Ministerija siekia stiprinti žmonių su negalia teisių ir orumo apsaugą veiksnumo bylose
Teisingumo ministerija, siekdama, kad sprendimai dėl asmens veiksnumo būtų priimami visapusiškai, įvertinus konkretaus žmogaus situaciją ir gerbiant jo teises bei orumą, siūlo tobulinti asmens globos nustatymo bylų nagrinėjimo tvarką. Teismo psichiatrijos ekspertizė išliktų svarbia įrodinėjimo priemone, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, spręstų, kada ją skirti.
Ministerijos teigimu, pakeitimais siekiama dar nuosekliau įgyvendinti Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvenciją, kuri įpareigoja užtikrinti, kad žmonės su negalia lygiai su kitais naudotųsi teisiniu veiksnumu ir, prireikus, gautų jiems reikalingą pagalbą. Sprendimai dėl asmens teisinio statuso turėtų būti paremti visapusišku žmogaus gebėjimų, kasdienio funkcionavimo ir reikalingos pagalbos vertinimu, kuriame specialistų, tarp jų ir psichiatrų, žinios išlieka svarbia dalimi.
„Kiekvienas žmogus turi teisę būti matomas kaip asmenybė. Sprendžiant dėl veiksnumo, turime matyti konkretų žmogų, jo gebėjimus, aplinkybes ir tai, kokia pagalba jam padėtų kuo savarankiškiau įgyvendinti savo teises. Psichiatrų kompetencija šiame procese išlieka labai svarbi – siūlome, kad teismas ekspertizę skirtų įvertinęs konkrečios bylos poreikius, ir užtikriname, kad ši galimybė išliks visada, kai specialiųjų žinių reikia“, – sakė teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Šiuo metu sprendžiant asmens neveiksnumo ar riboto veiksnumo klausimą, teismo psichiatrijos ekspertizė yra privaloma, o jos neskirti teismas gali tik išimtiniais atvejais. Pagal siūlomą modelį ekspertizė išliktų – teismas ją skirtų pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, kai byloje reikia specialiųjų žinių.
Ministerija pabrėžia, kad teismo psichiatrijos ekspertizė ir toliau būtų vertinga įrodinėjimo priemonė. Kartu teismas galėtų vertinti ir medicininius dokumentus, socialinio darbuotojo išvadą, informaciją apie asmens kasdienį funkcionavimą, taikytas pagalbos priemones bei kitus byloje esančius duomenis. Toks visapusiškas vertinimas padėtų geriau suprasti žmogaus situaciją ir parinkti jam tinkamiausią, mažiausiai teises ribojančią pagalbą.
„Globa turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių priemonių, nepakanka. Mūsų tikslas – kad kiekvienas sprendimas būtų priimamas atsakingai, įvertinus visas aplinkybes ir išsaugant žmogaus orumą. Galutinį sprendimą ir toliau priims teismas, įvertinęs visų byloje esančių duomenų visumą“, – teigia teisingumo viceministrė.
Teisingumo ministerija kartu rengs pavyzdinius kriterijus, kurie padėtų teismams spręsti, kada ekspertizė reikalinga, ir šiuo klausimu pasirengusi toliau bendradarbiauti su psichiatrų bendruomene. Vis dėlto tokie kriterijai neturėtų tapti baigtiniu sąrašu, nes kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga ir turėtų būti vertinama individualiai.
Diskusijoje taip pat pažymėta, kad ekspertizių skaičius pastaraisiais metais didėjo: 2020 metais jų atlikta 1364, 2021 metais – 1358, 2022 metais – 1506, 2023 metais – 1588, 2024 metais – 1561, o pernai – 1644. Lietuvos teismų skelbiama statistika rodo, kad 2025 metais beveik pusės bylų dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ilgiau nei šešis mėnesius. Žmogui tai reiškia ilgą neapibrėžtumą dėl jo teisių, todėl svarbu, kad ekspertų kompetencija būtų pasitelkiama ten, kur jos labiausiai reikia.
Teisingumo ministerijos parengtame Teisinio veiksnumo užtikrinimo projektų pakete taip pat numatoma stiprinti pagalbos priemones, kad žmonės su negalia galėtų kuo savarankiškiau priimti sprendimus, o globa būtų taikoma tik tais atvejais, kai kitų priemonių nepakanka.
Ministerija pabrėžia, kad siūlomais pakeitimais nėra atsisakoma nei teismo ekspertizės instituto, nei centralizuoto teismo paskirtų ekspertizių finansavimo. Esant poreikiui, teismas ir toliau pasitelktų nepriklausomas psichiatrų ir kitų specialistų žinias. Psichiatrų bendruomenės ir kitių diskusijos dalyvių pateiktos įžvalgos bus vertinamos toliau tobulinant siūlomą reguliavimą.
Šie siūlymai aptarti su psichiatrų bendruomene, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Teisėjų tarybos, Lietuvos negalios organizacijų forumo bei kitų institucijų atstovais.
Atnaujinimo data: 2026-10-08
Taip pat skaitykite:
Jubiliejinis Konstitucijos egzaminas dedikuojamas Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui įprasminti
Teisingumo ministerija ieško patarėjo (-os) į Baudžiamosios justicijos grupę
Teisingumo ministrė R. Tamašunienė su LVŽS-KŠS frakcija aptarė teisingumo srities prioritetus