Teisingumo ministerija biudžeto derybose sieks užtikrinti statutinių tarnybų finansavimo poreikius
Teisingumo ministerija, rengdamasi deryboms dėl 2027 metų valstybės biudžeto, Finansų ministerijai jau gegužę pateikė papildomus statutinių tarnybų finansavimo poreikius. Didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) ir Lietuvos probacijos tarnybos (LPT) darbuotojų darbo užmokesčio finansavimui, taip pat pareigūnų darbo sąlygų gerinimui.
„Svarbu, kad Ministras Pirmininkas ir finansų ministras skiria dėmesį pareigūnų situacijai. Pareigūnai yra valstybės saugumo pagrindas, todėl jų darbo sąlygos ir adekvatus darbo užmokestis nėra vien finansinis klausimas – tai tiesiogiai susiję su visuomenės saugumu. Suprantama, kad valstybėje yra daug prioritetų, tačiau investicijos į pareigūnus yra investicijos į mūsų visų saugumą“, – teigia teisingumo ministrė R. Tamašunienė.
LKT darbuotojų darbo užmokesčiui papildomai prašoma skirti daugiau kaip 6 mln. eurų 2027 metais, daugiau kaip 7 mln. eurų 2028 metais ir beveik 7,5 mln. eurų 2029 metais.
Svarbu pažymėti, kad, palyginti su 2025 metais, LKT darbo užmokesčio fondas jau šiemet padidėjo 4,5 mln. eurų.
Papildomų galimybių stiprinti LKT suteikia ir su Norvegijos finansiniais fondais pasirašyta 36 mln. eurų vertės sutartis. Iš šių lėšų 25,4 mln. eurų numatyta skirti kalėjimų infrastruktūrai modernizuoti, 8,2 mln. eurų – kalėjimų veiklos kokybei gerinti, o 2,4 mln. eurų – probacijos sistemai stiprinti.
Šios investicijos prisidės ne tik prie kalėjimų infrastruktūros atnaujinimo ir veiklos kokybės gerinimo, bet ir prie saugesnių bei geresnių darbo sąlygų LKT pareigūnams.
Siekiant užtikrinti tinkamas pareigūnų socialines garantijas, papildomas finansavimo poreikis pateiktas ir LKT pareigūnų butpinigiams. 2026 metais butpinigiams suplanuota 504 tūkst. eurų. Finansų ministerijai papildomai pateiktas poreikis 2027 metais skirti 321 tūkst. eurų, 2028 metais – 357 tūkst. eurų, o 2029 metais – 392 tūkst. eurų.
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad ne mažiau nei finansiniai ištekliai, svarbūs ir pokyčiai pačioje tarnyboje.
„Turime kalbėti ne tik apie pinigus, bet ir apie tai, kokioje aplinkoje dirba mūsų pareigūnai. Lietuvos kalėjimų tarnybos mikroklimatas yra vienas prasčiausių tarp statutinių tarnybų, todėl šiai problemai skirsime ypatingą dėmesį. LKT vadovybės veiksmai dėl priverstinio pareigų keitimo pareigūnams yra netoleruotini, todėl bus vertinamas LKT administracijos sprendimų priėmimas ir inicijuojami būtini pokyčiai. Pareigūnų saugumas, pagarbi darbo aplinka ir efektyviai veikianti tarnybos sistema yra neatsiejami dalykai – vien didesnio finansavimo tam nepakanka“, – sako R. Tamašunienė.
Dėmesys – ir Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų atlygiui
Lietuvos probacijos tarnybos pirminiame 2027 metų biudžeto projekte darbo užmokesčio fondui numatyta 11,3 mln. eurų, o bendras tarnybos metinis biudžetas siekia beveik 14 mln. eurų.
Teisingumo ministerija Finansų ministerijai papildomai pateikė 953 tūkst. eurų poreikį Lietuvos probacijos tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui 2027 metais. 2028 metais papildomai prašoma 818 tūkst. eurų, o 2029 metais – 862 tūkst. eurų.
Palyginti su 2025 metais, Lietuvos probacijos tarnybos darbo užmokesčio fondas šiemet padidėjo 914 tūkst. eurų.
„Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai užtikrina visuomenės saugumą, todėl jų darbo sąlygų ir atlygio klausimai yra vieni svarbiausių Teisingumo ministerijos prioritetų. Tikėdamiesi atsakingo ir profesionalaus pareigūnų darbo, turime pasirūpinti ir jų finansine motyvacija. Todėl sieksime, kad statutinių tarnybų darbuotojų atlygis ir darbo sąlygos atitiktų jų atsakomybę bei darbo svarbą visuomenės saugumui“, – sako R. Tamašunienė.
Atnaujinimo data: 2026-09-17
Taip pat skaitykite:
Ieškome kolegos į Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėjo (-os) poziciją!
Teisingumo ministrė R. Tamašunienė: Ukraina pažadėjo vykdyti Sausio 13-osios bylos nuosprendžius
Teisingumo ministerija pristato Seimo rudens sesijoje laukiančius 5 svarbiausius prioritetus
Rita Tamašunienė: darni, kokybiška ir proporcinga teisėkūra turi mažinti biurokratinę naštą