R. Tamašunienė: Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas – svarbi Europos saugumo ir teisingumo garantija
Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas, pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai bei atsakas į hibridines grėsmes – šias temas Vilniuje aptarė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ir Vokietijos federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministrė Stefanie Hubig.
„Šiandien Europos saugumas ir teisingumas yra neatsiejami, hibridinės grėsmės ir nauji iššūkiai skaitmeninėje erdvėje reikalauja ne tik tvirtų nacionalinių sprendimų, bet ir vieningo Europos atsako. Lietuva ir Vokietija yra partnerės, kurias vienija atsakomybė už Europos ateitį, demokratines vertybes ir žmonių saugumą. Turime ne tik sutarti dėl bendrų tikslų, bet ir veikti kartu, kad mūsų sprendimai būtų realiai juntami kiekvienam žmogui. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, sieksime telkti valstybes nares bendriems sprendimams ir stiprinti Europos gebėjimą apginti tai, kas mums svarbiausia – saugumą, laisvę ir teisingumą“, – teigė R. Tamašunienė.
Ministrės daug dėmesio skyrė atsakomybei už Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą padarytus tarptautinius nusikaltimus. Lietuva nuosekliai remia Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimą ir siekia, kad būtų paspartintos likusios jo veiklos pradžiai būtinos procedūros. Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti veiksmingą žalos atlyginimą Ukrainos aukoms ir pažangą steigiant Tarptautinę paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisiją.
Atsižvelgiant į didėjančias hibridines grėsmes, aptartas ir Lietuvos teisinis atsakas į priešiškas veiklas. Teisingumo ministerija yra parengusi Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama kriminalizuoti įvairias hibridinių atakų prieš Lietuvos Respubliką formas ir diversiją. Šiuo metu šie pakeitimai svarstomi Seime.
Ministrės taip pat aptarė Lietuvos pasirengimą 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti ES Tarybai. Teisingumo srityje pirmininkavimo metu Lietuva sieks pažangos baudžiamosios teisės, teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, civilinės justicijos, pagrindinių teisių apsaugos ir teisingumo skaitmenizavimo klausimais.
Susitikimo metu taip pat aptartas teismų skaitmenizavimas ir informacinių sistemų saugumas. Teisingumo švieslentės 2026 m. duomenimis, Lietuva yra tarp ES lyderių skaitmenizuojant teisingumo sistemas. 2025 m. apie 93 proc. Lietuvos civilinių ir administracinių bylų buvo tvarkomos vien elektroniniu būdu, o nuotolinių teismo posėdžių skaičius, palyginti su 2022 m., išaugo 1,7 karto.
Augant kibernetinių incidentų skaičiui, vis svarbiau užtikrinti teismų informacinių sistemų atsparumą ir nepertraukiamą teismų darbą net krizės sąlygomis. Lietuva suinteresuota stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje ir keistis patirtimi, kad skaitmeninės technologijos padėtų užtikrinti prieinamesnį, saugesnį ir veiksmingesnį teisingumą.
Atnaujinimo data: 2026-10-21
Taip pat skaitykite:
Konstitucijos egzaminas mini 20 metų: kodėl Konstitucijos išmanymas svarbus kiekvienam?
Teisingumo ministrė su Moldovos ambasadoriumi aptarė bendradarbiavimą teisingumo srityje