Teisingumo ministerija pateikė derinti Vyriausybei teisinių paslaugų pirkimo tvarką: siekiama daugiau skaidrumo ir efektyvesnio valstybės lėšų naudojimo
Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą dėl Teisinių paslaugų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo siekiama nustatyti aiškią ir vieningą sistemą, kaip centrinės valdžios institucijos įsigyja teisines paslaugas.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia dalį teisinių paslaugų įsigyti netaikant viešųjų pirkimų procedūrų. Nors tai suteikia lankstumo, praktikoje tai taip pat lemia nevienodą ir fragmentuotą pirkimų organizavimą, ne visuomet pakankamai pagrindžiamą pirkimų poreikį bei ribotą sprendimų priėmimo skaidrumą.
Naujuoju reguliavimu siūloma nustatyti aiškius kriterijus, kada institucijos gali pasitelkti išorinius teisinių paslaugų teikėjus, įtvirtinti privalomą pirkimo poreikio pagrindimą, konkurencingą apklausą kaip pagrindinį pirkimo būdą, objektyvius pasiūlymų vertinimo kriterijus, galimybę derėtis dėl kainos bei pareigą viešinti informaciją apie įsigytas paslaugas ir jų kainas.
Taip pat stiprinama pirkimų kontrolė: didesnės vertės pirkimai būtų vykdomi kolegialiai per pirkimo komisijas, numatant interesų deklaravimo, rinkos apklausos dokumentavimo ir sprendimų atsekamumo reikalavimus.
Kai valstybė ar Vyriausybė būtų atstovaujama tarptautiniuose ginčuose, pirkimo komisijose privalomai dalyvautų bent vienas Teisingumo ministerijos atstovas. Tai leistų užtikrinti nuoseklią valstybės poziciją bei kaupti institucinę patirtį vykdant didelės apimties ir sudėtingus pirkimus.
„Valstybė negali leisti, kad susiklostytų tokios situacijos, kai didelės vertės, kartais milijonus eurų kainuojančios teisinės paslaugos būtų perkamos pagal nevienodą praktiką, be aiškių kriterijų ir pakankamo poreikio pagrindimo. Kiekvienas mokesčių mokėtojų į biudžetą sumokėtas euras turi būti naudojamas atsakingai, skaidriai ir tik tada, kai institucijos pačios negali ar neturi reikiamų kompetencijų arba pajėgumų. Siūlomas reguliavimas atlieptų visuomenės lūkestį atsakingai, racionaliai ir tausojant naudoti biudžeto lėšas, taip pat padėtų užtikrinti aiškumą ir skatintų konkurenciją rinkoje“, – teigia teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Projektas buvo derinamas su daugiau nei 30 centrinės valdžios institucijų ir visuomene. Teisingumo ministerija projektą ne kartą tobulino ir kvietė institucijas atviram dialogui, siekdama, kad naujoji tvarka būtų praktiška, aiški ir atlieptų skirtingų institucijų veiklos specifiką.
Projektas parengtas reaguojant į 2025 m. Seimo Audito komitete vykusias diskusijas dėl valstybės įsigyjamų teisinių paslaugų kontrolės bei 2026 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą korupcijos rizikos analizę. Abi institucijos akcentavo poreikį stiprinti tokių pirkimų skaidrumą, racionalumą ir priežiūrą.
Tikimasi, kad naujasis reguliavimas sumažins nepagrįstų teisinių paslaugų pirkimų skaičių, padidins viešumą ir užtikrins nuoseklesnę bei prognozuojamą valstybės institucijų praktiką.
Atnaujinimo data: 2026-05-11
Taip pat skaitykite:
Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko