Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Sprendimas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą įvykdomas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, o jeigu smurtinis nusikaltimas, dėl kurio atlyginama žala, padarytas iki 2019-06-30 – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teikiant prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą privaloma pateikti antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala, neviršijanti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota, išskyrus atvejus kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Pažymėtina, kad jeigu už žalą atsakingų asmenų yra daugiau nei vienas, antstolio surašytas aktas, ar kitas dokumentas turi būti pateikiamas dėl kiekvieno už žalą atsakingo asmens, iš kurio teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. 

1. Nustatytos formos Prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo forma galima rasti https://tm.lrv.lt/lt/paslaugos)
2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
3. įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, arba teismo patvirtintos sutarties dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo nuorašą;
4. antstolio surašytą aktą, ar kitą dokumentą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 9 punktuose nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, išieškotas sumas ir paaiškinimą, kad žala, neviršijanti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs;
5. vykdymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus;
6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

1. Nustatytos formos Prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (prašymo formą galima rasti https://tm.lrv.lt/lt/paslaugos)
2. asmens tapatybės kortelę arba paso kopiją;
3. turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus;
4. nutarimą ar nutartį, kuria asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu, arba įsiteisėjusį prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimą ar teismo nuosprendį, kuriuose konstatuota viena iš toliau nurodytų aplinkybių:
4.1. smurtinį nusikaltimą padarė nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo ar asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
4.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 ar 7 punkte, 31 straipsnio 1 dalyje arba 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė; 
4.3. padarytas smurtinis nusikaltimas ir nukentėjusiam asmeniui yra priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas;
5. išlaikymo faktą patvirtinančius dokumentus, jeigu prašymą pateikia nuo smurtinio nusikaltimo mirusio asmens išlaikytinis;
6. kitus dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes.

Fondas pradėjo veiklą 2005 m. kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Šiuo įstatymu buvo įgyvendinta Europos Sąjungos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijų nusikaltimų aukoms, kuri įpareigojo valstybes sukurti pagalbos smurtinių nusikaltimų aukoms schemas. Pagrindinis fondo tikslas finansiškai padėti smurtinių nusikaltimų aukoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad praktikoje nusikaltimų aukos dažnai negali veiksmingai išreikalauti jiems padarytos žalos iš nusikaltėlio, kadangi jis gali neturėti reikiamų lėšų priteistai žalai atlyginti, gali atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje arba todėl, kad nusikaltėlio tapatybė nebus nustatyta ar jis nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl yra sukurta schema, pagal kurią, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, smurtinių nusikaltimų aukos gali prašyti valstybės kompensuoti (pilnai arba iš dalies) nusikaltimu jiems padarytą žalą. Tai yra greita ir nesudėtinga procedūra, kuri suteikia nusikaltimų aukoms tam tikrą finansinę paramą sudėtingu laikotarpiu – po nusikaltimo padarymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų aukos dažnai patiria įvairias finansines išlaidas, pavyzdžiui, susijusias su sveikatos grąžinimu, gydymu, nedarbingumu, teisinėmis paslaugomis.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. prašymus skirti kompensaciją nagrinėja ir sprendimus priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kompensavusį nusikaltimo aukai žalą, perima reikalavimo teisę (regresą) į nusikaltimą padariusį asmenį. Kitaip tariant, iš fondo aukai sumokėta kompensacija, vėliau bus išreikalauta arba išieškota teismo tvarka iš nusikaltimą padariusio asmens (jei toks nustatytas). Tai bus padaryta paties fondo iniciatyva ir sąnaudomis.

Fondo biudžetą sudaro asmenų, padariusių nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, įmokos, kurias jiems paskiria sumokėti teismai (prokuroro teikimu arba teismo nuožiūra). Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse šiuo tikslu yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą.

Įmokų surinkimą į fondą nuo 2026 m. sausio 1 d. administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Per metus vidutiniškai apie 1100 atvejų teismai skiria asmenims baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į fondą. Šios įmokos ir sudaro fondo biudžetą kompensacijoms išmokėti. Asmenų sumokėtos įmokos naudojamos tik nusikaltimų aukų kompensacijoms. Fondas turi pakankamai lėšų kompensacijoms iš įmokų.

Pati Fondo veikla ir administravimas (žmogiškieji ištekliai ir proceso organizavimas) finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Teisingumo ministerijai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, skiriama tais atvejais, kai teismas mano, jog tokia priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Dažniausiai ji taikoma asmenims, padariusiems smurtinį nusikaltimą, tačiau įstatymas teismo neriboja, ji gali būti skiriama ir kitų nusikaltimų padarymo atvejais arba atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, tai yra teismo vertinimo dalykas, kada skirti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, svarbiausia, kad ji padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Pavyzdžiui, kad nusikaltimą padaręs asmuo suprastų savo veikos pasekmes nukentėjusiems, prisidėtų prie pagalbos aukoms schemos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė turi ir auklėjamąjį poveikį, finansinės sankcijos poveikį, taip pat siejama su atgaila už padarytą nusikaltimą ir suvokimu, pripažinimu, kad kitiems asmenims padaryta žala, kuri turi būti aplyginama.

Reikia pažymėti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, neskiriama kartu su kita sankcija – bauda. Logika, kad finansinio pobūdžio sankcijos nesidubliuotų.

Prašyti kompensacijos iš Fondo gali tyčinių smurtinių nusikaltimų (sąrašas tokių nusikaltimų yra nustatytas Teisingumo ministro įsakymu) aukos, kurios atitinka Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo sąlygas. Esminės sąlygos yra šios: auka patyrė turtinę ir/ar neturtinę žalą, dėl kurios baudžiamajame procese pateikė civilinį ieškinį nusikaltimą padariusiam asmeniui ir nėra objektyvių galimybių šios žalos išieškoti iš nusikaltimą padariusio asmens (tai patvirtinama antstolio išduotu dokumentu).

Įstatymas taip pat numato teisę į žalos kompensavimą avansu, t. y. iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba atvejais, kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas/nutrauktas. Ši galimybė skirta skubiai padengti dalį aukos dėl nusikaltimo patirtų išlaidų arba kitais specifiniais atvejais (pavyzdžiui, kai nenustatytas kaltas asmuo) ir sudaro iki pusės įstatyme nustatyto maksimalaus kompensuojamo dydžio.

Kompensacijos aukoms išmokomos minėtame specialiame įstatyme numatytų maksimalių dydžių ribose. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais tokia kompensacija gali padengti tik dalį aukai padarytos žalos, kitais atvejais gali padengti žalą ir visiškai. Atlyginama pačios aukos pareikšto civilinio ieškinio ribose, neviršijant įstatyme numatytų maksimalių dydžių. Šiuo metu maksimalūs kompensacijų dydžiai siekia: neturtinei žalai atlyginti iki 120 BSI (8 400 Eur), turtinei žalai atlyginti iki 100 BSI (7 000 Eur), taip pat atlyginamos visiškai antstoliui sumokėtos vykdymo išlaidos. BSI – bazinė socialinė išmoka, kuri periodiškai yra peržiūrima ir nuolat auga, todėl ir kompensacijų dydžiai auga kartu su šalies ekonominiais rodikliais.

Fondo biudžeto dydis nuolat kinta ir priklauso nuo surenkamų pajamų, t. y. įmokų į fondą ir sumokėtų kompensacijų sumų santykio. Pavyzdžiui, 2024 m. į fondą buvo surinkta virš 700 tūkst. Eur įmokų ir virš 400 tūkst. Eur išmokėta nusikaltimų aukų kompensacijoms. Šiai dienai fondas turi ir sukauptų lėšų likuti apie 4 mln. Eur., todėl fondas pajėgus mokėti kompensacijas naudojant tik iš nusikaltimus padariusių asmenų sumokėtų įmokų, taip pat turi adekvačią finansinę pagalvę ekstremalioms situacijoms suvaldyti, jei būtų didelis aukų skaičius per labai trumpą laiką (pavyzdžiui, dėl terorizmo ar kitų organizuotų ar masinių nusikaltimų, kurie paliestų didelį skaičių žmonių).

Taip pat, Teisingumo ministerijos iniciatyva 2024 m. buvo išplėstas smurtinių nusikaltimų sąrašas įtraukiant į jį nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, taip pat numatyti atvejai taikyti įstatymą atgal, išplėstos aukų įpėdinių teisės į kompensaciją, taigi, daugiau žmonių kreipsis į Fondą ir sulauks finansinės pagalbos.

Visos smurtinių tyčinių nusikaltimų, kurie įtraukti į anksčiau minėtą sąrašą, aukos turi teisę prašyti kompensacijos iš fondo, jei jos atitinka anksčiau minėtame specialiame įstatyme nustatytas sąlygas. Kompensacija gali padengti dalį arba kartais visą patirtą žalą.

Vidutiniškai per metus į fondą kreipiasi iki 200 nusikaltimų aukų. Didžioji dalis prašymų yra pagrįsti, atitinka teisės aktų sąlygas ir reikalavimus ir žala kompensuojama. Reikia pažymėti, kad stebint bendrą smurtinių tyčinių nusikaltimų skaičių šalies mastu, tikrai daugiau aukų galėtų kreiptis į fondą. Čia svarbu akcentuoti, kad visa teisininkų bendruomenė turi prisidėti prie fondo žinomumo, ypač ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir advokatai, kurie turi tiesioginį ryšį su nusikaltimų aukomis ir gali juos nukreipti į Teisingumo ministerija, paaiškinti jų teisę į kompensaciją. Teisingumo ministerija taip pat savo interneto svetainėje vartotojui draugišku būdu skelbia visą aktualią informaciją, keliarodį iki kompensacijos, vienoje vietoje talpina visas reikalingas prašymų formas ir teisės aktus.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba administruoja baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą vykdymą (surinkimą). Vidutiniškai per metus administruojama virš 1000 atvejų dėl įmokos surinkimo. Asmenys turi pareigą sumokėti įmoką į fondą teismo nustatytais terminais. Jei šios pareigos asmenys nevykdo, baudžiamasis įstatymas leidžia teismui pakeisti bausmės rūšį arba net taikyti baudžiamąją atsakomybę už vengimą įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Dalis nusikaltimus padariusių asmenų nesumoka įmokų į fondą teismo nustatytu laiku (dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, materialinės padėties). Tokias atvejais skola fondui perduodama vykdyti antstoliams, kurie išieško skolą priverstinio vykdymo pagrindais ir tvarka.

Taip pat, kaip paminėta anksčiau, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kompensavusį nusikaltimo aukai žalą, perima reikalavimo teisę (regresą) į nusikaltimą padariusį asmenį. Kitaip tariant, iš fondo aukai sumokėta kompensacija, yra išreikalaujam arba išieškoma teismo tvarka iš nusikaltimą padariusio asmens (jei toks nustatytas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba visais atvejais, kai tai įmanoma, įgyvendina regresą ir vykdo lėšų susigrąžinimą.

Nusikaltimų aukos pačios įsivertina jiems padarytos žalos dydį ir reiškia civilinius ieškinius nusikaltimus padariusiems asmenims. Civilinio ieškinio reikalavimų dydžiai yra ir teismo vertinimo dalykas. Vis dėlto fondas, kaip minėta anksčiau, įvertinęs civilinio ieškinio reikalavimų dydžius, kompensacijas moka neviršijant paties ieškinio dydžių ir taip pat įstatyme nustatytų maksimalių dydžių.

Kaip nurodyta anksčiau kompensacijos iš fondo padengia aukų patirtą žalį iki įstatyme numatytų maksimalių dydžių ribos, kuri šiuo metu bendrai leistų kompensuoti iki 15 400 Eur žalą.

Kiekvienas suinteresuotas pilietis savo narystę politinėje organizacijoje gali pasitikrinti Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje. Prie Registro informacinės sistemos galima prisijungti paspaudęs nuorodą: Naudotojai | Politinių organizacijų registro informacinė sistema. Toliau pasirenkama nuoroda „Užsakyti“.  

Registro informacinės sistemos tvarkytojui pateikiamų prašymų formos priklauso nuo to, kokie Registro informacinės sistemos duomenys yra keičiami. Informacija apie Registro informacinės sistemos tvarkytojui pateikiamų prašymų formas pateikiama Juridinių asmenų prašymų ir pranešimų formos - VĮ Registrų centras

Prašymų formos yra skelbiamos Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojo – valstybės įmonės Registrų centro – interneto svetainėje.

Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų daryti pakeitimus ir braukti narius iš Teisingumo ministerijai pateiktų politinių organizacijų narių sąrašų, nes už jų pateikimą ir duomenų teisingumą atsako politinės organizacijos (politinės partijos ar politinio komiteto) pirmininkas arba jo įgaliotas atstovas. Asmuo, norėdamas nutraukti narystę politinėje organizacijoje, su prašymu turi kreiptis į politinės organizacijos pirmininką arba jo įgaliotą atstovą. 

Kiekvienas suinteresuotas pilietis savo narystę politinėje organizacijoje gali nutraukti Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje. Prie Registro informacinės sistemos galima prisijungti paspaudęs nuorodą: Naudotojai | Politinių organizacijų registro informacinė sistema. Toliau pasirenkama nuoroda „Užsakyti“.  

Teisingumo ministerijai dokumentai teikiami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1R-137 „Dėl Politinių partijų, politinių komitetų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų ir Religinių bendruomenių ar bendrijų Teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą Politinių partijų, politinių komitetų, Europos politinių partijų ar Europos politinių fondų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikiamų dokumentų sąrašą.

Taip pat su Teisingumo ministerijai pateikiamų dokumentų sąrašu galima susipažinti čia.

Politinė organizacija steigiama vadovaujantis Politinių organizacijų įstatymu. Išsamesnės informacijos dėl politinių organizacijų steigimo ir registravimo ieškokite Teisingumo ministerijos interneto svetainėje adresu www.tm.lrv.lt pasirenkant veiklos sritį „Politinių organizacijų (politinių partijų ir politinių komitetų) steigimas ir registravimas“ arba paspaudus nuorodą: Politinių organizacijų (politinių partijų ir politinių komitetų) steigimas ir registravimas | Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (lrv.lt).

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 21 punktu, ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą turi būti skelbiamas Teisės aktų registre. Šis sprendimas taip pat nedelsiant turi būti siunčiamas Teisingumo ministerijai.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 34 punktu, ex post vertinimo plano projektas turi būti skelbiamas ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje ir Teisės aktų informacinėje sistemoje. Ministerija turėtų siekti kuo platesnio ex post vertinimo plano projekto viešinimo, todėl rekomenduojama ex post vertinimo plano projektą taip pat viešinti naudojantis socialinės medijos ar kitomis priemonėmis (pavyzdžiui facebook, e.pilietis), sudarant galimybę visiems suinteresuotiems subjektams pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl ex post vertinimo plano projekto.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos III skyriaus antruoju skirsniu, pasirengimo atlikti ex post vertinimą etapo metu:

• stebimas nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo taikymas ir veikimas, renkami tarpiniai su tuo susiję duomenys ir faktai, atliekami kiti ex post vertinimui kokybiškai atlikti reikalingi veiksmai (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos26 punktas);
• ex post vertinimą atliekančios ministerijos ministras ar jo įgaliotas asmuo (viceministras, ministerijos kancleris) paskiria už ex post vertinimą atsakingus asmenis. Atsakingi asmenys turi būti paskirti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos27 punktas);
• už ex post vertinimą atsakingi asmenys numato, kiek reikėtų žmogiškųjų ir kitų išteklių ex postvertinimui atlikti, sprendžia, ar tikslinga sudaryti ex post vertinimo komandą (darbo grupę) ir į ją įtraukti kitų valstybės tarnautojų, ekspertų, konsultantų, mokslininkų, ar tikslinga kreiptis į Vyriausybės strateginės analizės centrą metodinės ir ekspertinės pagalbos(Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 28 punktas);
• už ex post vertinimą atsakingi asmenys parengia ex post vertinimo plano projektą ir paskelbia jį Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ex post vertinimą atliekančios ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 25 darbo dienoms iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos33 ir 34 punktai);
• jei per nustatytą 15 darbo dienų laikotarpį buvo gauta pastabų ir pasiūlymų dėl ex post vertinimo plano projekto, gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinami ir prireikus koreguojamas ex post vertinimo plano projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 35 punktas);
• ex post vertinimo planas paskelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 36 punktas).

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 1 dalimi ir remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 16 punktu, ex post vertinimą gali atlikti tik viena ministerija. Už ex post vertinimo atlikimą atsakinga ministerija laikytina ministerija, kurios ministro valdymo sričiai priskirti esminiai numatomo vertinti teisinio reguliavimo klausimai. Prireikus, kitos ministerijos gali būti įtraukiamos į ex post vertinimo procesą įvairiomis formomis, pvz., ministerija gali teikti informaciją, reikalingą ex post vertinimui atlikti (Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 2 dalis); ministerijų valstybės tarnautojai gali būti įtraukti į ex post vertinimo komandą (darbo grupę) (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 28 punktas).

Jei į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nekonkretizuotas ex post vertinimo dalykas, turėtų būti vertinamas visas įstatymu priimtas teisinis reguliavimas, o ex postvertinimą atliekantys asmenys sprendžia, koks poveikis turi būti įvertintas atsižvelgiant į vertinamo teisinio reguliavimo priėmimo metu keltus tikslus ir siektas spręsti problemas. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 33 punktu, ex post vertinimo dalyką galima sukonkretinti ex post vertinimo plano projekte arba nustatyti ministro sprendimeatlikti ex post vertinimą, remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 4.4 papunkčiu ir pritaikant Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 20 punktą.

Jei į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nenustatytas ex post vertinimo laikotarpis ar terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, juos reikėtų nustatytiministro sprendime atlikti ex post vertinimą pagal Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 20 punktą.

Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami šie su ex post vertinimu susiję dokumentai:

• ex post vertinimo plano projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 35 punktas);
• ex post vertinimo planas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 36 punktas);
• ex post vertinimo ataskaitos projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 48 punktas);
• galutinė ex post vertinimo ataskaita (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 52 punktas).

Teisės aktų informacinėje sistemoje taip pat gali būti skelbiama kita informacija, susijusi su ex post vertinimu (pvz., vykdant viešąsias konsultacijas gauti apibendrinamieji duomenys, kvietimas teikti nuomonę dėl vertinamo teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo) (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 55 punktas).

Teisingumo ministerijai turi būti pateikti šie su ex post vertinimu susiję dokumentai:

• ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 21 punktas), taip pat ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą pakeitimas, jei ministro sprendimas buvo keičiamas vertinamam teisiniam reguliavimui teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeitus iš esmės (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 8 punktas);
• ministro įsakymas, kuriuo nukeliamas terminas, iki kada ex post vertinimams turi būti atliktas, jei vertinamas teisinis reguliavimas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeičia iš esmės ir jei nėra priimama nauja įstatymo nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 7 punktas);
• per Teisės aktų informacinę sistemą ex post vertinimo ataskaitos projektas (kartu pateikiami ir papildomi, su ex post vertinimu susiję dokumentai, pagrindžiantys ex post vertinimo ataskaitos projekte pateiktą informaciją) (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex postvertinimo metodikos 49 punktas) ir, esant poreikiui, patikslintas ex post vertinimo ataskaitos projektas (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 51 punktas).

Teisės aktų registre skelbiami šie su ex post vertinimu susiję dokumentai:

• ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 21 punktas), taip pat ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą pakeitimas, jei ministro sprendimas buvo keičiamas vertinamam teisiniam reguliavimui teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeitus iš esmės (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 8 punktas);
• ministro įsakymas, kuriuo nukeliamas terminas, iki kada ex post vertinimams turi būti atliktas, jei vertinamas teisinis reguliavimas teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpiu arba atliekant ex post vertinimą pasikeičia iš esmės ir jei nėra priimama nauja įstatymo nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 7 punktas).

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 53 punktu, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę ministrui pagal jam pavestas valdymo sritis teikti argumentuotus siūlymus dėl poreikio atlikti ex post vertinimą. 

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 58 punktu, siūlymai gali būti teikiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 47 punktu, ex post vertinimo ataskaita turi būti parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“ patvirtintą Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos formą. Pildant nurodytą formą, turėtų būti pateikta visa minėtoje formoje prašoma pateikti informacija. 

Rekomenduojame ex post vertinimo plano projektą ir ex post vertinimo projektą tvirtinti ministro įsakymu. 

Asociacijų ir kitų organizacijų, kurias paveikė vertinamas teisinis reguliavimas, atstovų dalyvavimas ex post vertinimo komandoje (darbo grupėje) būtų nesuderinamas su Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 30 punkte įtvirtintu reikalavimu ex post vertinimo komandos (darbo grupės) nariams būti nešališkiems. Su suinteresuotomis asociacijomis ir kitomis organizacijomis galima konsultuotis atliekant ex post vertinimą. Konsultuojantis rekomenduojama vadovautis E. pilietis platformoje skelbiama Viešųjų konsultacijų metodika.

Teisingumo ministerijos darbuotojai, užtikrinantys ex post koordinavimo funkcijos įgyvendinimą, nedalyvauja kitų ministerijų sudaromose ex post vertinimo komandose (darbo grupėse), nes tai būtų nesuderinama su Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 3 dalies 3 punktu Teisingumo ministerijai priskirta funkcija teikti nuomonę dėl ex post vertinimo ataskaitų projektų. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Teisingumo ministerija teikia metodines konsultacijas dėl ex post vertinimo atlikimo tvarkos, todėl visuomet galima kreiptis į Teisingumo ministerijos atstovus, teikiančius metodines konsultacijas, Teisingumo ministerijos interneto svetainėje nurodytais kontaktais.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 6 punktu, ar priimti teisinio reguliavimo pakeitimai laikytini esminiais, sprendžia ex post vertinimą atliekanti ministerija. Vertinant minėtų pakeitimų esmingumą, siūlytina, be kita ko, atsižvelgti į tai, ar tų pakeitimų priėmimas galėjo lemti ar lėmė iš esmės kitokias teisinio reguliavimo pasekmes vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupės, palyginti su teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 7 punktu, jei ex post vertinimas numatytas atlikti pagal į įstatymą įtrauktą nuostatą dėl poreikio atlikti ex post vertinimą, tuomet keičiant įstatymą, kartu turėtų būti priimama nauja nuostata, kuri pakeistų ankstesnę nuostatą (ankstesnės nuostatos pripažinti netekusia galios nereikia). Jei nauja nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nėra priimama, turi būti vertinamas priimtoje nuostatoje nurodytas teisinis reguliavimas su naujai padarytais esminiais pakeitimais, taikant analogišką priimta nuostata nustatytą teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti nuo iš esmės pakeisto teisinio reguliavimo įsigaliojimo dienos. Terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, atitinkamai nukeliamas. Terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas, data ir atitinkamai pasikeitęs teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis nustatomi ex post vertinimą atliekančios ministerijos, kurios vertinimu priimti teisinio reguliavimo pakeitimai laikytini esminiais, ministro įsakymu, kuris turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir nedelsiant išsiųstas Teisingumo ministerijai.  

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 8 punktu, jei ex post vertinimas numatomas atlikti pagal ministro sprendimą atlikti ex post vertinimą, šis sprendimas turi būti keičiamas, įvertinant tikslingumą keisti jame nurodytą ex post vertinimo dalyką ir (ar) koreguoti nustatyto įvertinti teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpį bei ex post vertinimo atlikimo ir galutinės ataskaitos parengimo terminą. Ministro sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre ir nedelsiant išsiųstas Teisingumo ministerijai.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 10 punktu, sprendžiant, ar teisinis reguliavimas keičiamas iš esmės, siūlytina įvertinti, ar teisiniu reguliavimu siekiama reikšmingai keisti ilgą laiką galiojančias principines tam tikro teisinio reguliavimo nuostatas, įprastas visuotinai taikomas procedūras, ar lydimuosiuose dokumentuose nurodoma arba viešojoje erdvėje informuojant apie konkrečią teisėkūros iniciatyvą kalbama apie tam tikros teisinių santykių srities reformą ir kitus galimą esminį pokytį lemiančius visuomeninių santykių reguliavimo aspektus.

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą įtraukiama į įstatymą:

• kai reglamentuojami iki tol nereglamentuoti visuomeniniai santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas;
• kai nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms;
• kitais atvejais, kai nustatomas toks poreikis.

Ex post vertinimo planai ir ataskaitos privalomai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje, todėl rekomenduotume ieškoti šiuose informacijos šaltiniuose.

Nuoroda į galutinę ex post vertinimo ataskaitą pateikiama ir teisės aktų, kuriuose ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąraše, kuris skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 63.1 papunkčiu, Teisingumo ministerijos atstovai teikia konsultacijas dėl:

• tikslingumo ir tinkamumo konkretaus teisinio reguliavimo atveju atlikti ex post vertinimą;
• tinkamo į įstatymą įtrauktos nuostatos dėl poreikio atlikti ex post vertinimą ir ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą suformulavimo;
• ex post vertinimo proceso organizavimo ir ex post vertinimo planų rengimo;
• ex post vertinimo ataskaitos pildymo.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 63.2 papunkčiu Vyriausybės strateginės analizės centro atstovai teikia konsultacijas dėl:

• tinkamų vertinimo metodų ex post vertinimui atlikti pasirinkimo;
• kiekybinių ir kokybinių analizės metodų taikymo;
• korektiško analizės metu gautų duomenų interpretavimo.

Galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinis vertinimas inicijuojamas ministro sprendimu vadovaujantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 6 ir 19 punktais. Nustatant galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinio vertinimo dalyką, rengiant šio vertinimo planą ir atliekant patį vertinimą turėtų būti vadovaujamasi ne tik Galiojančio teisinio reguliavimo poveikioex postvertinimo metodikoje numatytu teisiniu reguliavimu, bet ir įvertintini Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“, suformuoti antikorupcinio vertinimo reikalavimai bei šių taisyklių priede suformuoti antikorupcinio vertinimo kriterijai. Galiojančio norminio teisės akto antikorupcinio vertinimo metu vertinant nurodytus kriterijus turėtų būti siekiama įvertinti tiek teisės aktą taikančių subjektų patirtį, tiek priežiūros (įskaitant ūkio subjektų konsultavimą), teisėsaugos institucijų ir teismų praktikos rezultatus taikant vertinamą teisės aktą.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 10 punktu, dėlnuostatos dėl poreikio atlikti ex post vertinimą įtraukimo į įstatymą sprendžia įstatymo projekto rengimą iniciavę, jį parengę ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai. Sprendimą dėl ex post vertinimo atlikimo, įtraukiant nuostatą dėl poreikio atlikti ex post vertinimą į įstatymą, taip pat gali priimti:

• Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kai svarstant įstatymo projektą argumentuotą pasiūlymą pateikia Teisingumo ministerija ar kiti subjektai;
• Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes.

Ex post vertinimas – paskutinė teisėkūros proceso stadija, kurios metu atliekamas teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas. Ex post vertinimas atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar teisinis reguliavimas buvo taikomas ir ar veikė, ar taikant teisinį reguliavimą pavyko pasiekti teisės akto priėmimo metu keltus tikslus ir planuotus pokyčius.

Ex post vertinimą reguliuoja:

• Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (ketvirtasis skirsnis);
• Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 19 punktu, ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą priimamas siekiant reaguoti į pokyčius tam tikroje teisinio reguliavimo srityje, į iškilusias aktualijas ir paaiškėjus teisinio reguliavimo trūkumus, pvz. kai:

• ministerija ketina inicijuoti tam tikro teisinio reguliavimo pakeitimus ir ex post vertinimas būtų naudingas siekiant nustatyti tinkamiausią teisinio reguliavimo alternatyvą (ypač status quo alternatyvos įvertinimui);
• viešojoje erdvėje dažnai pasirodo informacija dėl teisinio reguliavimo keliamų problemų ir neigiamo poveikio tam tikrai sričiai, asmenims ar jų grupėms;
• gaunamų skundų kiekis ir jų turinys, susijęs su teisinio reguliavimo taikymo problemomis, galimai parodo sistemines teisinio reguliavimo spragas arba inicijuojami teisminiai procesai;
• gaunami argumentuoti pasiūlymai atlikti ex post vertinimą iš Teisingumo ministerijos, kitų ministerijų, valstybės institucijų ir įstaigų, socialinių ekonominių partnerių, nevyriausybinių organizacijų ir asmenų;
• kyla pagrįstų įtarimų, kad teisės akto veikimo pasekmės nėra tokios, kokios buvo suplanuotos, atsirado didelis neprognozuotas neigiamas poveikis tam tikriems suinteresuotiems asmenims ar visuomenės grupėms, galiojantis teisinis reguliavimas nėra tinkamas spręsti problemoms, kurias turėtų spręsti, ir nėra tinkamas norint pasiekti teisinio reguliavimo tikslus.

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsniu, ex post vertinimas atliekamas:

• ​kai į įstatymą yra įtraukta nuostata dėl poreikio atlikti ex post vertinimą;
• ​kai ministras pagal jam pavestą valdymo sritį teisinio reguliavimo galiojimo metu priima sprendimą dėl poreikio atlikti šio teisinio reguliavimo ex post vertinimą.

Teisingumo ministerijos interneto svetainėje skelbiamas teisės aktų, kuriuose galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas planuojamas atlikti ar atliekamas, sąrašas.

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, atliekant ex post vertinimą, vertinamas įstatymuose, prireikus – ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 9 punktu, ex post vertinimą atliekanti ministerija turi teisę, siekiant ex post vertinimo tikslų, papildomai vertinti ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas bei jų poveikį. Taigi, visais atvejais turi būti vertinamas įstatyminis reguliavimas, o ex post vertinimą atliekanti ministerija gali nuspręsti kartu su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu vertinti ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, jei mato tam poreikį. Vien tik įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo ex post vertinimas neatliekamas.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14.4 papunkčiu, rekomenduojama ex post vertinimui atlikti numatyti ne trumpesnį nei 4 mėnesių laikotarpį, tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei vieni metai.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 69 punktu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo galutinės ex post vertinimo atskaitos paskelbimo Teisės aktų informacinėje sistemoje ex post vertinimą atlikusi ministerija pateikia galutinę ex post vertinimo ataskaitą Vyriausybei (kartu su Teisingumo ministerijos nuomone dėl ex post vertinimo ataskaitos projekto), taip pat ją išsiunčia Seimo valdybai, Seimo komitetui pagal veiklos kryptį ir Teisingumo ministerijai.  

