Teisingumo ministerija pristato pavasario sesijos teisėkūros prioritetus: daugiau efektyvumo, aiškumo ir saugumo
Teisingumo ministerija Seimo pavasario sesijai teikia teisės aktų projektų paketą, kuriuo siekiama modernizuoti teisinę sistemą, didinti jos efektyvumą ir stiprinti visuomenės bei valstybės saugumą.
„Siūlomi pakeitimai apima įvairias sritis – nuo baudžiamosios teisės iki intelektinės nuosavybės apsaugos. Mūsų tikslas – efektyvesnė, aiškesnė ir žmogaus lūkesčius labiau atitinkanti teisinė sistema“, – teigia teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Daugiau ginčų – ne teisme
Vienas svarbiausių siūlymų – plėsti privalomą ikiteisminę administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Numatyta nustatyti papildomas ginčų kategorijas, kurios pirmiausia būtų sprendžiamos ne teisme. Tai padėtų mažinti administracinių teismų darbo krūvį ir trumpinti procesų trukmę.
Taip pat siūloma skundus nagrinėti pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą ar buveinę, taip tolygiau paskirstant darbo krūvį tarp Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinių padalinių.
Kartu planuojama ilginti administracinių ir teismų sprendimų apskundimo terminus, siekiant užtikrinti veiksmingesnę asmenų teisių gynybą.
Griežtesnė atsakomybė už sistemines smulkias vagystes
Reaguojant į išaugusį smulkių vagysčių mastą, siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, sistemingai grobiantiems nedidelės vertės turtą.
Tokia veika būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatant galimas bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Taip pat siūloma įvesti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis prekybos vietose. Ji būtų taikoma pakartotinai smulkią vagystę padariusiems asmenims, kai nėra pagrindo konstatuoti sistemingumo.
Draudimas galiotų konkretaus juridinio ar fizinio asmens valdomose prekybos vietose nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.
„Statistiniai duomenys rodo, kad vagysčių mastas ir daroma žala yra ženkliai išaugę. Didelė dalis sisteminių vagysčių vykdoma organizuotai, todėl poreikis imtis griežtesnių priemonių tapo akivaizdus. Tikimės, kad pakeitimai padės atgrasyti nuo nusikalstamos veiklos, ypač kai vagystės tampa nuolatine veikla ar net pragyvenimo šaltiniu“, – sako R. Tamašunienė.
Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė dažnai yra neveiksminga, nes baudų išieškojimas sudėtingas dėl teisėtų pajamų stokos.
Didesnė atsakomybė už dalyvavimą ardomojoje veikloje, nukreiptoje prieš valstybę
Teisingumo ministerija taip pat siūlys tobulinti baudžiamąjį teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą prevenciją ir pašalinti galimas teisines spragas tais atvejais, kai Lietuvos piliečiai įsitraukia į kitų šalių ginkluotus konfliktus.
Valstybės, laikydamosi įsipareigojimo nenaudoti karo kaip konfliktų sprendimo priemonės, siekia užkirsti kelią savo piliečių dalyvavimui ginkluotuose konfliktuose užsienyje.
Toks poreikis grindžiamas galimomis grėsmėmis visuomenės ir nacionaliniam saugumui, kurios gali kilti šiems asmenims sugrįžus į šalį.
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento vertinimu, Lietuvos piliečių dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose užsienyje kelia riziką nacionaliniam saugumui – tokie asmenys gali užmegzti pavojingus ryšius ir įgyti specifinių karinių įgūdžių, kurie vėliau gali būti panaudoti prieš Lietuvos valstybės interesus.
Griežtesnės sąlygos nuteistiesiems už smurtą prieš nepilnamečius
Numatoma sugriežtinti trumpalaikių išvykų suteikimo ir įgyvendinimo sąlygas asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu prieš nepilnamečius.
Siekdami apsaugoti nepilnamečius, šiai sričiai skirsime ypatingą dėmesį. Vaikai, nukentėję nuo suaugusiųjų, turi būti maksimaliai apsaugoti, todėl būtina taikyti griežčiausias priemones“, – pabrėžia ministrė.
Taip pat planuojama nustatyti papildomus teisių apribojimus bei įtvirtinti veiksmingesnį tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą.
Dėmesys intelektinei nuosavybei
Intelektinės nuosavybės srityje siūloma peržiūrėti mokesčius, susijusius su patentų išdavimu ir dizaino registravimu, juos suvienodinant su mokesčiais už prekių ženklų registravimą.
Taip pat ketinama atsisakyti mokesčių už formalius dokumentų išdavimo veiksmus (registro išrašus, kopijas, dublikatus), aktualizuoti mokesčius už papildomos apsaugos liudijimus bei išplėsti mokesčių lengvatas, siekiant skatinti Lietuvos subjektų patentavimą ir inovacijų plėtrą.
Atnaujinimo data: 2026-03-13
Taip pat skaitykite:
Teisingumo ministrė ES taryboje: istorinės atminties apsauga yra demokratijos ir saugumo klausimas
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Ukrainos ambasadore Olha Nikitchenko