiose valstybėse: iššūkiai ir galimybės“

Elena Koncevičiūtė pranešime atskleidžia oficialios paramos vystymuisi vaidmenį siekiant skaidrumo paramą gaunančiose valstybėse. Pranešėja aptarė iššūkius ir galimybes, susijusias su skaidrumo užtikrinimu šiose valstybėse. Taip pat aptarti kiti svarbūs aspektai – Lietuvos patirtis, finansavimo teikimo procesai, projektų idėjų vertinimo kriterijai ir kitos svarbios temos, susijusios su vystomojo bendradarbiavimo programomis ir projektais.

Ruta Nimkar, viena iš įmonės „Meraki Labs“ steigėjų ir Oksfordo universiteto doktorantūros studentė

„Iššūkiai, susiję su veiksmingu antikorupcinių priemonių įgyvendinimu“

Ruta Nimkar, skaitydama savo pranešimą, pabrėžė, kad agentūros, siekiančios valdyti ir struktūrizuoti bei mažinti korupciją tarptautinėje paramoje vystymuisi, dirba įvairiomis aplinkybėmis ir esant įvairiai kultūrinei dinamikai. Pranešėja teigė, kad, nepaisant šalių įvairovės, galima išskirti keletą konkrečių principų, kurie padėtų antikorupcinės politikos formuotojams ir programų dalyviams:

 - sąžiningumo kultūros kūrimas susijęs su pasitikėjimo valdymo sistemomis stiprinimu;

- sąžiningumo didinimo procesai ir procedūros, jei jie nepritaikyti prie aplinkybių, gali padidinti korupciją;

 - vystomojo bendradarbiavimo programų finansuotojai ir projektus įgyvendinantys subjektai turi laisvai ir atvirai bendrauti apie tai, kaip sumažinti korupciją.

Su konferencijos metu pristatyta medžiaga .pptx formatu galite susipažinti čia.