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos III skyriaus trečiuoju ir ketvirtuoju skirsniais, ex post vertinimo atlikimo etapo metu:

• laikantis patvirtinto ex post vertinimo plano, renkami, vertinami, analizuojami ir patikrinami duomenys ir daromi apibendrinimai ir išvados dėl galiojančio teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 43 punktas);
• parengiamas ex post vertinimo ataskaitos projektas, kuris skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ministerijos interneto svetainėje bei per Teisės aktų informacinę sistemą teikiamas derinti Teisingumo ministerijai (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 47–49 punktai);
• patikslinamas ex post vertinimo ataskaitos projektas, jei per nustatytą 20 darbo dienų derinimo terminą pastabų ir pasiūlymų pateikia Teisingumo ministerija ar kiti subjektai (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 50 punktas);
• jei Teisingumo ministerija savo nuomonėje dėl ex post vertinimo konstatuoja, kad ex post vertinimas atliktas nepakankami kokybiškai ir (ar) nevisapusiškai arba ex post vertinimo projekte pasigendama esminės informacijos, susijusios su atliktu ex post vertinimu, ex post vertinimą atlikusi ministerija pašalina nustatytus ex post vertinimo trūkumus ir patikslina ex post vertinimo ataskaitos projektą, kurį paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje ir derina pakartotinai su Teisingumo ministerija per ne trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 51 punktas);
• ministro pasirašyta galutinė ex post vertinimo ataskaita per 5 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje ir ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje (Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 52 punktas).

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 20 punktu, ministro sprendimas atlikti ex post vertinimą įforminamas ministro įsakymu, kuriame turi būti nurodyta:

• ex post vertinimą atliekanti ministerija;
• ex post vertinimo dalykas;
• teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis;
• terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas.

Ministro sprendimu atlikti ex post vertinimą taip pat gali būti paskiriami už ex post vertinimą atsakingi asmenys, nustatomos tarpinės ex post vertinimo atlikimo datos ir jų pabaigoje reikalingi pasiekti rezultatai, taip pat kiti ex post vertinimo procesui veiksmingai valdyti reikalingi tarpiniai žingsniai, pateikiama kita ministro nuožiūra svarbi informacija.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14.3 papunkčiu,teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis - tai teisinio reguliavimo galiojimo laikotarpis, kuriam suėjus numatoma atlikti ex post vertinimą. Jis negali būti trumpesnis nei 2 metai nuo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, tačiau rekomenduojama atlikti kuo ilgiau (pvz., 3, 5, 10 ar daugiau metų) be esminių pokyčių galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimą, kadangi socialiniams teisiniams santykiams būdingas inertiškumas ir tikrasis teisinio reguliavimo pokyčio poveikis pasireiškia tik praėjus tam tikram laikui ir subjektams prisitaikius prie jo.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 14 punktu, į įstatymą įtrauktoje nuostatoje dėl poreikio atlikti ex post vertinimą nurodoma:

• ex post vertinimą atliekanti ministerija;
• ex post vertinimo dalykas;
• teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpis;
• terminas, iki kada ex post vertinimas turi būti atliktas.

Konkrečių pavyzdžių, kaip taisyklingai suformuluoti į įstatymą įtrauktiną nuostatą dėl poreikio atlikti ex post vertinimą, rasite Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos ir ataskaitos formos patvirtinimo“, 1 priede.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 12 punktu, numatoma didelė įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms paprastai nustatoma atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus, taip pat siūlytina atsižvelgti į teisėkūros iniciatyvas, įtrauktas į didesnio poveikio teisės aktų sąrašą.

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 241 straipsnio 1 dalimi, ex post vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis. Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos 28 punktu, ministerija, atlikdama ex post vertinimą, turi teisę, atsižvelgdama į nustatyto įvertinti galiojančio teisinio reguliavimo kontekstą, vertinimui atlikti reikiamų surinkti duomenų mastą ir galimus duomenų šaltinius, specialių žinių ir kompetencijų poreikį, pasitelkti kitų valstybės tarnautojų, ekspertų, konsultantų, mokslininkų, Vyriausybės strateginės analizės centro pagalbą. Visgi, už ex post vertinimo organizavimą ir atlikimą yra atsakingi ministro paskirti ministerijos darbuotojai.

Remiantis Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodikos III skyriaus pirmuoju skirsniu, ex post vertinimo procedūrą galima išskirti į du didelius etapus:

• pasirengimą atlikti ex post vertinimą, kuris prasideda nuo į įstatymą įtrauktos nuostatos dėl poreikio atlikti ex post vertinimą ar ministro sprendimo atlikti ex post vertinimą įsigaliojimo dienos iki teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos;
• ex post vertinimo atlikimą, kuris prasideda pirmą dieną po teisinio reguliavimo vertinimo laikotarpio pabaigos ir kuris baigiamas galutinės ex post vertinimo ataskaitos paskelbimu.

Nurodyti etapai gali būti suskaidyti į smulkesnius etapus, jei ex post vertinimą atliekanti ministerija nusprendžia, kad tai yra būtina siekiant geriau valdyti ex post vertinimo procesą.

Reikalavimai asmenims, norintiems tapti teismo ekspertais, numatyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme. Asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, privalo: 

• turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai teismo ekspertizės rūšiai, kurių sąrašątvirtina Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba;
• išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos ir teismo ekspertizės metodologijos egzaminą, kurio programą tvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovas;
• išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro tvirtinamą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais;
• pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, jeigu teismo ekspertizės įstaigoje yra nustatytas toks reikalavimas;
• būti nepriekaištingos reputacijos.

Reikalavimas išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos ir teismo ekspertizės metodologijos egzaminą netaikomi asmenims, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, ir tokios teismo eksperto kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos. Šie asmenys privalo Teisingumo ministerijoje išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro tvirtinamą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais. 

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas

 Kvalifikaciją suteikia: 

• teismo ekspertizės įstaigos arba 
• valstybės institucija ar tam tikslui sudaryta komisija, įstaiga ar organizacija (kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose). 

Teismo ekspertizės įstaigos:

• Lietuvos ekspertizės centras (https://ltec.lrv.lt/lt/)
• Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyba (https://ktv.policija.lrv.lt/lt/) 
• Valstybinė teismo medicinos tarnyba (http://www.vtmt.lt/pages/lt/paslaugos.php)
• Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ( https://www.vtpt.lt/)
• Gaisrinių tyrimų centras ( https://gtc.lrv.lt/)

Teismo ekspertizės įstaigoje sudaryta kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, leidžiančią daryti tik tos rūšies teismo ekspertizes, kurios yra atliekamos toje įstaigoje. Teismo ekspertizės rūšys nurodytos teismo ekspertizės įstaigų ekspertizės atlikimo nuostatuose. 

 Valstybės institucija ar tam tikslui sudaryta komisija, įstaiga ar organizacija, pavyzdžiui:

• Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (https://avnt.lrv.lt/)
• Lietuvos  auditorių rūmai (https://lar.lt/www/new/news.php) 
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (https://lrkm.lrv.lt/)
• Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (https://www.nzt.lt/)
• Lietuvos architektų rūmai (https://www.architekturumai.lt/)
• Statybos sektoriaus vystymo agentūra (https://www.ssva.lt/cms/) 

Kvalifikacijos suteikimo reikalavimus ir tvarką valstybės institucijose ar tam tikslui sudarytose komisijose, įstaigose ar organizacijose reglamentuoja tam tikrą profesinę sritį reguliuojantys teisės aktai. 

Asmuo, turintis valstybės institucijos ar tam tikslui sudarytos komisijos, įstaigos ar organizacijos suteiktą kvalifikaciją, ir norintis tapti teismo ekspertu, turi išlaikyti teisinių žinių egzaminą Teisingumo ministerijoje.  Asmuo turi pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą leisti laikyti teisinių žinių egzaminą;
• dokumento, liudijančio, kad asmuo turi tam tikros srities žinių, kvalifikaciją, kopiją, jei šio dokumento duomenys (įskaitant numerį, datą ir galiojimo terminą) nėra viešai skelbiami informacinėse sistemose;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai teismo ekspertizės rūšiai, patvirtinančio dokumento kopiją, jei šis dokumentas nėra registruotas Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre.

Laisvos formos prašymą laikyti teisinių žinių egzaminą ir papildomus dokumentus galima pateikti Teisingumo ministerijai asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį (prašymą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, galima pateikti ir el. paštu [email protected]). Teisinių žinių įvertinimo komisija, asmenų, siekiančių tapti teismo ekspertais, teisinių žinių egzaminą organizuoja per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pranešimas apie komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki komisijos posėdžio. 

Asmenų, siekiančių tapti teismo ekspertais, teisinių žinių įvertinimo komisijos nuostatai ir teisinių žinių programa asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais.

Asmuo, pageidaujantis būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, Teisingumo ministerijai pateikia:

• prašymą įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, kuriame turi būti nurodyti šie duomenys: teismo eksperto kontaktinis adresas ir telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas, kiti kontaktiniai duomenys, kuriuos jis sutinka skelbti teismo ekspertų sąraše, taip pat įrašytas patvirtinimas, kad asmuo atitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijus, nurodytus Teismo ekspertizės įstatymo 7 straipsnyje;
• dokumento, liudijančio aukštąjį išsilavinimą, tinkančio pasirinktai teismo ekspertizės rūšiai, kopiją, jei šis dokumentas nėra registruotas Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre;
• teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo, išduoto teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudarytos kvalifikacinės komisijos, arba kvalifikaciją suteikusios institucijos, išduoto kvalifikaciją liudijančio dokumento asmeniui, turinčiam specialių žinių, kopiją, jei šių kvalifikaciją liudijančių dokumentų duomenys (įskaitant numerį, datą ir galiojimo terminą) nėra viešai skelbiami informacinėse sistemose;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• valstybės narės kompetentingos institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio, kad asmuo nebuvo teistas ar pripažintas kaltu dėl Teismo ekspertizės įstatymo 7 straipsnio 1–4 punktuose nustatytų nusikaltimų arba praėjo Teismo ekspertizės įstatymo 7 straipsnio 1–4 punktuose nustatyti terminai, jeigu asmuo buvo teistas ar pripažintas kaltu dėl minėtų nusikaltimų, kopiją (kai į teismo ekspertų sąrašą pageidauja būti įrašytas valstybės narės teismo ekspertas).

