2026-10-27

Teisingumo ir ekonomikos bei inovacijų ministrai aptarė perteklinio reguliavimo mažinimą

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu. Susitikime aptartas perteklinio reguliavimo mažinimas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, administracinės naštos verslui mažinimas ir poreikis užtikrinti, kad nacionaliniai teisės aktai nenustatytų nepagrįstų papildomų reikalavimų.
Perteklinis reguliavimas, dar vadinamas „paauksavimu“ (angl. gold-plating), atsiranda, kai įgyvendinant ES teisę nacionaliniu lygmeniu nustatoma daugiau ar griežtesnių reikalavimų, nei numato ES teisės aktai, nors tokios priemonės nėra būtinos jų tikslams pasiekti.

„Europos Sąjungos teisės perkėlimas į nacionalinę teisę neturėtų tapti pretekstu nustatyti papildomų reikalavimų, kurie nėra būtini bendriems tikslams pasiekti. Kiekvienas griežtesnis nacionalinis reguliavimas turi būti pagrįstas aiškiu poreikiu, proporcingas siekiamam tikslui ir įvertintas atsižvelgiant į jo poveikį verslui bei visuomenei.
Perteklinis reguliavimas didina administracinę naštą, kelia papildomų išlaidų ir gali apsunkinti įmonių veiklą. Todėl turime siekti, kad teisėkūra būtų pagrįsta, skaidri ir orientuota į rezultatą – įgyvendintume ES reikalavimus, tačiau nekurtume nepagrįstų papildomų kliūčių. Tai svarbu tiek gerinant verslo aplinką, tiek stiprinant pasitikėjimą valstybės sprendimais“, – teigė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Siekiant sistemingai mažinti perteklinį reguliavimą, Teisingumo ministerija parengė ir pateikė derinti Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio Europos Sąjungos reikalų koordinavimą, pakeitimo projektą. Juo siekiama aiškiau nustatyti reikalavimus pagrįsti atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose numatoma daugiau ar griežtesnių nuostatų, nei reikalauja ES teisė.

Priėmus pakeitimus, taip pat numatoma atnaujinti ES ir nacionalinės teisės aktų atitikties lentelių rengimo rekomendacijas, kad papildomi reikalavimai ir jų būtinybė būtų pagrindžiami visais tokiais atvejais.

Perteklinio reguliavimo mažinimas yra svarbi ir Europos Komisijos darbotvarkės dalis. Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis dėl šios problemos prevencijos ir gerosios praktikos, o 2026 m. birželį paskelbtoje iniciatyvoje dėl paprastesnių ES taisyklių numatė rengti gerosios praktikos priemonių rinkinį. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2025 m. stebėsenos ataskaitos duomenimis, dėl ES teisės įgyvendinimo Lietuvoje administracinė našta ir reguliavimo pritaikymo išlaidos padidėjo daugiau kaip 28,39 mln. eurų. Šie duomenys rodo poreikį nuosekliai vertinti reguliavimo poveikį ir užtikrinti, kad nauji reikalavimai būtų būtini, proporcingi ir pagrįsti.