Trumpa ministerijos istorija

1918 metais, sudarius pirmąją atkurtos valstybės Vyriausybę, lapkričio 11 d. pirmuoju nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministru paskirtas teisininkas Petras Leonas, įkurta teisingumo ministerija.

Ministerijai buvo pavesta administruoti teismų darbą. P. Leonui teko labai reikšmingas vaidmuo – padėti pamatus teisingumo sistemos veiklai Lietuvoje.

Ministerijai vadovaujant trečiosios Vyriausybės teisingumo ministrui Liudui Noreikai buvo toliau kuriama Lietuvos teisinė bazė, o pačiai ministerijai priklausė visas teisingumo darbo organizavimas valstybėje. Ministerija vadovavo teismų sistemai, prokuratūrai, notariatui ir kalinimo vietoms. Negausus centrinis jos aparatas struktūriškai susidėjo iš trijų departamentų: Bendrųjų reikalų, Teisių ir Kalėjimų. 1919 metais Teisingumo ministerija pradėjo kurti laikinąją teismų sistemą ir organizuoti jų darbą: įvedė trijų pakopų teismus (taikos teisėjų, apygardų ir, laikantis istorinės tradicijos, Vyriausiojo tribunolo), karinius teismus, skyrė teisėjus.

Šeštosios Vyriausybės deklaracijoje, pristatytoje 1920 metų birželio 23 d., buvo įvardinti du pagrindiniai tuometės Teisingumo ministerijos uždaviniai: „sutvarkyti teismą, kuris patenkintų visų gyventojų reikalus, būtų greitas, teisingas ir visiems prieinamas“ ir „pagaminti reikalingų ir atitinkamų įstatymų projektų: civilinio ir baudžiamojo statuto, civilinio ir baudžiamojo procesų ir kitų“. Prie svarbiausių ministerijos darbų Deklaracijoje taip pat paminėti „globos“ ir „paveldėjimo“ įstatymų parengimas ir išleidimas, Laikinojo įstatymo „apie namus suimtiesiems“ peržiūrėjimas, kalėjimų sutvarkymas.

1922 metais buvo baigta kurti teismų sistema, kurios formavimui Teisingumo ministerija iki tol buvo sutelkusi visas jėgas. Lietuvos Respublikoje tuo metu jau veikė taikos, karo, apygardos teismai, Tribunolas ir trečiųjų teismai.

Ministerijai vadovaujant devintosios, dešimtosios ir vienuoliktosios Vyriausybių teisingumo ministrui Antanui Tumėnui buvo nemažai nuveikta rengiant Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus, suvienodinant veikiančius įstatymus, daug dėmesio skirta teisės specialistų ugdymui. 

1924 m. buvo supaprastinta Teisingumo ministerijos struktūra ir visas jos funkcijas pradėjo vykdyti Sekretoriatas, kurio sudėtyje buvo kalėjimų inspektorius ir Teisingumo ministro taryba, sudaryta iš trijų Prezidento skiriamų nuolatinių narių ir šešių vadovaujančių šios ministerijos sistemos valdininkų – ministerijos generalinio sekretoriaus, teismo institucijų, prokuratūros ir advokatūros atstovų. Tarybai buvo pavestas kodifikacinis darbas, teisingumo ministro siūlomų įstatymo projektų svarstymas, išvadų teisiniais klausimais teikimas. Teisingumo ministerijai tuo metu priklausė kalėjimai ir arešto namai. 

1929 metais pastatytuose valstybiniuose rūmuose įsikūrė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, taip pat įvairios teisminės tarnybos, o pastato kolonados viršų papuošė auksuotų raidžių įrašas: „JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM“ („Teisingumas yra valstybių pagrindas“). Deja, iki šių dienų šis užrašas neišliko. Prasidėjus sovietinei okupacijai, pastatas buvo nacionalizuotas, erdviose patalpose glaudėsi daugelis įstaigų: LTSR Vandens kelių ministerijos Nemuno laivininkystės valdyba, Projektavimo institutas, Lėlių teatras, nuo 1961 m. į pastatą įsikėlė ir Filharmonija.

1936 m. rugsėjo 1 d. čia darbą pradėjo Ketvirtasis Seimas (sušauktas po 10 metų pertraukos), tad šiuose rūmuose buvo parengta ir 1938 m. valstybės Konstitucija.
Nuo 1940 m. rugpjūčio 3 d., kai Lietuva oficialiai tapo SSRS sudėtine dalimi, įsigaliojo SSRS Stalino konstitucija ir visos valstybės valdymo institucijos pervadintos taip, kaip jos tuo metu buvo vadinamos SSRS. Atitinkamai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimas buvo pakeistas į Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos teisingumo liaudies komisariatą. 

1953 m. ministerija atgavo senąjį pavadinimą – iš Komisariato tapo LTSR Teisingumo ministerija. Tačiau 1959 m. rugpjūčio 5 d. ministerija buvo panaikinta, o vietoj jos įsteigta Juridinė komisija prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos. 

1970 m. rugsėjo 30 d. įsteigta sąjunginė – respublikinė LTSR teisingumo ministerija, kuri pradėjo darbą 1971 m. sausio 1 d. vykdė veiklą apie 20 metų. 

Po beveik penkiasdešimties metų okupacijos 1990 m. kovo 11 d. aktu atkūrus Lietuvos valstybingumą, tų pačių metų kovo 23 d. buvo sudaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė. Pirmuoju atkurtos Lietuvos Respublikos teisingumo ministru buvo paskirtas teisininkas Pranas Kūris.

Į dabartinį pastatą, statytą dar iki 1940 metų, Teisingumo ministerija įsikėlė 1993 metais. Tais metais minėtą pastatą institucijai perdavė Tarptautinių ekonominių santykių ministerija, kuri buvo panaikinta jos funkcijas perdavus Užsienio reikalų ministerijai.