Teisingumo ministerija: Seimas priėmė įstatymą, reikalingą ES elektroninių įrodymų sistemai taikyti Lietuvoje
Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos dėl elektroninių įrodymų nuostatos ir nustatomos nacionalinės teisinės bei institucinės priemonės, būtinos taikyti Europos Sąjungos elektroninių įrodymų reglamentą. Šie pakeitimai leis operatyviau gauti ar išsaugoti baudžiamųjų bylų tyrimams reikšmingus elektroninius duomenis, kai šie saugomi kitoje valstybėje.
„Šiandien žengiame svarbų žingsnį, siekiant spartesnio elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose gavimo, kad nusikaltimų tyrėjams nereikėtų prarasti brangaus laiko dėl valstybių sienų. Skaitmeninėje erdvėje įrodymai gali būti saugomi vienoje šalyje, o nusikaltimas tiriamas kitoje, todėl turime užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos galėtų veikti operatyviai ir pagal aiškias, visoje Europos Sąjungoje suderintas taisykles. Vis dėlto įstatymo priėmimas nėra finišo tiesioji. Dar turime užbaigti būtinus institucinius ir techninius pasirengimo darbus, kad naujasis reguliavimas galėtų būti visapusiškai taikomas praktikoje ir užtikrintų efektyvų tarpvalstybinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose“, – sako teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
ES reglamentas nustato du naujus tarpvalstybinio bendradarbiavimo instrumentus – Europos įrodymų pateikimo orderį (EĮPO) ir Europos įrodymų saugojimo orderį (EĮSO). Vienos ES valstybės narės kompetentingos institucijos galės tiesiogiai kreiptis į kitoje valstybėje veikiančius atitinkamų kategorijų paslaugų teikėjus dėl elektroninių duomenų pateikimo arba išsaugojimo. Tai padės veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas tais atvejais, kai tyrimui reikšminga informacija, pavyzdžiui, elektroniniai laiškai ar susirašinėjimas, saugoma už Lietuvos ribų.
Direktyvoje nustatomos pareigos tam tikrų kategorijų paslaugų teikėjams, siūlantiems paslaugas Europos Sąjungoje. Tokie paslaugų teikėjai privalės paskirti paskirtąją įmonę arba teisinį atstovą Europos Sąjungoje, atsakingą už kompetentingų institucijų sprendimų dėl elektroninių įrodymų priėmimą ir vykdymą.
Paslaugų teikėjai, kurie jau teikia paslaugas Europos Sąjungoje, paskirtąją įmonę arba teisinį atstovą turės paskirti per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Paslaugų teikėjams, kurie veiklą Europos Sąjungoje pradės vėliau, bus taikomas 6 mėnesių terminas nuo paslaugų teikimo Europos Sąjungoje pradžios.
Reguliavimas taikomas tik ES teisės aktuose nustatytoms paslaugų teikėjų kategorijoms. Įstatymo projektu nacionaliniu lygmeniu nenustatoma papildomų pareigų, viršijančių Europos Sąjungos teisėje numatytus reikalavimus. Už nustatytų pareigų nevykdymą taip pat numatomas atsakomybės mechanizmas.
Priėmus įstatymą, Vyriausybė turės nutarimu paskirti centrinę instituciją, kuri vykdys nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su paslaugų teikėjų pareigos paskirti paskirtąją įmonę arba teisinį atstovą priežiūra bei bendradarbiavimu su kitų ES valstybių narių institucijomis ir Europos Komisija. Taip pat bus tęsiamas pasirengimas naudoti elektroninių įrodymų mainams skirtą decentralizuotą IT sistemą.
Kol vyksta pasirengimas visapusiškam naujojo reglamentavimo taikymui, elektroniniams įrodymams gauti ir toliau gali būti naudojami šiuo metu taikomi tarptautinio teisinio bendradarbiavimo instrumentai, įskaitant Europos tyrimo orderį ir savitarpio teisinės pagalbos prašymus.
Daugiau informacijos apie ES elektroninių įrodymų paketą ir jo reikalavimus paslaugų teikėjams – Europos Komisijos interneto svetainėje.
Atnaujinimo data: 2026-10-15
Taip pat skaitykite:
R. Tamašunienė su Lietuvos teisininkų draugijos valdyba aptarė teisingumo sistemos veiksmingumą
Konstitucijos egzaminas – pilietiškumo iniciatyva Lietuvai ir pasauliui