Lietuva pasirašė protokolą, kuriuo siekiama veiksmingiau reaguoti į nusikalstamumą Europos Tarybos lygiu

Lietuva pasirašė 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose trečiąjį papildomą protokolą.

Teisingumo ministerijai suteikus įgaliojimus Lietuvos Respublikos nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui prie Europos Tarybos Andriui Krivui, iškilmingos ceremonijos metu pasirašytas protokolas dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

Pasak l. e. p. teisingumo ministro Rimanto Mockaus, Lietuvos prisijungimas prie Protokolo prisidės prie efektyvesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis baudžiamosiose bylose – paspartins ir supaprastins savitarpio teisinės pagalbos procesus bei pagerins institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Rimanto Mockaus teigimu, šis žingsnis leis sustiprinti Europos Tarybos valstybių narių ir partnerių valstybių gebėjimą veiksmingai reaguoti į nusikalstamumą, ypač atsižvelgiant į sparčius politinius, socialinius ir technologinius pokyčius.

Protokole numatytos nuostatos dėl:

·       savitarpio pagalbos procedūrų supaprastinimo ir pagreitinimo (teisminių pavedimų perdavimo būdų);

·       situacijų, kuriose galima prašyti savitarpio pagalbos, sričių išplėtimo;

·       elektroninių ryšių priemonių ir vaizdo konferencijų naudojimo išplėtimo;

·       techninių stebėjimo priemonių, tokių kaip GPS sekikliai ir telekomunikacijų perėmimas, naudojimo galimybių;

·       savitarpio pagalbos prašymų vykdymo terminų nustatymo;

·       duomenų apsaugos reikalavimų.

Protokolą taip pat pasirašė Belgija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Sakartvelas, San Marinas, Šiaurės Makedonija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Vokietija.

Rugsėjo 19 d. Maltoje naujai pasirašytas protokolas papildo ir atnaujina 1959 m. priimtą Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, taip pat pirmuosius du jos papildomus protokolus, siekiant veiksmingesnio šiuolaikinių iššūkių atliepimo bei žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo.

Atnaujinimo data: 2025-09-25

Taip pat skaitykite:

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė: turime stiprinti Baltijos šalių vienybę ir koordinuoti pozicijas strateginiais teisingumo politikos klausimais

Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas

Teisingumo ministrė R. Tamašunienė susitikime su Europos komisaru M. McGrathu aptarė artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė: ministerija imasi lyderystės tobulinti teisėkūros procesą

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko