Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn. 

Teisingumo ministerija, siekdama padėti taikyti Įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, sukūrė papildomą įrankį – Pranešėjų apsaugos įstatymo praktinio taikymo ir įgyvendinimo metodologinį vadovą.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4) neteisėtos veiklos finansavimo;

5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6) neteisėtu būdu įgyto turto;

7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

8) pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;

9) kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;

10) pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;

11) kitų pažeidimų.

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;

2) kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai;

3) viešai.

Pranešimo nagrinėjimo schema.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti:

1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;

2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;

3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje teikimo ir pranešėjų apsaugos įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato informacijos apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo Teisingumo ministerijoje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką bei taikomas pranešėjų apsaugos priemones.

Teisingumo ministerijoje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją turi teisę pateikti asmuo, kurį su ministerija sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) arba įdarbinimo ar kiti ikisutartiniai santykiai.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Teisingumo ministerijoje, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

1. kreipiantis tiesiogiai į kompetentingą subjektą raštu, įteikiant arba siunčiant paštu ministerijai (adresu Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius) užpildytą pranešimo apie pažeidimą formą. Siunčiant pranešimą paštu, ant voko, kuriame yra apie pažeidimą pateikiama informacija, po adresato pavadinimu turi būti dedama žyma „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“; 

2. žodžiu, atvykus į ministeriją (adresu Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius) pas kompetentingą subjektą;

3. atsiunčiant informaciją apie pažeidimą ministerijos elektroninio pašto adresu [email protected].

Teisingumo ministerijoje kompetentingo subjekto funkcijų vykdymas pavestas:

  • Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniajai patarėjai Ilonai Tamelei (tel. Nr. +370 602 57133, el. p. [email protected]), o jos nesant darbe 
  • Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjai Jolantai Bernotaitei (tel. Nr. +370 600 37388, el. p. [email protected]).

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Atnaujinimo data: 2024-01-08