Rita Tamašunienė Liuksemburge: Lietuva siekia stipresnio Eurojusto ir didesnės apsaugos pilietinei visuomenei
Stiprinti Eurojustą, užtikrinti atsakomybę už rusijos nusikaltimus Ukrainoje ir geriau apsaugoti žurnalistus bei pilietinę visuomenę – šie klausimai atsidūrė Liuksemburge vykstančios Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos darbotvarkėje. Lietuva ragina ne tik priimti naujus sprendimus, bet ir užtikrinti, kad jau veikiančios priemonės būtų realiai taikomos.
Eurojustui – daugiau galių, bet aiškios ribos
Vienas pagrindinių ministrų darbotvarkės klausimų – Eurojusto reglamento peržiūra. Buvo diskutuojama, kaip sustiprinti agentūros gebėjimus padėti valstybėms narėms tirti tarpvalstybinį ir organizuotą nusikalstamumą.
Lietuva palaiko stipresnį Eurojustą, tačiau pabrėžia, kad sprendimai dėl tyrimų pradėjimo, jų krypties, procesinių veiksmų ir baudžiamojo persekiojimo turi likti nacionalinių institucijų atsakomybė. Eurojusto vaidmuo, Lietuvos vertinimu, turi išlikti koordinacinis, o bendradarbiavimas – paremtas aukštais duomenų apsaugos standartais.
„Eurojusto vertę pirmiausia matome per konkrečius rezultatus – gebėjimą padėti valstybėms narėms veiksmingiau tirti tarpvalstybinį nusikalstamumą ir užtikrinti, kad nusikaltėliai negalėtų pasinaudoti valstybių sienomis. Stiprindami Eurojustą kartu turime išlaikyti nacionalinių institucijų procesinį savarankiškumą ir aiškų atsakomybės pasidalijimą“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Lietuva: teisingumas Ukrainai negali būti atidėliojamas
Ministrai taip pat aptarė, kaip užtikrinti atsakomybę už rusijos agresijos prieš Ukrainą metu įvykdytus tarptautinius nusikaltimus.
Lietuva ragina išlaikyti pagreitį kuriant Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą ir užbaigti jam pradėti reikalingas procedūras. Kartu valstybės raginamos ratifikuoti Konvenciją, kuria steigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, o tarptautinėms atskaitomybės iniciatyvoms būtina užtikrinti pakankamą finansavimą.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir neteisėtai į rusiją bei Baltarusiją išvežtiems Ukrainos vaikams – jie turi būti grąžinti savo šeimoms, o už šiuos veiksmus atsakingi asmenys turi sulaukti atsakomybės.
„Teisingumas Ukrainai negali būti atidėliojamas. Turime išlaikyti pagreitį kuriant Specialųjį tribunolą dėl agresijos nusikaltimo ir užtikrinti, kad už rusijos įvykdytus tarptautinius nusikaltimus būtų atsakyta. Ne mažiau svarbu siekti, kad neteisėtai išvežti Ukrainos vaikai būtų grąžinti savo šeimoms. Turime daryti viską, kad sunkiausi tarptautiniai nusikaltimai neliktų be atsakomybės“, – teigia R. Tamašunienė.
Apsaugoti žurnalistus – ne tik nuo grasinimų, bet ir nuo piktnaudžiavimo teismais
Taryboje daug dėmesio buvo skiriama pilietinės visuomenės ir žurnalistų apsaugai. Lietuva pabrėžia, kad laisva žiniasklaida ir aktyvi pilietinė visuomenė yra vieni svarbiausių demokratijos atsparumo elementų.
Lietuvoje ES anti-SLAPP direktyva taikoma tiek tarpvalstybiniams, tiek nacionaliniams atvejams. Asmenims, prieš kuriuos pareiškiami piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškiniai, numatoma valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Daugiau dėmesio skiriama ir teismų atvirumui. Visuomenė gali dalyvauti viešuose teismo posėdžiuose, taip pat nuotoliniu būdu stebėti vaizdo konferencijos būdu organizuojamus posėdžius. Teismai šiais metais taip pat ėmėsi iniciatyvos žiniasklaidai teikti daugiau informacijos apie nagrinėjamas bylas.
„Demokratijos atsparumas neįmanomas be laisvos žiniasklaidos ir aktyvios pilietinės visuomenės. Todėl svarbu ne tik priimti apsaugos priemones, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų praktikoje. Lietuvoje jau stipriname apsaugą nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių ir norime šia patirtimi dalytis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis“, – sako R. Tamašunienė.
Kova su rasizmu persikelia ir į skaitmeninę erdvę
Ministrai taip pat diskutavo apie kovą su rasizmu, antisemitizmu, neapykanta ir diskriminacija.
R. Tamašunienė pabrėžė, kad kova su šiomis apraiškomis turi išlikti ES prioritetu. Kartu atkreipiamas dėmesys į užsienio informacinio manipuliavimo ir kišimosi bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali išnaudoti visuomenės susiskaldymą ir diskriminacijos temą.
Lietuva siūlo daugiau dėmesio skirti technologiniams sprendimams, įskaitant dirbtinį intelektą, kurie padėtų greičiau atpažinti rasistinį bei diskriminacinį turinį ir koordinuotus bandymus manipuliuoti informacine erdve. Kartu turi būti užtikrinta saviraiškos laisvė ir asmens duomenų apsauga.
„Kova su rasizmu ir neapykanta turi vykti ne tik politinių deklaracijų lygmeniu. Ypač svarbu gebėti laiku atpažinti neapykantą kurstantį turinį ir koordinuotas manipuliavimo kampanijas skaitmeninėje erdvėje. Technologijos čia gali būti svarbi pagalba, tačiau jų naudojimas turi būti suderintas su saviraiškos laisvės ir asmens duomenų apsaugos standartais“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Lietuva šiuos klausimus ketina aktyviai kelti ir 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai.
