Seimo narės A. Bilotaitės pareiškimai, ginant ūkinius ir finansinius pažeidimus padariusį Kalėjimų tarnybos vadovą, vertintini kaip asmeninis kerštas viceministrui R. Pociui
Teisingumo ministerijos teigimu, Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Agnės Bilotaitės kreipimasis į atitinkamas teisėsaugos institucijas vertintinas kaip politinis spaudimas specialiosioms tarnyboms, yra antikonstitucinis ir peržengia Seimo nario įgaliojimų ribas.
Teisingumo ministerija sudarys komisiją, kuri įvertins parlamentarės veiksmus ir pateiks teisines išvadas, ar ši nesikiša į Vyriausybės darbą, siekdama ją destabilizuoti.
Parlamentarė Agnė Bilotaitė savo veiksmais galimai siekia ne teisingumo, bet asmeninės naudos ir asmeninio keršto Lietuvai nusipelniusiam generolui Ričardui Pociui, kuris šiuo metu eina teisingumo viceministro pareigas ir kuruoja būtent Lietuvos kalėjimų tarnybos veiklą. A. Bilotaitės ir R. Pociaus byla yra nagrinėjama Konstituciniame Teisme ir parlamentarė akivaizdžiai negali susitaikyti su jai nepalankiais teismo sprendimais, iš kurių pačiai politikei kyla teisinė atsakomybė, valstybė dėl to reikalaus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Seimo narė A. Bilotaitė subjektyvią, teisiniais įrodymais nepagrįstą neigiamą informaciją apie R. Pocių viešai skelbė žiniasklaidos priemonėse 2025 m. balandžio mėnesį, paaiškėjus, kad R. Pocius bus paskirtas teisingumo viceministru. Tuo pat metu Teisingumo ministras Rimantas Mockus irgi patyrė A. Bilotaitės spaudimą neskirti R. Pociaus į šias pareigas.
Teisingumo ministerija mano, kad politikai neturėtų kištis ir komentuoti tyrimų, apie kuriuos žino tik iš viešosios erdvės, neįsigilinę į faktines aplinkybes ir teisinius faktus. Taip pat negali daryti spaudimo teisėsaugos institucijoms ir formuoti viešąją nuomonę savanaudiškais tikslais. Šiuo atveju Seimo narė A. Bilotaitė bando daryti neteisėtą, niekuo nepagrįstą ir įrodymais neparemtą įtaką tarnyboms, su kuriomis ji pati susijusi, nes skyrė šių tarnybų aukšto rango vadovus (palaikančius tiesioginius ryšius su Kalėjimų tarnybos vadovybe ir susijusius su buvusia valdančiąja dauguma).
Teisingumo ministerija kelia klausimus:
- ar Seimo narė A. Bilotaitė pateisina įstaigos vadovo sprendimą pirkti inventorizacijos paslaugas už 35 000 Eur, kai tokios teisės nesuteikia joks teisės aktas, o pareigūnai ir darbuotojai nuolat skundžiasi nepakankamu atlyginimu?
- ar buvusiai vidaus reikalų ministrei neskauda širdies dėl pareigūnų, kurių alga nėra didinama jau keletą metų, tačiau Kalėjimų tarnybos kanclerei, gaunančiai 40 proc. priedą dar paskiriamas beveik 11000 Eur paskatinimas?
- galbūt Seimo narė A. Bilotaitė kvestionuoja Valstybės kontrolės išvadą apie nustatytus pažeidimus Kalėjimų tarnyboje?
- ar buvusi VRM ministrė pamiršo jos pačios inicijuotą Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo uždrausta institucijų vadovams naudoti tarnybinį transportą vykimui iš namų į tarnybą ir atgal. Kalėjimų tarnybos vadovas šį nutarimą ignoravo daugiau nei aštuonis mėnesius.
Nustačius grubius Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Mindaugo Kairio veiklos pažeidimus, Teisingumo ministerija netoleruos neefektyvaus ir aplaidaus Tarnybos valdymo ir toliau reikalaus Tarnybos vadovo atsakomybės, nepaisant viešų akcijų, siekiančių nukreipti dėmesį nuo finansinės ir ūkinės veiklos pažeidimų bei galimų Tarnybos vadovo bandymų išvengti atsakomybės.
Teisingumo ministerija laikosi nuoseklios pozicijos – ministerijos sudaryta Komisija, atliekanti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus veiklos tarnybinius patikrinimus, vertina tik faktus ir priima teise paremtus sprendimus bei nuolat teikia informaciją apie rezultatus aukščiausiems valstybės vadovams bei visuomenei.
Pagal Konstituciją Seimo narys turi veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, o ne asmeniniais ir kitokiais interesais. Seimo narys privalo atstovauti visai Tautai, o ne pavieniams asmenims ir jų interesams. Seimo narys negali kištis į teisingumo ministro tiesioginių įgaliojimų vykdymo procesą, vertindamas jo darbą nepasibaigusioje tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje, siekdamas tokios jos baigties, kurios norėtų Seimo narys. Teisingumo ministras savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir teise, kaip to reikalauja Konstitucija. Jis neturi pareigos klausyti Seimo nario ir tos įvykių versijos, kurią diktuoja jo kuriamos iliuzijos. Valstybės valdžios Lietuvoje yra atskirtos. Pagal Konstituciją, ministras negali būti apribotas įgyvendinant jam suteiktus konstitucinius įgaliojimus. Įstatymų leidžiamosios valdžios pavienis narys negali riboti ministro galimybės jam veiksmingai kontroliuoti, kaip vykdomos ministerijai, kuriai jis vadovauja ir už kurios veiklą atsako, pavestos funkcijos. Jis negali ministrui nurodyti, kaip jis turėtų spręsti tarnybinės atsakomybės klausimus, trukdyti jam įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus.
Seimo narės A. Bilotaitės veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad ji sąmoningai veikia kaip LKT direktoriaus atstovė, veikia savo asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kišasi į teisingumo ministro įgaliojimų sritį, visomis įmanomomis priemonėmis trukdo jam savo veikloje vadovautis Konstitucija ir teise, instrumentalizuoja valstybę savo asmeniniams interesams tenkinti, reikalauja tarnauti jai, o ne Konstitucijai ir teisei. Tai Konstitucija draudžia.
Atnaujinimo data: 2025-07-22
Taip pat skaitykite:
Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko