R. Tamašunienė: kiekvienas teisės aktas turi būti vertinamas ir per demografijos prizmę
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui į rengiamų teisės aktų poveikio vertinimą įtraukti ir demografinį aspektą. Tai reiškia, kad ateityje kiekvienas teisės akto projektas bus vertinamas ne tik ekonominiu, kriminogeniniu, antikorupciniu ar administraciniu požiūriu, bet ir pagal galimą poveikį valstybės demografinei situacijai. Šis vertinimas, kaip ir poveikio vertinimas kitoms nurodytoms sritims, būtų atliekamas pagal Vyriausybės tvirtinamą metodiką.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos demografinius iššūkius bei Dvidešimtosios Vyriausybės programoje numatytą tikslą – stiprinti šeimos politiką ir užtikrinti, kad valstybės sprendimai prisidėtų prie ilgalaikio visuomenės tvarumo.
„Demografija nėra vien statistikos ar socialinės politikos klausimas – tai valstybės ateities klausimas. Kiekvienas priimamas teisės aktas vienaip ar kitaip paliečia žmogų, šeimą ir jų sprendimus kurti, auginti vaikus, likti gyventi Lietuvoje. Todėl turime užtikrinti, kad valstybės sprendimai ne tik nesąlygotų papildomų kliūčių šeimoms, bet kryptingai stiprintų aplinką, kurioje šeima jaustųsi saugi, stabili ir matytų ateities perspektyvą“, – akcentuoja teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Nors gimstamumo ir demografijos sritis yra viena iš prioritetinių valstybėje, šiuo metu teisėkūros procese sistemiškai nėra vertinama, ar siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria kliūčių šeimoms, planuojančioms ar auginančioms vaikus, pavyzdžiui:
• ar teisinis reguliavimas nesukuria papildomos finansinės ar administracinės naštos šeimoms;
• ar teisinis reguliavimas prisideda prie galimybių tėvams likti darbo rinkoje (lankstus darbo grafikas, paslaugų prieinamumas), nes tai tiesiogiai koreliuoja su sprendimu turėti daugiau vaikų;
• ar teisinis reguliavimas nedidina šeimų skurdo rizikos ir prisideda prie stabilios bei prognozuojamos aplinkos kūrimo (būsto prieinamumas, mokestinė našta);
• ar naujos teisinės nuostatos gerina prieigą prie kokybiško švietimo ir sveikatos priežiūros;
• ar teisinis reguliavimas nediskriminuoja didesnių šeimų ir prisideda prie pozityvaus požiūrio į šeimos stiprinimą, ar numato gausesnėms šeimoms papildomų saugiklių, skatinant visuomenės požiūrį, kad gausi šeima yra vertybė.
Pagal Teisingumo ministerijos parengtą projektą, atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, bus analizuojamas tiek galimas teigiamas, tiek neigiamas poveikis demografijai. Toks vertinimas leis pagrįsčiau ir proporcingiau priimti sprendimus, laiku identifikuoti galimas neigiamas pasekmes gyventojų skaičiaus kaitai bei numatyti reikalingas kompensacines ar papildomas priemones.
Kartu įstatymo projektu siūloma modernizuoti ir supaprastinti teisėkūros procesus, suderinant Teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) ir Teisės aktų registro (TAR) veiklą su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu.
Priėmus nutarimą, Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. atnaujintų Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką ir nustatytų konkrečius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinamas teisės aktų poveikis demografijai.
Naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d.
Atnaujinimo data: 2026-04-29
Taip pat skaitykite:
Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko