R. Tamašunienė: teisingumo srityje laukiantys pokyčiai – paslaugos arčiau žmogaus, trumpesni procesai, daugiau teisinio tikrumo
„Šiemet esame užsibrėžę svarbiausią tikslą – siekti modernios, skaidrios, visuomenės lūkesčius labiau atliepiančios teisinės sistemos“, – pabrėžia teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Pasak ministrės, Teisingumo ministerijos veikla bus orientuota į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, nacionalinio saugumo stiprinimą bei modernios, visuomenės pasitikėjimą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimą.
Teismų finansavimo didinimas ir krūvio mažinimas
Vienas svarbiausių siūlymų – plėsti privalomą ikiteisminę administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Numatyta nustatyti papildomas ginčų kategorijas, kurios pirmiausia būtų sprendžiamos ne teisme. Tai padėtų mažinti administracinių teismų darbo krūvį ir trumpinti procesų trukmę.
Taip pat siūloma skundus nagrinėti pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą ar buveinę, taip tolygiau paskirstant darbo krūvį tarp Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių. Kartu planuojama ilginti administracinių ir teismų sprendimų apskundimo terminus, siekiant užtikrinti veiksmingesnę asmenų teisių gynybą.
Be to, ketinama parengti teismų veiklos reglamentavimą karo padėties metu.
Kitas svarbus siekis – padidinti teisėjų komandų atlyginimus, nes tinkamai suformuota ir motyvuota teisėjo komanda yra viena svarbiausių sąlygų siekiant greitesnio teisingumo. Ieškoma finansinių sprendimų, kad teisėjo komandos narių atlyginimai sudarytų apie 40 proc. nuo teisėjo atlyginimo per trejus metus.
Mediacijos plėtra
Teisingumo ministerija sieks mediacijos instituto taikymo plėtros baudžiamojoje justicijoje, savivaldoje, šeimos ir vaiko teisių apsaugos srityse, kad mediacija taptų tuo tarpininku, kuris padėtų į įtemptas situacijas pažvelgti kitaip ir rasti geriausią sprendimą krizės akivaizdoje, ieškant kompromisų bei stiprinant dialogo kultūrą visuomenėje.
Mediacijos diegimas baudžiamojoje justicijoje, gali tapti svarbia atkuriamojo teisingumo priemone, kurią taikant nukentėjusysis ir kaltininkas, padedant mediatoriams, gali pasiekti susitaikymą, aiškiai įvardyti padarytą nusikaltimu žalą.
Pasak teisingumo ministrės, siekiant konstruktyviai spręsti konfliktus ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema, būtina toliau investuoti į mediatorių kompetencijų ugdymą, teisinį švietimą ir paslaugų prieinamumą regionuose.
Vieninga teisinių paslaugų pirkimo tvarka
Teisingumo ministerija sieks, kad būtų suvienodinta teisinių paslaugų pirkimo tvarka: prieš perkant teisines paslaugas būtų įvertinta, ar paslaugų negalėtų suteikti pačios valstybės institucijos teisininkai, pirkimus vykdytų komisijos, o ne vienas asmuo, taip pat reikalaujant privalomų nešališkumo deklaracijų, sprendimų protokolų.
Baudžiamosios politikos pokyčiai
Teisingumo ministerija sieks stiprinti kovą su ardomąja veikla prieš Lietuvą, tobulinant baudžiamąjį teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą prevenciją ir pašalinti galimas teisines spragas tais atvejais, kai Lietuvos piliečiai įsitraukia į kitų šalių ginkluotus konfliktus. Taip pat kriminalizuojant diversiją, hibridinę ataką, neteisėtą dalyvavimą užsienyje vykstančiame ginkluotame konflikte ir neteisėtą dalyvavimą užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikloje.
Valstybės, laikydamosi įsipareigojimo nenaudoti karo kaip konfliktų sprendimo priemonės, siekia užkirsti kelią savo piliečių dalyvavimui ginkluotuose konfliktuose užsienyje.
Toks poreikis grindžiamas galimomis grėsmėmis visuomenės ir nacionaliniam saugumui, kurios gali kilti šiems asmenims sugrįžus į šalį.
Nacionalinio saugumo stiprinimo kontekste svarbu paminėti priimtas teisinio reglamentavimo priemones, sudariusias prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę už žalą Lietuvos kritinei infrastruktūrai ir išplėtusias baudžiamojo persekiojimo galimybes už tokio pobūdžio veikas. Šios priemonės leis ir toliau geriau pasirengti atremti išpuolius, nukreiptus prieš povandeninę ar kitą kritinę infrastruktūrą, siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą ir valstybės interesus.
Be to, numatomas efektyvus organizuotų smulkių vagysčių iš prekybos vietų užkardymas.
Reaguojant į išaugusį smulkių vagysčių mastą, siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, sistemingai grobiantiems nedidelės vertės turtą. Tokia veika būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatant galimas bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Taip pat siūloma įvesti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ji būtų taikoma pakartotinai smulkią vagystę padariusiems asmenims, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo.
Ir toliau bus siekiama užtikrinti vienodą žmogaus teisių standartų taikymą visoje Europos erdvėje ir nacionalinių bei tarptautinių institucijų bendradarbiavimo stiprinimą. Numatomas ES direktyvų dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, nusikaltimų aplinkai perkėlimas į nacionalinę teisę.