Prašymą įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir papildomus dokumentus galima pateikti Teisingumo ministerijai asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį (prašymą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, galima pateikti ir el. paštu [email protected]), taip pat per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (www.epaslaugos.lt). 

Pateikiamas laisvos formos prašymas (prašymams, kurie pateikiami asmeniškai, siunčiami paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, rekomenduojama forma).

Teisingumo ministras per trisdešimt dienų nuo prašymo įrašyti į teismo ekspertų sąrašą gavimo dienos priima teismo eksperto priesaiką ir įrašo jį į teismo ekspertų sąrašą.

Teismo ekspertas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, gali atlikti tik jo kvalifikaciją atitinkančias teismo ekspertų sąraše nurodytas ekspertizes.

Teisingumo ministerija nesuteikia teismo eksperto kvalifikacijos ir neturi įgaliojimų teikti išaiškinimų dėl kvalifikacijos apimties. Dėl kvalifikacijos apimties (kokius uždavinius sprendžia suteikta kvalifikacija) reikia kreiptis į kvalifikaciją suteikiančias institucijas. 

Teismo ekspertizės rūšių sąrašas ir Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiami uždaviniai yra patvirtinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. KT-7(24) „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“.

Į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas, papildomai įgijęs kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes, ir pageidaujantis ją nurodyti teismo ekspertų sąraše, Teisingumo ministerijai  pateikia:

• prašymą įrašyti į teismo ekspertų sąrašą papildomai įgytą kvalifikaciją;
• dokumento, liudijančio aukštąjį išsilavinimą, tinkančio pasirinktai teismo ekspertizės rūšiai, kopiją, jei šis dokumentas nėra registruotas Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre;
• teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo, išduoto teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudarytos kvalifikacinės komisijos, arba kvalifikaciją suteikusios institucijos, išduoto kvalifikaciją liudijančio dokumento asmeniui, turinčiam specialių žinių, kopiją, jei šių kvalifikaciją liudijančių dokumentų duomenys (įskaitant numerį, datą ir galiojimo terminą) nėra viešai skelbiami informacinėse sistemose.

Teisingumo ministras įsakymu įrašo į teismo ekspertų sąrašą papildomai įgytą kvalifikaciją, nurodo teismo ekspertizės rūšį iš teismo ekspertizių sąrašo, kurį tvirtina Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba. 

Įrašant į teismo ekspertų sąrašą papildomai įgytą kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes teismo ekspertui prisiekti nereikia.

Prašymą įrašyti į teismo ekspertų sąrašą papildomai įgytą kvalifikaciją ir papildomus dokumentus galima pateikti Teisingumo ministerijai asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį (prašymą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, galima pateikti ir el. paštu [email protected]), taip pat per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (www.epaslaugos.lt). 

Pateikiamas laisvos formos prašymas (prašymams, kurie pateikiami asmeniškai, atsiųsti paštu arba perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, rekomenduojama forma).

Kai nėra reikiamos specialybės teismo eksperto arba jis negali būti skiriamas teismo ekspertu konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas į teismo ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

Duomenys apie teismo ekspertus, įrašytus į teismo ekspertų sąrašą, skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje, interneto svetainės adresu www.licencijavimas.lt. 

Teisingumo ministerija sudaro ir tvarko teismo ekspertų sąrašą. 

Teismo ekspertas privalo nurodyti šiuos kontaktinius duomenis: teismo eksperto kontaktinis adresas ir telefono numeris, elektroninio pašto adresas.

Teismo ekspertas turi pranešti Teisingumo ministerijai apie duomenų, įrašytų apie jį teismo ekspertų sąraše, pasikeitimus nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos. 

Prašymą apie duomenų  patikslinimą teismo ekspertų sąraše galima pateikti Teisingumo ministerijai asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kuriomis galima tinkamai identifikuoti asmenį (prašymą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, galima pateikti ir el. paštu [email protected]). Apie pasikeitusius asmens ar kontaktinius duomenis, apie pratęstą kvalifikaciją liudijantį dokumentą, šio dokumento galiojimo sustabdymą ar galiojimo sustabdymo panaikinimą, pripažinimą negaliojančiu taip pat galima pranešti per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (www.epaslaugos.lt).

Likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, teismo ekspertas kreipiasi į teismo ekspertizės įstaigos, kurioje buvo sudaryta teismo eksperto kvalifikaciją suteikusi kvalifikacinė komisija, vadovą dėl teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo termino pratęsimo.

Teismo ekspertas teisingumo ministro sprendimu laikinai išbraukiamas iš teismo ekspertų sąrašo, jeigu: 

• buvo sustabdytas jam išduoto kvalifikaciją liudijančio dokumento galiojimas;
• nustačius, kad teismo ekspertas neinformavo apie kontaktinių duomenų (teismo eksperto vardas ir pavardė, kontaktinis adresas ir telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) pasikeitimus. Šiuo atveju teismo ekspertas išbraukiamas iš teismo ekspertų sąrašo tol, kol bus panaikintas kvalifikaciją liudijančių dokumentų galiojimo sustabdymas ar bus pranešta apie minėtų kontaktinių duomenų pasikeitimus.

Teisingumo ministras teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo išbraukia šiais atvejais:

• kai teismo ekspertas miršta;
• paties teismo eksperto prašymu;
• kai kvalifikacinė komisija, kvalifikaciją suteikianti institucija arba valstybės narės kompetentinga institucija priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą asmeniui, turinčiam specialių žinių, suteiktą kvalifikaciją liudijantį dokumentą, ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė atlikti teismo ekspertizę valstybėje narėje;
• kai paaiškėja, kad asmuo neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;
• kai jis pritaria Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos siūlymui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo;
• pasibaigus kvalifikaciją liudijančio dokumento galiojimo terminui, jeigu šis terminas nebuvo pratęstas.

Teismo ekspertas asmeniškai atsako už savo padarytos ekspertizės pagrįstumą ir tikrumą. Vertinti teismo eksperto surašytos ekspertizės išvados pagrįstumą turi teisę tik teismas, kuris paskyrė teismo ekspertizę. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę; jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Teisėjui eksperto išvada yra neprivaloma, teisėjas eksperto išvadą vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos kontaktai pasiteiravimui.

Teismas nagrinės skundą (arba kitaip vadinama peticiją) tik tuomet, jei:

• jis bus susijęs su vienos ar kelių Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimu;
• bus skundžiamasi prieš valstybę, ratifikavusią Konvenciją ar tam tikrą jos protokolą (patikrinti, ar Lietuva ratifikavo Konvencijos protokolą galima čia);
• skundžiamasi dėl viešosios valdžios institucijų veiksmų (skundai prieš privačius asmenis ar organizacijas nėra nagrinėjami EŽTT);
• skundžiamasi dėl įvykių, kurie įvyko po Konvencijos ar tam tikro jos protokolo įsigaliojimo (Lietuva konvenciją ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d., o skirtingus jos protokolus skirtingais laikotarpiais; Konvencija Lietuvai įsigaliojo nuo 1995 m. birželio 20 d.);
• asmuo, kuris skundžiasi, bus asmeniškai ir tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėjęs nuo Konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimų. (Pažymėtina, kad skųstis gali ir netiesioginės tariamo Konvencijos pažeidimo aukos, t. y. asmenys, kuriems pažeidimas padarytų žalos. Kai tiesioginė auka miršta jau pateikęs peticiją Teismui, bylos nagrinėjimas gali būti tęsiamas, jei mirusiojo įpėdiniai ar šeimos nariai išreiškia norą tęsti nagrinėjimą ir jeigu jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau jei pareiškėjas miršta dar prieš peticijos pateikimą, kiti asmenys gali jo vardu pateikti peticiją tik tais atvejais, kai tai susiję su mirusiojo mirtimi, dingimu ar kankinimu ir jei kiti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Jei pareiškėjas miršta nagrinėjant bylą Teisme ir niekas neišreiškia noro tęsti bylos nagrinėjimą arba tie asmenys negali parodyti suinteresuotumo bylos baigtimi, Teismas išbrauks bylą iš nagrinėjamų bylų sąrašo, nebent tai bus itin išskirtinis atvejais, kai pagarba žmogaus teisėms reikalaus tęsti bylos nagrinėjimą.);

taip pat turi būti laikomasi šių privalomų procedūrinių sąlygų:

• valstybės viduje buvo išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, t. y. prieš kreipiantis į EŽTT buvo kreiptasi į valstybės vidaus teismus, įskaitant ir galutinės instancijos teismus, su tokiais pat skundais;
• skundas (peticija) EŽTT turi būti pateiktas per 4 mėnesius nuo galutinio vidaus teismų sprendimo (Konvencijos Protokolas Nr. 15 terminą, per kurį peticija turi būti pateikta Teismui po galutinio vidaus teismų sprendimo, sutrumpino nuo 6 iki 4 mėnesių. Šis naujasis 4 mėnesių terminas įsigaliojo 2022 m. vasario 1 d., tačiau jis netaikomas atgaline data, t. y. jis taikomas tik toms peticijoms, kuriose galutinis vidaus teismų sprendimas bus priimtas 2022 m. vasario 1 d. ar vėliau). Šis laikotarpis dažniausiai prasideda nuo galutinės instancijos teismo priėmimo ar įteikimo asmeniui ar advokatui datos. 4 mėnesių terminas baigiasi paskutinę keturių mėnesių laikotarpio dieną, net jei ta diena yra sekmadienis ar šventinė diena;
• skundas (peticija) negali būti anoniminis (jei pareiškėjas pageidauja viešai neskelbti savo asmens tapatybės, turi apie tai pranešti pateikdamas peticiją ir paaiškinti, kodėl to siekia. EŽTT gali suteikti anonimiškumą tik išimtiniais ir pagrįstais atvejais);
• skundas (peticija) negali būti dėl to paties, t. y. jei EŽTT jau nagrinėjo asmens skundą;

Daugiau informacijos apie priimtinumo kriterijus galima rasti EŽTT parengtame leidinyje Priimtinumo kriterijų vadove

Taip pat galite susipinti su EŽTT skelbiama vaizdo ir garso medžiaga Peticijos priimtinumas (vaizdo įrašas)

Peticija EŽTT turi būti pateikiama užpildžius nustatytos formos formuliarą. Labai svarbu, kad peticija būtų užpildyta tinkamai, reikalavimai peticijai yra nurodyti Teismo reglamento 47 taisyklėje. Svarbu pažymėti tai, kad peticija neturi viršyti formuliare esančių  lapų skaičiaus. Galima pridėti papildomus paaiškinimus apie skundą, neviršijančius 20 puslapių, tačiau tuose papildomuose puslapiuose negali būti keliami skundai, kurie nebuvo aprašyti peticijos formuliare. Tinkamai neužpildžius formuliaro, peticija nagrinėjama nebus ir 4 mėnesių terminas peticijai pateikti nebus stabdomas. Šis terminas stabdomas tik tada, kai pateikiamas tinkamai užpildytas formuliaras.

Grupinės peticijos ir daugiau nei vienas pareiškėjas. Kai pareiškėjas ar atstovas pateikia skundą dviejų ar daugiau pareiškėjų vardu, ir šie skundai yra susiję su skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, atskiros peticijos turėtų būti užpildytos kiekvienam individualiam pareiškėjui, pateikiant būtiną informaciją. Dokumentai, aktualūs atskiram pareiškėjui, turėtų būti pridedami prie jų peticijų. Jei pareiškėjų yra daugiau nei penki, prie kiekvienos peticijos turėtų būti papildomai pridedama lentelė, kurioje būtų surašyta informacija apie kiekvieną pareiškėją.

Teismo kalbos. Nors oficialiosios Teismo kalbos yra anglų ir prancūzų, tačiau formuliarą galima pildyti ir lietuvių kalba. Pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje EŽTT susirašinės su pareiškėjais ta kalba, kuria buvo kreiptasi į Teismą. Po skundo (peticijos) perdavimo atsakovei - valstybei, susirašinėjimas vyks jau tik anglų arba prancūzų kalbomis.

EŽTT parengta Pareiškimo formuliaro pildymo atmintinė

Teisinis atstovavimas kreipiantis į EŽTT nėra būtinas. Tačiau, turint atstovą (advokatą), būtina tinkamai užpildyti formuliare jam suteikiamą įgaliojimą. Netinkamai užpildžius, pavyzdžiui, nesant tikro atstovo arba pareiškėjo parašo, bus laikoma, kad atstovo pareiškėjas neturi. Jei byla perduodama Vyriausybei, tolimesniame procese pareiškėją privalo atstovauti advokatas.

Teisingumo ministerija rekomenduoja visuomet įvertinti savo galimybes ir, esant poreikiui, kreiptis į advokatą, kai taikoma, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, arba kreiptis į nemokamas teisines paslaugas teikiančias organizacijas, pvz. teisės kliniką. 

Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, asmenys, siekiantys pateikti peticiją EŽTT, gali gauti antrinę teisinę pagalbą (įstatymo 11 straipsnio 2 dalis), jei atitinka įstatyme numatytas sąlygas.

Peticija Teismui privalo būti pateikta raštu, t. y. popierinė užpildyto formuliaro versija, pasirašyta pareiškėjo ar jo atstovo originaliu parašu, privalo būti išsiųsta paštu. El. paštu skundai teismui neteikiami. 
 

Adresas:

The Registrar

European Court of Human Rights

Council of Europe

67075 Strasbourg Cedex

Dėmėsio! Būtina EŽTT informuoti apie bet kokius pareiškėjų kontaktinių duomenų pasikeitimus.

Gavęs peticiją, Teismas patikrina, ar joje yra visa reikiama informacija ir ar pridėti visi dokumentai. Jei informacijos ar dokumentų trūksta, Teismas išsiunčia laišką, kad peticija neatitiko Teismo reglamento 47 taisyklės reikalavimų, todėl dokumentai nebuvo išsaugoti. Tokiu atveju galima pateikti naują peticiją, atsiunčiant tinkamai užpildytą formuliarą ir visus reikiamus dokumentus.

Jei formuliaras užpildytas tinkamai, Teismas atsiunčia atsakymą, kad buvo pradėta byla, kuriai suteiktas  numeris ir kartu atsiunčia brūkšninio kodo etiketes, kurias būtina užklijuoti ant Teismui siunčiamų su byla susijusių laiškų.

Antstolių procesinę veiklą kontroliuoja teismas, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti paduodamas išieškojimą vykdančiam antstoliui (įstatymas nustato ikiteisminę skundo nagrinėjimo procedūrą). Minėtas skundas paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skolininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Išieškojimas iš banko sąskaitoje esančių lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, pateikiant antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolis nurodo išieškoti vykdomajame dokumente nurodytą sumą (skolą) ir vykdymo išlaidas. Jeigu į areštuotą banko sąskaitą yra pervedamos sumos, iš kurių išieškoti draudžiama (pvz., įvairios socialinės pašalpos, išmokos, kompensacijos, vaiko pinigai ir pan.) arba sumos, iš kurių turi būti daromos išskaitos įstatyme nustatyta tvarka (pvz., darbo užmokestis, senatvės pensija, netekto darbingumo pensija), arba likusi piniginių lėšų, iš kurių jau padarytos išskaitos, dalis, skolininkas per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos turi informuoti apie tai antstolį ir pateikti jam banko sąskaitos išrašą arba pažymą iš darbovietės ar kitos įstaigos, kurioje gauna pajamas. Tuomet antstolis teikiamame nurodyme šią sumą nurodo, kaip laisvai disponuojamą ir skolininkas kiekvieną kalendorinį mėnesį gali laisvai disponuoti nurodytomis lėšomis. Nurašytas iš sąskaitos pinigines lėšas, iš kurių išieškoti draudžiama, antstolis privalo grąžinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų gavimo.

Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Jei asmuo mano, kad antstolis neteisėtai pardavė turtą iš varžytynių, jis turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. 

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vykdomąjį dokumentą (tiek dėl pinigų sumų, tiek ir ne piniginio pobūdžio išieškojimo) antstoliui vykdyti galima pateikti šia tvarka:

– elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai antstoliui turi pateikti per Antstolių informacinę sistemą, prie kurios prisijungti galima interneto svetainėje www.antstoliai.lt savo tapatybę patvirtinus elektroniniu parašu arba mobiliuoju parašu. Pateikiant elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti Antstolių informacinėje sistemoje reikia užpildyti prašymą, kuriame nurodomi skolininko ir jo gyvenamosios vietos duomenys, skolos dydis ir kita aktuali informacija, taip pat prie prašymo reikia prisegti elektroninio vykdomo dokumento failą.

– rašytinius (popierinius) vykdomuosius dokumentus išieškotojai turi pateikti Lietuvos antstolių rūmams (Konstitucijos pr. 15, Vilnius, LT-09319). Šis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas.

Į Antstolių informacinę sistemą pateikti vykdomieji dokumentai paskirstomi automatiniu būdu, užtikrinant proporcingą vykdomųjų dokumentų paskirstymą visiems tos pačios veiklos teritorijos antstoliams, taip pat užtikrinant, kad visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui.

Proceso dalyvių patogumui numatyta galimybė pateikti antstoliui prašymą procesinių dokumentų kopijas pateikti asmens nurodytu elektroniniu paštu. Šiuo atveju, prašymą pateikusio asmens nurodytu elektroniniu paštu pateikiamas pranešimas apie jam adresuotą naują procesinį dokumentą, nuoroda į dokumentą Antstolių informacinėje sistemoje ir šio dokumento kopija pdf formatu.

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Minėtoje instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos indeksuojamos, jeigu ketvirčio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indeksas nuo 2015 m. sausio 1 d. yra didesnis negu 110. Galutiniam vykdymo išlaidų dydžiui visais atvejais turi įtakos antstolio taikytos priverstinio vykdymo priemonės skolininkui individualiu atveju, jų apimtis, taip pat terminai, per kuriuos buvo išieškotos visos išieškotinos pinigų sumos, bei skolininko pozicija vykdymo procese – bendradarbiavimas su antstoliu. 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimams, kuriais atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų skaičiavimo vykdomosiose bylose, pradėtose po minėtos datos, jose apskaičiuotos vykdymo išlaidos gali būti santykinai mažesnės, negu iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėtose vykdomosiose bylose apskaičiuotos vykdymo išlaidos.

Pinigų sumos, iš kurių draudžiama išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus, apibrėžtos Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje. Sumos, priteistos už netinkamas kalinimo sąlygas, minėtame straipsnyje nepriskirtos pinigų sumoms, iš kurių draudžiama išieškoti.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. antstoliai naujas vykdomąsias bylas, taip pat naujus procesinius dokumentus anksčiau užvestose vykdomosiose bylose tvarko elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje, o dauguma procesinių dokumentų skolininkui ir išieškotojui įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Proceso dalyviai, norėdami susipažinti su jiems skirtais procesiniais dokumentais, ar kita vykdomosios bylos medžiaga, taip pat norėdami sužinoti, kokius veiksmus ir kada atliko antstolis, gali šią informaciją gauti prisijungę prie Antstolių informacinės sistemos ir pasirinkę konkrečią juos dominančią vykdomąją bylą. Prisijungimui prie savo vykdomųjų bylų pakaks savo tapatybę patvirtinti elektroninės bankininkystės pagalba (elektroninis parašas ar mobilusis parašas nėra būtinas).

Jeigu pagal teismo sprendimą nuspręsta skolą išieškoti iš kelių (solidarių) atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra atsakovų. Pagal kiekvieną antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra užvedama vykdomoji byla. Civilinio kodekso 6.6 straipsnyje nustatyta, kad solidarioji bendraskolių prievolė gali baigtis tik visiškai įvykdyta. Kol prievolė nėra tinkamai įvykdyta, kreditorius gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, kiti skolininkai atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui. Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Civilinio Kodekso 6.9 straipsnyje nustatyta, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė suteikia jam teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą (kreiptis į teismą su ieškiniu) kitam bendraskoliui. Tai reiškia, kad jis iš kito bendraskolio gali reikalauti to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

Asmenims, ketinantiems pasinaudoti galimybe pasitraukti iš pensijų kaupimo antroje pakopoje ir turintiems skolų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai:

•         lėšos, pervestos į gyventojo sąskaitą iš pensijų kaupimo fondo kaip vienkartinė išmoka, bus nuskaitomos automatiškai elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) ir šios sistemos priemonėmis paskirstomos asmens skoliniams įsipareigojimams dengti;

•         skolų dengimas iš periodinių pensijų išmokų ir pensijų anuiteto bus vykdomas atliekant procentines išskaitas iš kiekvieną mėnesį gaunamų sumų.

Išieškoti iš sukauptų lėšų nebus galima  baigus dalyvavimą pensijų kaupime šiais atvejais:

1)        kai išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;

2)        kai asmuo serga sunkia liga, dėl kurios jo dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis, ir kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą;

3)        kai nustatytas 70 procentų ir didesnis netektas dalyvumas;

! Pastebėtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų vyksta per PLAIS ir antstoliai gali neturėti informacijos apie tai, kad asmuo atitinka nurodytas sąlygas ir iš sukauptų lėšų negali būti vykdomas išieškojimas, todėl asmuo turi pateikti antstoliams informaciją apie pasitraukimo iš pensijų fondų aplinkybes. 

Paveldėjimo bylų perdavimas vesti kitam notarui ir kitų su paveldėjimo bylų perdavimu susijusių klausimų sprendimas priskirtas Lietuvos notarų rūmams. Lietuvos notarų rūmų prezidentas ar jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui. Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Lietuvos notarų rūmus telefonu (8 5) 261 47 57 arba elektroniniu paštu: [email protected].

Vadovaujantis Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 511 straipsnio 3 dalį, skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Testamentą galima sudaryti pas bet kurį notarą. Testamento patvirtinimas, kaip ir bet kuris kitas notarinis veiksmas, galimas pas bet kurį notarą ir tam nebūtina kreiptis į konkretų notarą, kuriam paskirta aptarnauti tam tikrą teritoriją paveldėjimo atveju.

Negalima palikimą priimti ar jo atsisakyti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis, t. y. arba įpėdinis priima visą palikimą arba atsisako nuo viso palikimo.

Teisingumo ministerija pagal kompetenciją nevertina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo. Notariato įstatymo 7 straipsnyje yra įtvirtinta, kad į notarų veiklos tarnybinę priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra, o Notariato įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, jog Teisingumo ministerija nagrinėja skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu. Konstatuoti, ar atliktas notarinis veiksmas teisėtas, gali tik teismas.

Dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo (mirusio asmens) gyvenamoji vieta. Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje www.notarurumai.lt nurodžius miestą/rajoną ir įvedus gatvę/seniūniją bus nurodyta, į kurį notaro biurą reikia kreiptis dėl turto paveldėjimo.
Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą gali pateikti ir bet kuriam kitam Lietuvos Respublikoje dirbančiam notarui. Tokiu atveju jo pareiškimas yra persiunčiamas notarui, kuriam paskirta aptarnauti teritoriją paveldėjimo atveju.

Vadovaujantis Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas dydžių (įkainių) ir atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo atvejų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 498, 18 punktu, notaro atlyginimas už sandorio projekto parengimą gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai sandoris nėra notariškai tvirtinamas.

Vadovaujantis Notariato įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, o pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Jokie tretieji asmenys, išskyrus teisėjus, prokurorus ar ikiteisminio tyrimo pareigūnus, neturi teisės gauti pažymų apie notarinius veiksmus ar dokumentų. Pažymėtina, kad netgi minėtiems pareigūnams duomenys ir dokumentai teikiami tik dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras turi parengti per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašyti ir patvirtinti savo antspaudu. 

Pakeisti religinės bendruomenės buveinės adresą religinės bendruomenės gali pateikdamos prašymą tiesiogiai Registrų centrui arba Teisingumo ministerijai. Pasikeitus bendruomenės valdymo organui (vadovui arba kolegialiam organui) prašymas dėl duomenų pakeitimo Juridinių asmenų registre teikiamas per Teisingumo ministeriją. Taip pat daroma pasikeitus religinės bendruomenės įstatams (Juridinių asmenų registre registruojami tik tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių įstatai). 
Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentams ieškokite svetainės puslapyje Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas. Šie reikalavimai skirtingi tradicinėms ir kitoms religinėms bendruomenėms.
 

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą religinę bendruomenę gali įsteigti 15 pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių. Įsteigus religinę bendruomenę (steigiamajame susirinkime patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendruomenės vadovą ar kolegialų valdymo organą) bendruomenės steigiamojo susirinkimo protokolas, steigėjų sąrašas, bendruomenės įstatai ir kiti dokumentai, kurių sąrašas yra patvirtintas teisingumo ministro, yra pateikiami Teisingumo ministerijai. Gavusi dokumentus Teisingumo ministerija patikrina jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir, jei dokumentai reikalavimus atitinka, pateikia prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir išvadą dėl teikiamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Religinė bendruomenė įregistruojama, kai jos steigėjai sumoka registravimo mokestį pagal iš Registrų centro gautą sąskaitą. Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“.

Tradicinių religinių bendruomenių atveju dokumentus dėl jų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą paprastai teikia šių religinių bendruomenių aukštesnioji vadovybė. Teisingumo ministerijai pateikiamas laisvos formos pranešimas apie religinės bendruomenės įsteigimą su pagrindiniais jos duomenimis (pavadinimu, buveinės adresu, duomenimis asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius bendruomenės vardu), kompetentingos vadovybės sprendimas įsteigti bendruomenę, nustatyti jos buveinės adresą, paskirti vadovą ir kiti dokumentai, kurių sąrašas yra patvirtintas teisingumo ministro. Pvz., katalikų bažnyčios parapijos atveju Teisingumo ministerijai pateikiamas vyskupo pasirašytas laisvos formos pranešimas apie įsteigtą parapiją su jos adresu ir klebono duomenimis, vyskupo dekretas dėl parapijos įsteigimo, jos vadovo paskyrimo ir būstinės adreso nustatymo, vyskupo ir klebono asmens dokumentų kopijos, asmens (ar asmenų), kuriam priklauso patalpos, kuriose norima registruoti buveinę, sutikimas dėl buveinės registravimo. Gavusi tradicinės religinės bendruomenės dokumentus Teisingumo ministerija patikrina jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, ir, jei dokumentai reikalavimus atitinka, pateikia prašymą dėl religinės bendruomenės įregistravimo ir išvadą dėl teikiamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Platesnės informacijos dėl reikalavimų teikiamiems tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentams ieškokite svetainės dalyje „Religinių bendruomenių ir bendrijų registravimas“.

Teisingumo ministerija nėra įgaliota vertinti ir negali pakeisti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo registratorių priimtų sprendimų. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsniu, teritorinio registratoriaus sprendimai skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (detali skundo pateikimo informacija pateikiama valstybės įmonės Registrų centro tinklalapyje adresu: https://info.registrucentras.lt/node/252).

Atlyginimo dydžiai už Nekilnojamojo turto, Adresų, Gyventojų, Testamentų, Vedybų sutarčių, Sutarčių, Įgaliojimų, Neveiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Juridinių asmenų) objektų registravimą, šių registrų ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 763 ,,Dėl Atlyginimo už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų objektų registravimą, šių registrų ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų, informacijos, dokumentų ir (ar) jų kopijų tvarkymą dydžių sąrašo patvirtinimo“. 
Šiuos dydžius galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1b0ff90c2a911ea9815f635b9c0dcef/asr
       - Valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų valstybės informacinių sistemų, išskyrus Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą, duomenys teikiami neatlygintinai. Atlyginimo už naudojimąsi Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje tvarkomais duomenimis dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1R-278.
Šiuos dydžius galite rasti čia: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/f61cbd80e83911ea9342c1d4e2ff6ff6
             - Atlyginimo dydžiai už valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų objektų registravimą ir/ar duomenų teikimą apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 45 ,,Dėl Atlyginimo už registro objekto registravimą, dokumentų teikimą dydžių apskaičiavimo ir atlyginimo už registro objekto registravimą, registro duomenų, registro informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų, valstybės informacinių sistemų duomenų teikimą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. 
Šį aprašą rasite čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/eb741f50fab511e78bcec397524184ce

Civilinės būklės aktų registravimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės.

Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (toliau – konsulinės įstaigos).

Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; asmens lyties pakeitimą.

Civilinės metrikacijos įstaigos taip pat įtraukia į valstybinę apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas ir užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus,

pakeičia, ištaiso, papildo, atkuria, anuliuoja civilinės būklės aktų įrašus.

Konsulinės įstaigos registruoja Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėje, vaikų gimimą, santuoką ir užsienio valstybėse mirusių Lietuvos Respublikos piliečių mirtį.

Konsulinės įstaigos taip pat priima ir perduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti, ištaisyti, papildyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, taip pat įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus.

Prašymą galima teikti bet kuriai Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai savo pasirinkimu. Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigų yra 60, po vieną kiekvienoje savivaldybėje.

Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka privalo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka.

Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis ir sutuoktiniai arba vienas iš jų. Tokiu atveju civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas antrasis pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką egzempliorius arba Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1999 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintos formos santuokos liudijimas.

Asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą gali kreiptis tiesiogiai atvykus į įstaigą, registruotu paštu, per kurjerį arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (toliau – MGVDIS) (https://www.registrucentras.lt/savitarna/).

Prašymas įregistruoti santuoką civilinės metrikacijos įstaigai gali būti paduotas ir el. paštu.

Prašymas įregistruoti tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaigai gali paduotas tik tiesiogiai atvykus į įstaigą arba per MGVDIS.

Lietuvos Respublikos piliečiai dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, ištaisymo, papildymo, atkūrimo ar anuliavimo, dėl užsienio valstybėje įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą į civilinės metrikacijos įstaigą taip pat gali kreiptis per konsulinę įstaigą. 

Lietuvos Respublikos piliečiai prašymus pakeisti, ištaisyti, papildyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, taip pat įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus konsulinei įstaigai gali pateikti tik tiesiogiai.

Lietuvos Respublikos piliečiai į konsulinę įstaigą dėl vaikų gimimo, santuokos ir užsienio valstybėse mirusių Lietuvos Respublikos piliečių mirties registravimo gali kreiptis tiesiogiai atvykus į įstaigą, registruotu paštu arba per kurjerį.

Asmeniui kreipiantis dėl civilinės būklės aktų registravimo ir kitų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nurodytų paslaugų teikimo, civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai turi būti pateikiami:

1. prašymas (raštu) ar pareiškimas apie vaiko gimimą (žodžiu arba raštu).

2. galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi per MGVDIS ir jo asmens tapatybė patvirtinama elektroninės atpažinties priemonėmis. Jei asmuo kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.

3. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nurodyti dokumentai, patvirtinantys registruojamą ar į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą, išskyrus atvejus, kai pagal šių taisyklių nuostatas civilinės metrikacijos įstaiga gauna šiuos dokumentus iš Lietuvos Respublikoje juos sudarančių įstaigų ir teismų;

4. kiti Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nurodyti dokumentai, pavyzdžiui: atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas, jeigu prašymas paduodamas per atstovą; tėvystę pripažįstančio nepilnamečio asmens tėvų, globėjų ar rūpintojų notaro patvirtinti rašytiniai sutikimai, jeigu jie neatvyksta į civilinės metrikacijos įstaigą, kt.

Taip, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus.

Civilinės metrikacijos įtaigos įtraukia į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečiams užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus, taip pat užsienio valstybėje mirusio užsieniečio, kuris turėjo ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba kuriam Lietuvos Respublikoje yra sudarytas civilinės būklės akto įrašas ar kurio duomenys yra įrašyti jo vaiko gimimo įraše, sudarytame Lietuvos Respublikoje, mirtį.

Už civilinės metrikacijos įstaigų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava, o už konsulinių įstaigų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio konsulinis mokestis. Šiuose įstatymuose nurodytais atvejais asmenys atleidžiami nuo valstybės rinkliavos arba konsulinio mokesčio mokėjimo.

Išrašų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse.

Lietuvos Respublikoje sudarius civilinės būklės akto įrašą gali būti išduodamas teisingumo ministro nustatytos formos jį liudijantis išrašas. Išrašai gali būti išduodami gavus pareiškėjo prašymą iš karto po civilinės būklės akto įrašo sudarymo arba bet kada vėliau.

Išrašai, išskyrus gimimo įrašą liudijantį išrašą ir mirties įrašą liudijantį išrašą, išduodami asmeniui, kuriam sudarytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas, taip pat jo atstovui.

Gimimo įrašą liudijantis išrašas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams. Globojamų asmenų gimimo įrašą liudijantys išrašai išduodami jų atstovams pagal įstatymą.

Mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašus liudijantys išrašai išduodami mirusiojo sutuoktiniui, artimiesiems giminaičiams ir įpėdiniams pagal įstatymą ir testamentą.

Išrašai gali būti išduodami turinčio teisę gauti išrašą asmens rašytiniame prašyme, kurį jis pateikė civilinės metrikacijos įstaigai arba konsulinei įstaigai, nurodytam asmeniui. Tokiu atveju išrašą atsiimantis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai arba konsulinei įstaigai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dėl išrašų išdavimo Lietuvoje galima kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą ar valstybės įmonę Registrų centrą. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėje, dėl išrašų išdavimo gali kreiptis į konsulinę įstaigą.

Ne, Teisingumo ministerija išrašų neišduoda.

Į civilinės metrikacijos įstaigą galima kreiptis tiesiogiai atvykus į įstaigą, registruotu paštu, per kurjerį arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (toliau – MGVDIS) (https://www.registrucentras.lt/savitarna/), į konsulinę įstaigą – tiesiogiai atvykus į įstaigą, registruotu paštu arba per kurjerį. Į Registrų centrą galima kreiptis tiesiogiai, paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklėse nustatyta tvarka.

Norint gauti išrašą turi būti pateikiami:

1. prašymas (raštu).

2. galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi per MGVDIS ir jo asmens tapatybė patvirtinama elektroninės atpažinties priemonėmis. Jei asmuo kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno ar Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno.

3. kiti Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nurodyti dokumentai, pavyzdžiui: atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas, jeigu prašymas paduodamas per atstovą, teisę gauti išrašą patvirtinantys dokumentai, kt.

Asmeniui pageidaujant, gali būti išduodamas išrašas iš civilinės būklės akto įrašo, patvirtinančio gimimą, santuoką ar mirtį, daromas atitinkamai pagal prie 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvencijos dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis pridedamą A formą, B formą ar C formą.

Asmens prašymu prie gimimą, santuoką, mirtį liudijančių išrašų išduodamos daugiakalbės standartinės formos pagal 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

Išrašus atsiima asmuo, turintis teisę gauti tokius išrašus, jo atstovas arba prašyme, kurį tas asmuo pateikė civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai, nurodytas asmuo, jei išrašai atsiimami civilinės metrikacijos įstaigoje ar konsulinėje įstaigoje. Jeigu išrašai išduodami asmeniui prašyme nurodytam asmeniui, išrašą atsiimantis asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjo prašymu civilinės metrikacijos įstaigos ar konsulinės įstaigos išduodamas išrašas jam išsiunčiamas registruotu paštu arba per kurjerį pareiškėjo nurodytu adresu, jeigu jis užsako registruoto pašto ar kurjerio paslaugas ir už jas sumoka. Registrų centro išduodamas išrašas pareiškėjui išsiunčiamas Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo taisyklių nustatyta tvarka.

Taip, civilinės metrikacijos įstaigos, konsulinės įstaigos ir Registrų centras išduoda elektroninius išrašus. Jie pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Asmeniui, kuriam sudarytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas, pagal jo prašymą, paduotą per MGVDIS, gali būti išduodamas šį įrašą liudijantis elektroninis išrašas, patvirtintas kvalifikuotu elektroniniu spaudu. Jei elektroniniai išrašai tvirtinami šiuo spaudu, išrašų formos dalis, kurioje turi būti nurodoma pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė, dedamas antspaudas ir pasirašoma, nepildoma.

Elektroniniai išrašai pareiškėjo prašymu jam išsiunčiami elektroniniu būdu.

Už civilinės metrikacijos įstaigų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava, o už konsulinių įstaigų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nustatyta tvarka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio konsulinis mokestis. Šiuose įstatymuose nurodytais atvejais asmenys atleidžiami nuo valstybės rinkliavos arba konsulinio mokesčio mokėjimo.

Asmenvardžių keitimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės.

Sprendimą pakeisti vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įraše priima civilinės metrikacijos įstaiga. Teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka turi būti gautas Teisingumo ministerijos leidimas pakeisti vardą ir (ar) pavardę.

Dėl asmenvardžių keitimo reikia kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą. Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigų yra 60, po vieną kiekvienoje savivaldybėje.

Prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai atvykus į įstaigą, registruotu paštu, per kurjerį arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (toliau – MGVDIS) (https://www.registrucentras.lt/savitarna/).

Nuolat užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ir konsulinę įstaigą (toliau – konsulinė įstaiga).

Keičiant vardą ir (ar) pavardę, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiami:

1. teisingumo ministro nustatytos formos prašymas pakeisti vardą ir (ar) pavardę.

2. galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi per MGVDIS ir jo asmens tapatybė patvirtinama elektroninės atpažinties priemonėmis. Jei asmuo į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, patvirtinta notaro, savivaldybės seniūnijos seniūno, Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno.

3. kiti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nurodyti dokumentai priklausomai nuo asmenvardžių keitimo pagrindo.

Asmenvardžius keisti leidžiama 16 metų sulaukusiam pareiškėjui, o kai vardas ir pavardė keičiami Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 92 punkte nurodytu  pagrindu – 18 metų sulaukusiam pareiškėjui.

Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą ir kitus dokumentus dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą.

Kai keičiami jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, prašymą pateikia abu vaiko tėvai. Jeigu prašymą pateikia vienas iš tėvų, kartu su prašymu civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš tėvų rašytinis sutikimas. Kito iš tėvų prašymo ar rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Jeigu vaikui yra paskirtas globėjas (-ai) ar rūpintojas (-ai), prašymą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą ir (ar) pavardę pateikia visi vaikui paskirti globėjai ar rūpintojai. Jeigu prašymą pateikia vienas iš paskirtų vaiko globėjų ar rūpintojų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito globėjo ar rūpintojo rašytinis sutikimas. Kartu su prašymu civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas vaiko globėjo (-ų) ar rūpintojo (-ų) paskyrimą patvirtinantis dokumentas ir abiejų vaiko tėvų rašytiniai sutikimai, išskyrus atvejus, kai jiems ar vienam iš jų įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Jeigu vaikui, kurio vardas ir (ar) pavardė yra keičiami, yra suėję 10 metų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas jo rašytinis sutikimas dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo. Vyresnio kaip 10 metų nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas tik vaikui atvykus į civilinės metrikacijos įstaigą ar konsulinę įstaigą, jeigu prašymas pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikiamas per konsulinę įstaigą.

Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pasirinktas vardas ir pavardė taip pat turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas.

Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kuriuos keičiami turimi vardas ir (ar) pavardė, rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Ne. Pavardės keitimo pagrindų sąrašas nustatytas Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse ir yra baigtinis.

Ne, Teisingumo ministerijai tokie įgaliojimai nesuteikti.

Už vardo ir (ar) pavardės pakeitimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava, o kai prašymas pakeisti vardą ir (ar) pavardę teikiamas per konsulinę įstaigą – Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nustatyta tvarka imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio konsulinis mokestis.