Teisingumo ministerija siūlo Kalėjimų tarnyboje daugiau dėmesio skirti profesinei etikai ir darbuotojų emociniam atsparumui
Teisingumo ministerija Lietuvos kalėjimų tarnybai pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti darbuotojų pasitikėjimą tarnyba, profesinės etikos standartų laikymąsi, organizacinę kultūrą ir darbuotojų emocinį atsparumą. Priemonės siūlomos atsižvelgiant į pastaruoju metu viešojoje erdvėje aptartus atvejus, susijusius su galimais Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo darbuotojų profesinės etikos ir tarnybinių pareigų pažeidimais.
„Bausmių vykdymo sistemoje dirbantiems žmonėms keliami itin aukšti profesinės etikos, atsakomybės ir atsparumo netinkamam poveikiui reikalavimai. Tačiau lygiai taip pat svarbu nepamiršti tūkstančių pareigūnų ir darbuotojų, kurie kiekvieną dieną atsakingai atlieka savo pareigas. Pavienių asmenų galimai netinkamas elgesys negali tapti visos tarnybos vertinimo kriterijumi. Todėl dabar svarbu ne tik tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, bet ir stiprinti visą organizaciją – jos žmones, vadovus, vidinę kultūrą ir gebėjimą atsispirti galimam netinkamam poveikiui“, – sako teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.
Ministerija siūlo, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų ir administracijos padalinių vadovai su darbuotojais papildomai aptartų profesinių ribų laikymosi, tarnybinės etikos, interesų konfliktų prevencijos, manipuliacijos ir netinkamo poveikio rizikas. Darbuotojams turėtų būti primenama pareiga palaikyti profesionalų ir objektyvų santykį su nuteistaisiais bei suimtaisiais, vengti situacijų, kurios galėtų lemti priklausomybę, palankumą ar interesų konfliktą, taip pat laiku atpažinti manipuliavimo požymius ir apie galimus pažeidimus informuoti vadovybę.
„Darbas su nuteistaisiais ir suimtaisiais reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir aiškių ribų. Manipuliacijos ar netinkamo poveikio rizikos bausmių vykdymo sistemoje yra realios, todėl darbuotojai turi žinoti, kaip jas atpažinti, kaip elgtis susidūrus su tokia situacija ir kur kreiptis pagalbos. Tai turi būti ne vien formalūs reikalavimai, o kasdienės organizacijos kultūros dalis“, – teigia viceministras.
Kartu ministerija atkreipia dėmesį į darbuotojų emocinę būklę. Viešai aptariami incidentai gali turėti poveikį ne tik tarnybos reputacijai, bet ir darbuotojų pasitikėjimui savo darboviete, emocinei būklei bei motyvacijai. Todėl siūloma įvertinti darbuotojų psichologinės ir emocinės pagalbos poreikį ir, esant poreikiui, organizuoti tokios pagalbos teikimą. Vadovams rekomenduojama sudaryti sąlygas darbuotojams išsakyti kylančius klausimus, abejones ar nerimą dėl situacijos poveikio jų profesinei veiklai ir reputacijai.
Taip pat siūloma įvertinti darbuotojų mokymo poreikius tarnybinės etikos, profesinių ribų laikymosi, manipuliacijų atpažinimo, atsparumo netinkamam poveikiui ir korupcijos prevencijos srityse.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir vadovų pasirengimui veikti krizinėse situacijose. Siūloma įvertinti kalėjimų administracijos padalinių vadovų gebėjimą laiku pateikti darbuotojams aiškią, objektyvią ir vieningą informaciją, valdyti emocines reakcijas, išlaikyti stabilų mikroklimatą bei atpažinti darbuotojų patiriamo streso, įtampos ar motyvacijos mažėjimo požymius. Prireikus siūloma organizuoti vadovams mokymus krizių komunikacijos, darbuotojų emocinio palaikymo ir organizacinės kultūros stiprinimo temomis.
„Pasitikėjimas organizacija kuriamas ne tada, kai viskas vyksta sklandžiai, o būtent sudėtingose situacijose. Vadovų užduotis – ne tik reaguoti į incidentus, bet ir padėti komandai juos išgyventi, išlaikyti profesionalumą bei aiškiai parodyti, kad netinkamas elgesys nėra toleruojamas, o sąžiningai savo pareigas atliekantys darbuotojai yra vertinami ir palaikomi“, – sako teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis.
Teisingumo ministerija tikisi, kad šios priemonės padės stiprinti Lietuvos kalėjimų tarnybos organizacinę kultūrą, darbuotojų atsparumą galimam netinkamam poveikiui, tarpusavio pasitikėjimą ir visuomenės pasitikėjimą bausmių vykdymo sistema.
Atnaujinimo data: 2026-08-10
Taip pat skaitykite:
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje registruota mažiau gimusių vaikų nei pernai
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje įregistruota 6,2 tūkstančio santuokų
Registruojant testamentus moterys gerokai aktyvesnės už vyrus
Teisingumo ministerija inicijavo Antano Kandroto ekstradicijos procedūrą