Be to, numatoma nustatyti platesnę juridinių asmenų atsakomybę už korupcinius nusikaltimus įgyvendinant EBPO rekomendacijas, taip pat griežtinti atsakomybę už korupcines nusikalstamas veikas.
Bausmių vykdymo sistema
Numatoma tobulinti bausmių vykdymo sistemą siekiant nuteistųjų užimtumo darbine veikla, galimybių įgyti išsilavinimą plėtros, bausmių vykdymo sistemos skaitmenizavimo proceso užbaigimo, nepilnamečių apsaugos nuo pakartotinio smurto bei galimų psichologinių traumų didinimo, laisvės atėmimo vietų įstaigos infrastruktūros efektyvesnis panaudojimo, naujų vietų kamerų tipo patalpose įrengimo, naujojo laikotarpio Norvegijos finansinės paramos veiklų įgyvendinimo, skatinimo dirbti bausmių vykdymo sistemoje priemonių taikymo.
2025 m. pasiektas susitarimas skirti 34 mln. Eur Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų bausmių vykdymo sistemos modernizavimui. Taip pat padidintas 4 kalėjimų saugumas, modernizuotos 199 gyvenamosios vietos nuteistiesiems, 6,4 proc. padidintas bausmių vykdymo sistemos įstaigų darbo užmokesčio fondas.
Stiprinant nuteistųjų resocializacijos procesus, pasirašyta sutartis su Lietuvos Vyskupų Konferencija dėl sielovados paslaugų teikimo laisvės atėmimo vietose. Numatyta, kad bausmių vykdymo sistemoje sielovadinį palydėjimą vykdys ne tik kapelionai, bet ir jų asistentai, taip užtikrinant didesnį emocinį palaikymą nuteistiesiems.
2025-ais pasirašyta Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kolektyvinė šakos sutartis laikytina vienu reikšmingiausių teisingumo srities pasiekimų. Joje numatytos plačios socialinės garantijos visiems Lietuvos probacijos tarnybos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnams bei darbuotojams.
Notariato ir antstolių veiklos tobulinimas
Teisingumo ministerijos siūlymu pritarta elektroninės apostilės įteisinimui, nustatant teisinį pagrindą elektroninių apostilių išdavimui Lietuvoje. Tai padės padidinti notarinių paslaugų prieinamumą bei prisidės prie procesų skaitmeninimo.
Inicijuojami notarų įkainių lengvatų pakeitimai: siūloma įtvirtinti, kad jaunoms šeimoms pirmo būsto iki 120 tūkst. Eur vertės hipoteka būtų nemokama, taip pat numatoma didinti lengvatą (iki 50 proc.) būsto paskolų refinansavimo sandoriams.
Kitos laukiančios naujovės: ketinami inicijuoti mokymai seniūnams dėl notarinių veiksmų atlikimo, baigiama rengti vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodika, pradedamas nutarimo dėl vykdymo išlaidų dydžių, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos nustatymo rengimas, planuojamas antstolių skaičiaus nustatymo metodikos parengimas.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Pasak teisingumo ministrės, vienas svarbiausių prioritetų – užtikrinti, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų galėtų gauti kokybišką, lengvai prieinamą ir efektyvią nemokamą teisinę pagalbą.
Numatoma stiprinti ir plėsti pirminės teisinės pagalbos prieinamumą, bendradarbiaujant su šalies universitetais sudaryti galimybes studentų praktikai, pirminės teisinės pagalbos prieinamumo plėtrai.
Ketinama toliau plėtoti mediacijos srities funkcionalumų vystymą, organizuoti advokatų specialiuosius mokymus, parengti bylų perspektyvumo vertinimo metodiką.
Vartotojų teisių apsauga
Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, būtina veiksmingai atliepti vartotojų interesus iškilus ginčams, kad kiekvieno žmogaus teisės ir teisėti interesai būtų veiksmingai užtikrinti, taip pat – efektyviai ginami kolektyviniai vartotojų interesai.
Šioje srityje numatoma plėsti elektroninės prekybos priežiūros, verslo stebėsenos, konsultavimo, prevencinių ir švietimo iniciatyvų įgyvendinimo priemonių taikymą.
Šiuo metu vartojimo ginčų ir skundų nagrinėjimo procese pasitelkiami duomenų nuasmeninimo virtualus rinkos priežiūros asistento įrankiai, testuojamas nutarimų šablonų rengimo DI įrankis. Siekiant tvaresnio vartojimo, skatinimas geresnis vartotojų informavimas apie prekių patvarumą, žaliąjį smegenų plovimą, vartotojų teisės į taisymą užtikrinimą.
Pramoninės nuosavybės apsauga
Intelektinės nuosavybės srityje siūloma peržiūrėti mokesčius, susijusius su patentų išdavimu ir dizaino registravimu, juos suvienodinant su mokesčiais už prekių ženklų registravimą, atsisakant mokesčių už kai kurių dokumentų išdavimą. Taip siekiama skatinti Lietuvos subjektų patentavimą ir inovacijų plėtrą.
Siekiant administracinės naštos mažinimo, ketinama parengti Dizaino ir Prekių ženklų įstatymų bei Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimus.
Atnaujinimo data: 2026-03-23
Taip pat skaitykite:
Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko